- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- 1-20-876/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam R. Ž.,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-10-10, (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 3 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas:
1) 2010-01-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms;
2) 2010-11-30 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirta 60 parų arešto bausmė; pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. paskirta 60 parų arešto bausmė; pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. paskirta 60 parų arešto bausmė; bausmės paskirtos pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 1 p. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 60 parų arešto; apėmimo būdu subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė 90 parų arešto; vadovaujantis BK 62 str. 1 d. 1 p., 90 parų arešto bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. sausio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 11 mėnesių, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per vienerių metų laikotarpį atlyginti nusikaltimų padarytą ir teismo priteistą A. G. turtinę žalą bei per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose; 2011-02-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu bausmė pakeista. 2011 m. gruodžio 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 2 mėnesių 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2012-02-10 išbrauktas iš pataisos inspekcijos;
3) 2013-05-02 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 50 parų arešto ir vadovaujantis BK 72 str. 2 d. konfiskuoti iš R. B. -25 Lt iš nusikalstamos veikos gautas lėšas;
4) 2013-05-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta arešto bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. taisykles pakeičiama terminuotu laisvės atėmimu ir paskirti galutinę subendrintą 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmę;
5) 2013-08-21 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2013-05-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę skiriant 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekantis pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2013-04-09 iki 2013-04-11 bei pagal 2013-05-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atliktą bausmę,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 215 str. 1 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 20 val., Tilto gatvėje, Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, viešoje vietoje, prie parduotuvės “Aibė“, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį- tariamai R. Ž. apie jį paskleistas tikrovės neatitinkančias kalbas, tyčia sudavė tyrimo metu tikslia nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis R. Ž. į įvairias kūno vietas, tuo dėl galvos ir dešinės rankos sumušimo, dešinio stipinkaulio lūžimo R. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2013 m. balandžio 9 d., 10 val. 24 min., V. K. g. 61/Vasario 16-osios g. 1, Šakių mieste esančiame AB “Swedbank“ terminale (bankomate), neteisėtai panaudojęs svetimą mokėjimo priemonę-R. Ž. priklausančią Swedbank mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, kurios Nr. 4483084118687633, atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu iš R. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgryninęs pasisavino 50 litų.
Šiuose R. B. veiksmuose yra požymiai nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 215 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. B. nurodė, kad kai jis su R. Ž. atliko bausmę pataisos namuose, buvo priešai. Jis nukentėjusiajam buvo skolingas 150 Lt. R. Ž. išėjo iš įkalinimo įstaigos, jis pinigų negražino. Nukentėjusysis jį apšmeižė. Kai jis išėjo į laisvę su juo nebendravo draugai. Jis kai susitiko su R. Ž., tai paklausė, kodėl taip apie jį kalbėjo. Šis paaiškino, kad taip kalbėjo iš piktumo, kadangi negrąžino skolos. Jie apsistumdė, tačiau A. L., B. nuramino, kad nesipyktų ir kartu išgertų. Jis pasakė, kad alaus negali gerti, nes skrandyje yra žaizda. Nukentėjusysis jam tada pasiūlė išgerti degtinės, bet reikėjo nuvažiuoti iki namų pasiimti banko kortelę. Jis paskambino D. R., paprašė, kad nuvežtų iki Kataučiznos kaimo. R. pasakė, kad yra išgėręs, tai gal nuveš žmona. Jis su R. Ž. nuėjo iki D. R.. Visi kartu su R. ir jo žmona nuvažiavo pas Ž. į namus. Žemantauskas nuėjo į namus, netrukus grįžo į Kudirkos Naumiestį į parduotuvę. Parduotuvėje Ž. bandė apsipirkti, bet kažkodėl jam neleido, pardavėja pasakė viršytas limitas. Paskui Ž. kalbėjo telefonu ir jam tą kortelę su kodais padavė į rankas. Po kurio laiko jis išėjo į lauką, ten buvo A. B., Modestas, jis paklausė, kur Rytis. Jam paaiškino, kad kažkur išvažiavo. Jis kortelę padavė A. B., kad perduotų, tačiau A. B. atsisakė paimti kortelę. Po kelių dienų sutiko Ž., pamatė, kad jo ranka užbintuota. Jis R. pasakė, kad pas jį yra jo kortelė, tačiau R. tik ranka numojo. Paskui L. važiavo į Šakius, jis su R. nuėjo į bankomatą patikrinti, ar pinigai pravesti jo sugyventinei. Jis atėjo į bankomatą, įdėjo jos kortelę, tuo pačiu patikrino ir R. Ž. kortelę, iš kurios nuėmė 50 litų, nusipirko rūkyti. Grįžęs į Kudirkos Naumiestį galvojo atiduoti. Jis R. Ž. nemušė, jie tik apsistumdė ir žodžiais koliojosi. Kortelę gavo kovo 7 d., o pinigus nuėmė po mėnesio - balandžio 9 d. R. Ž. jam padavė kortelę, tai jis suprato, kad gali pasiimti pinigų. Kortelę jeigu duoda, tai kodėl ja nepasinaudoti. Jis neatėmė kortelės. Kokiu tikslu Ž. jam padavė kortelę jis nežino, padavė ir išėjo.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. Ž. nurodė, kad kovo 7 d. apie pietus su B. ir V. B. gėrė. Paskui išsiskyrė, bet po kelių valandų paskambino B. ir pasakė, kad nori išgerti. B. atėjo iki jo ir jie atėjo į Kudirkos Naumiestį prie parduotuvės „Aibė“. Parduotuvėje nusipirko alaus ir tuo momentu atėjo N. ir A. B. ją užkalbino. Jis trumpam išėjo iš parduotuvės. Nuėjo pas A. K. pasiimti telefonų, pabeldė į duris. A. K. atidarė, tada pareikalavo, kad atiduotų telefonus. A. K. jam tuo metu trenkė į veidą ir jis nusivertė nuo laiptų. Išėjo į lauką, su sniegu nusivalė veidą ir parėjau prie parduotuvės. Ten buvo B. ir N., po pastebėjo, kad atvažiavo M., R., V.. Priėjo prie jo, ir jis su jais pasisveikino, o B. paklausė, kada atiduos skolą. B. jį pastūmė, tačiau M. ir B. nuramino. B. atsisakė gerti alaus, tada jis jam pasiūlė degtinės nupirkti, bet reikėjo iki namų nuvažiuoti pasiimti banko kortelę. B. paskambino D. ir jie nuėjo iki jo. D. žmona juos nuvežė iki jo namų, jis paėmė kortelę. Grįžo atgal į parduotuvę, nuėjo nugryninti pinigų, tačiau pasakė, kad viršytas limitas. Tuo momentu ėjo K. su savo sūnumi, ir jam paskambino sesuo. Jis tą kortelę su kodais padavė B. ir išėjo. Jam sesuo iškvietė greitąją pagalbą, nes buvo ranka sutinusi. Jį nuvežė į ligoninę, ten atėjo policija, nustatė girtumą, ranką sugipsavo. Liepos pabaigoje pareigūnai jam pasakė, kad balandžio pabaigoje nuimti pinigai nuo sąskaitos. Jam skambino B. ir klausė, ar gali pasinaudoti kortele, jis leido. Kovo 13 d. jį suėmė, o B. dar prieš tai skambino. Pinigai jam yra grąžinti. Pretenzijų neturiu. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo netiesą iš piktumo, dabar kalba teisybę. Sodinti nekaltą žmogų būtų neteisinga. Jis supranta, kad pasirašė už melagingų parodymų. Savo ankstesnius parodymus prisimena, tačiau jie neteisingi. Jis tada nurodė, kad M. ir B. jį sumušė, spardė, tačiau tai yra netiesa. Protokolą 7 d. parašė iš piktumo, nes R. B. buvo skolingas jam. Jis B. prašė, kad paliudytų jo naudai. Kai susitiko prie parduotuvės, tai buvo tik apsistumdymas, paskui susitaikė ir piktumų neliko, jie dar alaus išgėrė. Ikiteisminio tyrimo parodymai duoti kitokie, nes norėjau pasodinti, akistatos metu pakeitė parodymus, po to vėl davė parodymus, kad B.jį mušė. Parodymai tikri tie, kuriuos davė dabar teisme. Tie parodymai, kurie pagarsinti neteisingi. Akistatos metu davė tikresnius parodymus. Civilinio ieškinio ir moralinės žalos atsisako.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur R. Ž. nurodė, kad 2013 m. kovo 7 d. apie 19 val. su draugu A. B. atvažiavo į Kudirkos Naumiesčio miestelį, Šakių rajone. Prieš atvažiuodamas, namuose išgėrė alaus. Nuėjo prie miestelio esančios parduotuvės „Aibė“, norėdami nusipirkti alaus. Prie parduotuvės sutiko pažįstamus M. ir E. L., pravarde „Volodia“, kurie yra K.Naumiesčio gyventojai. Artimai su M. nebendrauja, jį tik pažįsta. E. L. pažįsta geriau, nes kartu su juo atliko bausmę Kauno Pravieniškių pataisos namuose. Nuėjus jam prie parduotuvės prie jo priėjo E. ir paprašė nueiti su juo į šoną. Jiems nuėjus E. jam trenkė vieną kartą ranka į veidą, po to sudavė daugybinius smūgius kojomis į galvos sritį. Jis nuo smūgių bandė užsidengti rankomis veidą, tai daug smūgių teko ir rankom. Draugas A. bandė raminti pirmiausia žodžiais, paskui rankomis bandė nuo jo atstumti. Nuo smūgių buvo parkritęs, tačiau M.s jį paėmė už striukės ir pakėlė nuo žemės ir vėl abu su M. spardė. Prie parduotuvės stovėję pašaliniai žmonės žodžiais bandė raminti, bet Erikas ir M. nekreipė dėmesio. Fizinės jėgos panaudojimo pasekoje jam buvo suplėšyta striukė, taip pat pasigedo mobilaus ryšio telefono. Mušdamas E. klausinėjo, ar jis turi pinigų. Jis pamelavo, kad pinigų turi kortelėje, bet kortelė yra namuose. Tada E. pareikalavo iš jo 1000 Lt, teigdamas, kad tada nustos mušti. Tada E. liepė jam eiti kartu su juo ir jie nuėjo iki pažįstamo vardu D., kuris juos nuvežė iki jo namų. Grįžus į namus E. neleido jam vienam eiti į namus, nes įtarė, kad gali pabėgti, todėl ėjo kartu su juo. Jis pasiėmė Swedbank mokėjimo kortelę ir išvažiavo su E. ir D.. Užėjus į parduotuvę „Aibė“ E. liepė nugryninti 1000 Lt. Jis pabandė tai padaryti, tačiau buvo parodyta, kad išnaudotas dienos limitas, todėl E. pasiuntė už tuos pinigus nueiti į parduotuvę, apmokant už prekes kortele. Prie parduotuvės sutiko kaimyną E. K., su kuriuo grįžo namo. Grįžęs į namus paskambino į policiją. (t. 1, b.l. 56-57).
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti R. Ž. parodymai duoti papildomos apklausos metu, kur nurodoma, kad 2013-03-07, apie 19 valandą jis su A. B. atėjo į Kudirkos Naumiestį, tai iš karto nuėjo į parduotuvę „Aibė", kur nusipirko alaus ir išėjo į lauką, kur pamatę iš matymo pažįstamą merginą, vardu N., pavardės nežino, ją užkalbino. Besikalbant su N. prie parduotuvės automobiliu Renault atvažiavo M. L., R. B. ir iš matymo pažįstamas vaikinas vardu M., pavardės nežino, tik žino, kad gyvena Kudirkos Naumiestyje, netoli vaikų darželio. Kadangi su R. B. jis nesutaria dar nuo to laiko, kai kartu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl jis nenorėdamas su juo bendrauti, ėjau už netoliese esančio kiosko. Eidamas už kiosko matė link jo bėgantį R. B. ir paskui jį einantį M. L.. Dar išgirdo, kaip A. B. sušuko M., kad jis nesikištų sakydamas, kad "tegul jie išsiaiškina vienas ant vieno". Jam tik spėjus užeiti už kiosko, prie jo pribėgo R. B. ir sakydamas "ką prišnekėjai", kumščiu smūgiavo jam į veidą. Tada jis dengėsi rankomis veidą ir tada R. B. sudavė jam dar du ar tris smūgius, nuo kurių jis nugriuvo. Tuo metu prie jo priėjo M. L. ir nieko nesakęs pradėjo kumščiais smūgiuoti jam į šonus, sudavė keturis ar penkis smūgius. Po to M. L. jį laike suėmęs už drabužių, o R. B. jam spardė, kiek kartų įspyrė pasakyti negali, nes smūgiai sekė vienas po kito, jis jų neskaičiavo. R. B. pradėjus jį spardyti M. L. jį paleido ir jis nuo spyrių griuvo ant žemės, nugriuvęs rankomis dengėsi veidą, nes R. B. jam gulinčiam spirdamas vis taikė į veidą. Nuo šių jo spyrių jam buvo sulaužytas dešinės rankos dilbis, nes kai rankomis dengėsi veidą, tai daug spyrių teko į rankas. Gulintį ant žemės R. B. jį spardė vienas, M. L. nesikišo. Tuo metu pribėgo A. B. ir patraukė nuo jo R. B.. Tada prie jo priėjęs M. L. pakėlė jį nuo žemės ir laikydamas už drabužių, kad nepabėgtų, pasivedė kiek į šoną, kur trenkė jam vieną kartą kumščiu į pilvą. Jis paprašė baigti ir pajutęs, kad jo nelaiko pradėjo bėgti link senelių namų. Ar jį kas vijosi jis bėgdamas nematė, atsimena, tik, kad bėgdamas tamsoje atsitrenkė į kažkokią vielos tinklo tvorą, ją išvertė ir nugriuvo. Griūdamas nieko nesusižalojo, nes į tvorą atsitrenkė pečiu. Jam nugriuvus prie jo pribėgo R. B., sugriebęs jį pavilko truputį į šoną ir vėl pradėjo spardyti. Jis R. B. pasakė, kad jis baigtų, kad turi banko kortelėje pinigų ir nupirks alaus. Alaus siūlė todėl, kad matėsi, jog ir R. B. ir M. L. neblaivūs, todėl pagalvojo, kad siūlydamas jiems išgerti išvengs mušimo. R. B. paklausė, kiek turi pinigų, jis atsakė, kad turi 3000 litų. Tuo metu prie jų priėjo M. L., kuris dar norėjo jam smūgiuoti, tačiau R. B. pasakė, kad nelįstų, nes jie susitarė. Tada jis pirmiausia prie šulinio nusiprausė veidą, matė, kad prie išverstos tvoros buvo atvažiavęs pasienio automobilis, tačiau iš jo niekas neišlipo ir automobilis nuvažiavo. Nusiprausęs kruviną veidą R. B. pasakė, kad su savimi kortelės neturi, kad ji yra namuose. Tada R. B. pasakė, kad reikia važiuoti kortelę pasiimti ir pakvietė jį eiti kartu su juo. Jis su R. B. išėjo, o M. L. ir A. B. pasiliko. R. B. nusivedė jį pas tik iš matymo pažįstamą vaikiną vardu D., kurio paprašė pavežti juos iki Kataučiznos kaimo. Ką R. B. tiksliai kalbėjosi su D. jis negirdėjo, nes buvo prie namo durų, o R. B. buvo įėjęs į vidų. Po to jie sėdo į automobilį VW Golf, jis su R. B. į jo galą, D. į priekinę keleivio sėdynę, o už vairo sėdo jam tik iš matymo pažįstama moteris, kurią pažinojo kaip „Aibėje“ dirbančią pardavėją. Važiuojant į Kataučizną jie praktiškai nieko nesikalbėjo nei apie pinigus, nei apie sumušimą, tačiau D. turėjo matyti, kad jis yra sumuštas. Atvažiavus prie jo namų, jis su R. B. nuėjo į namus, kur iš spintelės paėmė savo Swedbank banko kortelę ir jos PIN kodą. Jam paėmus iš spintelės kortelę ir ant lapelio skiautės užrašytą jos PIN kodą, R. B. iš karto kortelę ir užrašytą jos PIN kodą iš jo paėmė ir liepė jam vykti kartu nuimti pinigus. Tuo metu, kai parėjo į namus, juose nieko nebuvo, todėl jo su R. B. niekas nematė. Po to jie grįžo į automobilį ir išvažiavo į Kudirkos Naumiestį, važiuojant ir vėl nieko nesikalbėjo. Atvažiavę j Kudirkos Naumiestį jie sustojo prie parduotuvės "Aibė", kur lauke, prie durų stovėjo A. B., M. L. ir vaikinas vardu M.. Jis su R. B. išlipo iš automobilio ir ėjo į parduotuvę, kartu ėjo ir D., nes R. B. jam už pavežimą buvo žadėjęs nupirkti alaus. Įėjus į parduotuvę R. B. jam padavė jo banko kortelę ir pasakė, kad už tai, kad jo daugiau nemuštų, turi duoti 1000 litų ir liepė sumą išgryninti. Tada jis kortelę padavė pardavėjai, kuri įkišo ją j aparatą ir jis suvedė PIN kodą, kurį laikydamas rankose jam parodė R. B.. Pinigų išsigryninti nepavyko, nes aparatas parodė, kad viršytas dienos limitas. Pardavėja jo dar paklausė, ar jis tą dieną jau buvo išsigryninęs pinigų, jis atsakė, kad taip, todėl ji pasakė, kad pinigus išsigryninti galės tiktai kitą dieną, į šią kortelę jis gaudavo atlyginimą iš darbovietės, tačiau kiek joje tuo metu buvo pinigų, pasakyti negali, galėjo pinigų sąskaitoje iš viso nebūti. Apie tai, kad kortelės sąskaitoje pinigų yra labai nedaug arba jų visai nėra jis R. B. nesakė, nes bijojo. Nepavykus išsigryninti pinigų R. B. iš jo vėl paėmė banko kortelę ir jie išėjo į lauką. Išėjus į lauką pamatė automobilyje sėdintį kaimyną E. K., A. B. prie jo priėjęs paprašė, kad jį pavežtų iki namų, šis pavežti sutiko, jis sėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Jo banko kortelė ir jos PIN kodas liko pas R. B.. Būdamas parduotuvėje jis kortelę naudojo tik bandydamas išsigryninti pinigų, apsipirkti pasinaudodamas kortele nebandė, jeigu tai buvo daryta, tai be jo žinios. Kitos dienos ryte pas jį atvažiavo R. B. ir Deividas, R. B. jo atsiprašė, pasakė, kad nupirks litrą degtinės už skausmus, prašė nepranešti policijai. Jis pasakė, kad nieko policijai nerašys, nors dar prieš tai, naktį policijos pareigūnams jau buvo davęs parodymus apie tai, kas įvykio. Apie tai, kad vėliau R. B. pasinaudodamas jo banko kortele išsigrynino ir pasisavino jam priklausančius pinigus, viso 50 litų, jis sužinojo tik iš policijos darbuotojų. Liudytojo apklausos metu jis sakė, kad dingo jo mobiliojo ryšio telefonas Nokia C100, tačiau kitos dienos ryte nuvykęs į vietą, kurioje buvo sumuštas, telefoną rado ant žemės, už kiosko. (t. 1, b.l. 62-63).
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti R. Ž. parodymai duoti ikiteisminiame tyrime, kur nurodė, kad M. L. jo tikrai nemušė, tačiau R. B. jį mušė ir rankomis, ir spardė. 2013 m. spalio 10 d. akistatos tarp jo ir R. B. metu jis sąkė, kad R. B. jo nemušė, o tik pastūmė, nes bijojo R. B.. Tai jis vėliau pasakė ir liudytojo papildomos apklausos metu. (t. 1, b.l. 74).
Teismo posėdžio metu liudytojas D. R. nurodė, kad pas jį atėjo B.ir paprašė, kad jį pavėžintų iki Kataučiznos. Jis buvo išgėręs alaus, tai vairavo žmona. Namie pasiėmė kortelę ir nuvežė iki parduotuvės „Aibė“. Jis visus asmenis paliko prie parduotuvės, o pats nuvažiavo namo. Kad kuris nors iš jų buvo sužalotas, nematė. Nežino, ar jie apsipirko parduotuvėje. Jis buvo atvežęs į Šakius B., kuris nuėjo į bankomatą ir nusiėmė pinigų. Nežino, iš kokios kortelės nusiėmė pinigus.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. nurodė, kad atėjo vakare Volodia su draugu, jie taip B. vadina, ir paprašė, kad pavežtų iki Kataučiznos, jie pavežė. Ten V. išlipo ir kažkur nuėjo, tada parvežė atgal į Kudirkos Naumiestį, paleido prie parduotuvės ir nuvažiavo namo. Nematė, ar kuris nors buvo iš jų buvo sužalotas. Parvežė į Kudirkos Naumiestį, paleido prie parduotuvės „Aibė“ ir nuvažiavo namo.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. nurodė, kad atvažiavo į parduotuvę „Aibė“ ir B.s paprašė R. parvežti namo. Jis parvežė ir išleido prie namų, o pats nuvažiavo namo. R.pažįsta, gyvena viename kaime. R. truputį buvo sužalotas, tačiau nieko nesakė, o jis nesidomėjo. Jis tik praėjo pro šalį, jokio konflikto nematė. Kas R.sumušė, jis neklausė ir jam nesakė.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, prieš 21 valandą, tikslaus laiko neprimena, jis savo automobiliu Audi B4 atvažiavo į Kudirkos Naumiestį, prie prekybos centro „Aibė“. Jis sustojo parduotuvės aikštelėje ir ėjo į parduotuvę. Eidamas į parduotuvę jis matė prie parduotuvės įėjimo stovint R. Ž., A. B., čigoną, pravarde „V.“ ir dar keletą jam nepažįstamų asmenų. Jis su jais nekalbėjo, nuėjo tiesiai į parduotuvę. Eidamas į parduotuvę jis matė, kad R. Ž. yra sumuštas, nes jo buvo sutinusi nosis ir lūpos. Vėliau, jam stovinti eibėje prie kasos, pamatė, kad į parduotuvę įėjo R. Ž. ir čigonas, kurie iš parduotuvėje esančio aparato bandė su banko kortele „išsiimti“ pinigų, tačiau jiems to padaryti nepavyko ir jie išėjo. Po to jis užsimokėjo už prekes ir išėjęs iš parduotuvės atsisėdo į automobilį. Jam dar nespėjus išvažiuoti, prie jo priėjo A. B. ir paprašė parvežti R. Ž. į namus. Jis sutiko ir R. Ž. įsėdus į automobilį išvažiavo. Vežant R. Ž., šis sakėsi, kad jam skauda galvą ir šonus, sakė, kad grįžęs kviesis medicinos pagalbą. Dar R. Ž. pasakė, kad jį sumušė, tačiau kas, kada, kokiomis aplinkybėmis jį sumušė nepasakojo. Apie jokią banko kortelę, pinigus jam nieko nepasakojo. Grįžus R. Ž. išleido ties jo namu.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. V. nurodė, kad jis ėjo į parduotuvę, pasisveikino su L. ir nuėjo į parduotuvę. Girdėjo triukšmą, kas vyko nematė.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodė, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslio dienos jis neprisimena, apie 21 val., gal vėliau, o gal anksčiau, dabar jau neprisimena, jis nuėjo prie parduotuvės „Aibė“, Kudirkos Naumiestyje,Šakių rajone, kur pamatė lauke, prie kioskelio stovinčius A. B. ir jam iš pamatymo pažįstamą vaikiną, kurio nei vardo, nei pavardė nežino, žinojo, kad tas vaikinas, kaip ir ., yra iš Kataučiznos kaimo. Taip pat matė lauke, prie parduotuvės stovinčius M. L. ir R. B., prie kurių priėjęs pasisveikino. Po to matė, kaip R. B. kažką piktai šūktelėjo tam iš matymo pažįstamam vaikinui, ar tas vaikinas jam atsakė, neprisimena. Kas toliau vyko, jis nežino, nes įėjo į parduotuvę. Po kokių 10 minučių jam išėjus iš parduotuvės pamatė, kad R. B., M. L., A. B. ir iš matymo pažįstamas vaikinas buvo prie aptvertos statybų aikštelės tvoros. Kas ten vyko, jis nežinos, girdėjosi šūksniai, suprato, kad ten vyksta kažkoks konfliktas. (t. 1, b.l. 85).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad atėjo su R. Ž. į miestą, susitiko Modestą, Valdą. Pasisveikino ir nuėjo į parduotuvę. Paskui jis išėjo į lauką ir išgirdo, kad jie kalbasi. Priėjo ir paklausė, kas atsitiko, jie nieko nepaaiškino. Jis tada pasakė, kad R. važiuotų namo. Kai jam paskaitė Ž. parodymus tyrėjas, tai tyrėjas pasakė, kad jeigu nesutiks parodymai su Ž. parodymais, tai jam reikės važinėti daug kartų. Jis nenorėjo daugiau važinėti į policiją todėl ir davė tokius parodymus. Jis nematė, kaip mušė, tai neteisingi parodymai. Girdėjo, kaip ginčijosi. Mano parodymai neteisingi
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodė, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena apie 20 val., gal vėliau, o gal anksčiau, dabar neprisimena, jis kartu su R. Ž. atėjo į Kudirkos Naumiestį, Šakių rajone. Atėję į Kudirkos Naumiestį, jie nuėjo prie parduotuvės „Aibė“, kur sutiko pažįstamus M. L. ir R. B., su kuriais pasisveikino, pasikalbėjo, tuo metu jokių konfliktų nekilo. Po to jis su M. L. nuėjo į parduotuvę, o R. B. ir R. Ž. liko prie parduotuvės esančioje pievutėje. Parduotuvėje jie užtruko apie 10-15 minučių, nusipirko alaus ir išėjo į lauką. Išėjus į lauką jis pamatė, kad R. Ž. bėga prie šalia parduotuvės esančią pievutę, o R. B. jį vejasi. Kadangi buvo tamsu, tai kur jie nubėgo jis nematė. Po 5 ar 10 minučių, jam stovint su M. L. prie parduotuvės, pamatė praeinančius R. B. ir R. Ž., matėsi, kad R. Ž. sumuštas veidas, sutinusi nosis, kitų sužalojimų nepastebėjo. Jis paklausė, kas atsitiko, tačiau jam atsakė, kad nesikištų, Po to pamatė, kad prie parduotuvės atvažiavo automobilis VW Golf, tačiau kas jame buvo, nematė. Tam automobiliui sustojus prie parduotuvės R. B. ir R. Ž. sėdo į tą automobilį ir išvažiavo. Po kokių 15-20 minučių tas automobilis vėl atvažiavo prie parduotuvės, iš jo išlipo R. B. ir R. Ž. ir jam iš matymo pažįstamas D. R., kurie iš karto nuėjo į parduotuvę. Jis pro parduotuvės langą matė juos vaikščiojančius po parduotuvę, stovinčius prie kasos, tačiau ar jie ką pirko, jis nežino. Po to pamatė juos stovinčius prie parduotuvės ir kažką besiaiškinančius. Vienu metu jis matė, kad tarpusavyje kažką aiškinasi, kalbasi R. B. su D. R., o R. Ž. stovėjo truputį toliau. Tuo metu pamatė prie parduotuvės automobilyje sėdintį kaimyną E. K. ir paprašė jo, kad parvežtų R. Ž. į namus. E. K. sutiko parvežti R. Ž. ir jį išsivežė. Kitą dieną jis sutiko R. Ž., kurios papasakojo, kad jam su L. nuėjus į parduotuvę R. B. pradėjo prie jo kibti dėl to, kad šis išėjęs iš įkalinimo įstaigos paskleidė kalbas. Kas vyko toliau, jam nepasakojo, kaip buvo sulaužyta jo ranka, nežino. Apie tai, kad R. Ž. būtų mušęs R. B. nepasakojo. Apie R. Ž. priklausančią banko kortelę, pinigų išgryninimą nieko nežino. (t. 1, b.l. 82).
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. B. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad jis su M. L. nuėjo į parduotuvę, tai R. B. ir R. Ž. liko prie parduotuvės esančioje pievutėje ir piktai ginčijosi dėl to, kad kurį apklabėjo, konfliktavo židžiu, tačiau nesimušė. Iš parduotuvės į lauką jis išėjo pirmas, nes M.l. dar liko parduotuvėje pasikalbėti su tą dieną parduotuvėje dirbusia savo žmona. Išėjęs iš parduotuvės jis pamatė, kad R. B. muša ant žemės gulintį R. Ž., todėl pribėgęs prie jų nustūmė R. B. nuo R. Ž. ir laikydamas R. B. liepė baigti mušti R. Ž., o R. Ž. liepė bėgti į namus. Tada R. Ž. atsikėlė ir nubėgo. R. Ž. nubėgus į tamsą jis paleido R. B. ir tada R. B. nubėgo ta kruptimi kur nubėgo R. Ž.. (t. 1, b.l. 83).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. M. nurodė, kad jis apklausė nukentėjusįjį R. Ž., kuris savo parodymus buvo pakeitęs ir ikiteisminio tyrimo metu ir paskui akistatos metu vėl pakeitė. Taip pat buvo apklaustas papildomai, kuomet jis pasakė, kad važiuojant etapu B. jo paprašė pakeisti parodymus, nes B. pažadėjo 1000 Lt. Parodymus pakeitė vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu per akistatą, jam apklausiant nukentėjusysis laikėsi tų pačių parodymų visada. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją neapklausė Ž.. Apklausų metu Ž. patvirtino, kad jį sumušė B.. Ž.apklausos metu neminėjo, kad jį sumušė K.. Tik kalbėjo, kad dar dalyvavo mušant L.s, bet paskui to jis išsigynė, o apie K. nieko nekalbėjo. Jis Ž. neapgav ir jam jokio spaudimo nedarė. Nukentėjusiojo parodymai sutapo su Vilkaviškio pareigūnų apklausa. Parodymai buvo nuoseklūs, kad sumušė B.. Liudytoją B. jis apklausė. Šis sakė, kad matė kaip buvo mušamas Ž., nurodė, kad mušė B.. Teigė, kad dar išskyrė juos. Jis protokole parašė tai, ką kalbėjo liudytojas. Jokios prievartos nenaudojo ir liudytojui nesakė, kad jis sakytų taip kaip reikia sakyti. Jis visada apklausų metu pasako, kad reikia sakyti tiesą taip kaip buvo.
Teismo posėdžio metu buvo ištirti šie byloje esantys įrodymai:
Akistatos protokolas, kuriame nurodoma, kad tarp nukentėjusiojo R. Ž. ir R. B. buvo atlikta akistata, kurios metu R. Ž. savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad R. B. jam smūgių nesudavė, bet praeidamas pro šalį pargriovė ant žemės (t. 1, b.l. 131-133).
Specialisto išvadoje Nr. G260/13(09) nurodoma, kad R. Ž. padarytas galvos ir dešinės rankos sumušimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, o taip pat kraujosruva galvoje. Šie sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, artimu vienas kitam metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl stipinkaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti R. Ž. esant bet kokioje padėtyje. R. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. R. Ž. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. (t. 1, b.l. 19).
2013 m. gegužės 20 d. nutarimas dėl daiktų, neturinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00140-13 perdavimo į baudžiamąją bylą Nr. 56-1-00118-13, kurios surašymo metu R. Ž. vardu išduota AB „Swedbank“ kortelė VISA ELECTRON, kurios Nr. 4483084118687633 ir popieriaus skiautė su šios kortelės PIN kodu 5651, kurie buvo rasti pas R. B. 2013 m. balandžio 19 d. atliekant jo asmens kratą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00140-13, buvo perduoti į baudžiamąją bylą Nr. 56-1-00118-13, nes šie daiktai turi esminę reikšmę šios bylos nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti. (t. 1, b.l. 41-42).
2013 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokole aprašyta banko kortelė VISA ELECTRON, Nr. 4483 0841 1868 7633 ir popieriaus skiautės su kortele PIN kodu. (t. 1, b.l. 43).
AB „Swedbank“ pateikta medžiaga patvirtina, kad 2013 m. balandžio 19 d. 10:24 val. V. K. g. 61, Šakių mieste esančiame terminale (bankomate), neteisėtai panaudojus R. Ž. priklausančią Swedbank mokėjimo kortelę buvo atlikta viena finansinė operacija, kurios metu iš R. Ž. sąskaitos buvo paimta 50 litų ir, kad šios finansinės operacijos atlikimo metu prie bankomato stovi R. B., o šalia jo yra D. R. (t. 1, b.l. 51-54).
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog R. B. išteisintinas, neįrodžius, kad R. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. kovo 7 d. apie 20 val. Tilto gatvėje, Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone vietoje tyčia sužalojo R. Ž., jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, 2013 m. balandžio 9 d. 10.24 val. V. K. g. 61/Vasario 16-osios g., Šakių mieste esančiame „Swedbank“ terminale neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę R. Ž. priklausančia mokėjimo kortelę.
Pagal BK 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, asmens kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi siekiant kaltinamąjį pripažinti kaltu pagal jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, būtina nustatyti, ar byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių R. B. kaltę, tai yra ar jis sužalojo nukentėjusįjį R. Ž. ir ar tai buvo padaryta viešoje vietoje.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad R. B. kaltę įrodo nukentėjusiojo R. Ž. parodymai, tačiau teismo posėdžio metu R. Ž. nurodė, jog su R. B. jis nekonfliktavo, kaltinamasis jo nesužalojo (nurodė, jog sužalojo kitas asmuo), o savo kortelę jis davė R. B. pats ir leido ja disponuoti. Šios R. Ž. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis paneigia savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismui nurodė kitus kaltus asmenis. Teismo posėdžio metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras nurodė, jog priimant sprendimą būtina vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo parodymais. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti R. Ž. tris kartus duoti parodymai, visi jie buvo duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Visų apklausų metu R. Ž. davė iš esmės skirtingus parodymus, nurodydavo kitus kaltus asmenis, kitokias įvykio aplinkybes. Vertinant R. Ž. duotų parodymų teisingumą ir įrodomumą būtina atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką.
Teismų praktikoje yra aiškinama, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K 285/2010, 2K-360/2009) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196/2014).
Susipažinus su byloje esančią medžiagą matyti, kad visos apklausos byloje buvo atliktos ikiteisminio tyrimo pareigūno, ir neatsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis kiekvienos apklausos metu nurodydavo skirtingas aplinkybes ir kaltus asmenis, jo nebuvo prašoma apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nors būtent dėl tokių atvejų vienas iš duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltumą, rinkimo būdų yra BPK 189 straipsnyje numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa. Pagal šio straipsnio 3 dalį prokuroro iniciatyva įtariamąjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis, nukentėjusysis, ar liudytojas gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Taigi laikantis formuojamos teismų praktikos, teismo posėdžio metu nukentėjusiojo, liudytojų pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti laikomi savarankiškais įrodymais, ir tokie parodymai gali būti panaudoti tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, taigi jie patys nėra įrodymai.
Nukentėjusysis R. Ž. teismo posėdžio metu davė parodymus, jog jį sužalojo ne R. B., o kitas asmuo, teigė, jog savo banko kortelę davė kaltinamajam naudotis pats, taigi nukentėjusysis savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, kas leidžia daryti išvadą, kad anksčiau duoti parodymai negali būti laikomi įrodymais byloje. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tik gali būti patikrinti kiti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. net ir ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus keitė savo parodymus, pirmojoje apklausoje nurodydamas, kad jį sužalojo E. L., Modestas, vėliau nurodė, jog R. B.. Atliktos akistatos metu nukentėjusysis vėl pakeitė parodymus, teigdamas, jog R. B. jo nesužalojo, o tik pastūmė. Taigi teismas neturi pagrindo vadovautis vienais iš duotų parodymais, kurių nepatvirtina jokia kita byloje esanti medžiaga.
Kaltinamajam akte nurodoma, kad kaltinamojo kaltę patvirtina byloje esanti specialisto išvada, tačiau ši specialisto išvada tik patvirtina faktą, jog R. Ž. buvo padaryti sužalojimai, nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau ši išvada nepatvirtina to fakto, jog sužalojimus padarė būtent R. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pirmos apklausos metu nurodė, kad sužalojimus jam padarė E. L. ir Modestas, vėliau teigė, jog jį sužalojo R. B., teismo posėdžio metu jau teigė, jog tai padarė A. K.. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. R., R. S., E. K., M. V. nepatvirtino aplinkybių, jog R. B. mušė nukentėjusįjį. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus ir to, kad R. B. mušė nukentėjusįjį jis nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. nurodė kitas įvykio aplinkybes, tačiau ši apklausa nebuvo atlikta pas ikiteisminio tyrimo teisėja, todėl jais tik galima patikrinti kitus byloje esančiu įrodymus. Galima būtų manyti, kad R. B. kaltę patvirtina tai, kad liudytojas M. V. girdėjo šūksnius, konfliktą, tačiau šūksniai nepatvirtina sužalojimo fakto. E K. parodymuose taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis skundėsi, jog yra sumuštas, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiojo pateiktos versijos, jog sužalojimus galėjo padaryti A. K.. Visi šie įrodymai yra netiesiogiai, tuo tarpu tiesioginių įrodymų, patvirtinančių neginčijamas įvykio aplinkybes byloje nėra, tad R. B. kaltė yra grindžiama tik prielaidomis, kuriomis nuosprendis negali būti grindžiamas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kurie neginčijimai patvirtintų, jog sužalojimus nukentėjusiajam padarė R. B.. Atitinkamai nenustačius, jog R. B. sudavė smūgius R. Ž. viešoje vietoje - nebėra pagrindo teigti, jog buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, tai yra nusikaltimas, numatytas BK 284 str. 1 d. Kaip jau buvo nurodyta, inkriminuojant BK 284 str. 1 d., turi būti nustatyta, kad buvo pažeista viešoji tvarka. R. B. inkriminuojant BK 284 str. 1 d. nurodoma, jog šio nusikaltimo požymiai pasireiškia tuo, kad viešoje vietoje sudavė smūgius R. Ž.. Teismui konstatavus, jog nenustatyta R. B. kaltė dėl smūgių sudavimo, atitinkamai nebėra ir BK 284 str. 1 d. sudėties. Taigi byloje nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. B. 2013 m. kovo 7 d. padarė jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis išteisintinas pagal BK 284 str. 1 d. 138 str. 2 d. 8 p.
R. B. taip pat kaltinamas pagal BK 215 str. 1 d. už R. Ž. priklausančios kortelės neteisėtą panaudojimą. Teismo posėdžio metu R. Ž. nurodė, jog kortelę davė pats ir leido kaltinamajam ja naudotis. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. nurodė, jog mokėjimo kortelę iš neteisėtai gavo M. L., R. B., tačiau šie parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl nelaikytini įrodymais. Be to, abejones dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo patvirtina tai, kad pirminėje apklausoje, kuri buvo atlikta 2013 m. kovo 7-8 d. nukentėjusysis teigė, kad kortelę atėmė E. L.. Vėlia, kai kortelė buvo paimta pas R. B. (2013 m. balandžio 9 d.), jau sekančioje apklausoje atliktoje 2013 m. liepos 31 d. nurodo, kad kortelę atėmė R. B.. Tokie neatitikimai kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo duodamų parodymų patikimumo, todėl jais nesiremtina. Iš AB „Swedbank“ gauti duomenys patvirtina, kad iš R. Ž. sąskaitos buvo paimta 50 Lt ir juos paėmė R. B., tačiau nukentėjusiajam nurodžius, jog banko kortelė buvo duota geranoriškai, šiuose veiksmuose nėra kortelės panaudojimo neteisėtumo požymio, tai yra nėra nusikaltimo sudėties.
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 104,40 Lt žalos atlyginimo. BPK 115 str. 3 d. nurodoma, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. padarymo, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
R. B. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 str. 1 d., nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Nuorašas tikras.