Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Teisėja Gražina Kazilionienė Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nubaudė P. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį už tai, kad ji 2015 m. liepos 21 d. apie 19.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kalbėjo įžeidžiančius žodžius O. G. V. ir A. G., savo veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė ir išvardijo visus byloje esančius įrodymus, pakankamai išsamiai išdėstė apie ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį ir asmenų atsakomybę pagal šią teisės normą, todėl apeliacinės instancijos teismas to nekartoja.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad P. D. buvo kaltinama ir nubausta už tai, kad ji 2015 m. liepos 21 d. viešoje vietoje, be kita ko, kalbėjo įžeidžiančius žodžius A. G. ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tačiau pati P. D. neigė išsakiusi kam nors įžeidžiančius žodžius ir tvirtino, kad pati buvo iškoneveikta (12–13, 32 b. l.). Iš byloje esančio A. G. prašymo matyti, kad 2015 m. liepos 21 d. P. D. jam neišsakė jokių įžeidžiančių žodžių – tokius žodžius ji išsakė A. G. žmonai B. G. (10 b. l.). Nei O. G. V., nei liudytojas E. K. nenurodė, kad P. D. 2015 m. liepos 21 d. būtų išsakiusi kokius nors įžeidžiančius žodžius konkrečiai A. G. (8–9, 11, 33 b. l.). Atsižvelgus į tai akivaizdu, kad P. D. nepagrįstai buvo kaltinama ir nubausta už A. G. įžeidinėjimą įvykio metu.

Taip pat P. D. buvo kaltinama ir nubausta už tai, kad ji įvykio metu kalbėjo įžeidžiančius žodžius O. G. V.. Be jokių abejonių, toks P. D. elgesys yra nepagarbus ir įžeidžiantis. Tačiau čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis seka, jog šioje byloje tirtas ir nagrinėjamas įvykis yra jau pakankamai seniai besitęsiančio konflikto tarp vienos iš sodų bendrijų kaimynų – iš vienos pusės P. D., iš kitos pusės A. G., B. G. ir pas juos atvykstančių draugų bei giminaičių (O. G. V., E. K. ir kt.) pasekmė. Konfliktą patvirtina byloje esančios P. D. pateiktos dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad P. D. ne kartą kreipėsi į institucijas dėl, jos manymu, kitų asmenų padarytų teisės pažeidimų, dėl šių kreipimųsi A. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, su A. G. buvo profilaktiškai pasikalbėta dėl netinkamos gyvūnų priežiūros, o B. G. už tokią pačią veiką buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Taip pat, pranešdama apie A. G. ir B. G. netinkamą elgesį P. D. pažymėjo, jog minėti asmenys ją „vadina teroriste ir liepė liautis, nes bus blogai“, o taip pat įžeidinėja (23–31 b. l.). Iš P. D. ir liudytojų B. G., A. G., O. G. V., E. K. paaiškinimų taip pat seka, kad įvykio metu įvyko eilinis konfliktas, kurio metu P. D. apkaltino B. G. pomidorų vagyste. Apie tai B. G. pasipasakojo pas ją atvykusiai O. G. V. ir savo vyrui A. G.. Taip pat apie tai telefonu buvo pranešta O. G. V. giminaičiui E. K., kuriam atvykus, o taip pat dalyvaujant dar vienam nenustatytam asmeniui, įvyko visų jų akistata su P. D., kurios metu abi konflikto pusės išsakė viena kitai įžeidžiančius žodžius, grasino ir elgėsi nepagarbiai. Pagal P. D. paaiškinimą, šiuo konkrečiu atveju B. G., A. G., O. G. V. ir E. K., nė kiek nenusileisdami P. D., iš esmės atliko tokius pačius veiksmus ir elgėsi nė kiek nemažiau nepagarbiai ir įžeidžiamai (12–13 b. l.). Taigi, abi konflikto pusės elgėsi iš esmės vienodai, įvykio metu abi žemino ir žeidė viena kitą, tačiau, kaip bebūtų paradoksalu, P. D. elgesį Institucija ir apylinkės teismas įvertino neigiamai, dėl jo atliko tyrimą bei nubaudė P. D., ir atvirkščiai – iš esmės tokį patį B. G., A. G., O. G. V. ir E. K. elgesį laikė toleruotinu. Toks skirtingas iš esmės tokių pačių abiejų konflikto pusių atliktų veiksmų vertinimas laikytinas ydinga praktika.

Byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina to, kad P. D. elgesiu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir P. D. būtent to siekė. Šiuo konkrečiu atveju tarp P. D. ir B. G., A. G., O. G. V. bei E. K. įvykęs konfliktas vertintinas tik kaip asmeninis šių asmenų konfliktas – eilinis asmeninių nesutarimų tarp šių dviejų konflikto pusių aiškinimasis. Tai rodo, kad tiek P. D., tiek kitos konflikto pusės veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į asmeninių santykių aiškinimąsi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl šio konflikto būtų kilę kokios nors kitos pasekmės ir būtų buvusi realiai pažeista visuomenės rimtis ar tvarka. Visi šie duomenys rodo, kad nors P. D. nepagarbiai ir įžeidžiamai elgėsi viešoje vietoje, jos elgesys nebuvo nukreiptas visuomenei demonstruoti nepagarbą ar siekti pažeisti viešąją tvarką. Šiuo atveju abi konflikto pusės pasirinko neteisėtą asmeninio tarpusavio konflikto sprendimo būdą. Tokiu būdu P. D. veikoje nesant visų ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementų – tyčios pažeisti viešąją tvarką, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino P. D. kalta pagal ATPK 174 straipsnį ir ją nubaudė.

Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju apylinkės teismas neišsamiai, nevisapusiškai, neobjektyviai ir netinkamai įvertino byloje surinktus tiek P. D. kaltinančius, tiek ir ją teisinančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai pripažino P. D. kalta padarius administracinio teisės pažeidimo protokole jai inkriminuotą veiką. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir ši administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama P. D. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas neskundžiamas.