- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-952-193-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- T. R.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-952-193/2011
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu:
- pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas L įmonės „E“ atžvilgiu) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams;
- pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas UAB „M“ atžvilgiu) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas UAB „P“ atžvilgiu) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir T. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 9 d., ši bausmė subendrinta su 2008-12-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja iš dalies atlikta bausme ir T. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2008-12-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį. Be to, šiuo nuosprendžiu iš T. R. priteista: 1140 Lt L įmonei „E“, 8578 Lt UAB „M“, 3980 Lt UAB „P“, 87,05 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
- 2008 m. liepos 1 d. ne anksčiau kaip 11 val. ir ne vėliau kaip 14 val., L. įmonės „E“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą išvengti turtinės prievolės - neatsiskaityti už pirktas prekes ir įgyti apgaulės būdu svetimą turtą savo ir kitų naudai, prisistatydamas UAB „EV“ gamybos vadovu bei žinodamas, kad UAB „EV“ nevykdo jokios veiklos, pateikęs direktoriui A. V. įmonės įregistravimo pažymėjimą Nr. x, savo darbo pažymėjimą, neturėdamas jokių galimybių apmokėti už prekes, įtikindamas A. V., kad už nupirktas prekes atsiskaitys pavedimu per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, sudarė 2008 m. liepos 1 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pagal 2008 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą EGZ Nr. 0119759 įgijo 4 vnt. padangų bendros 1140 Lt vertės, taip viso apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – L. įmonės „E“ turtą – prekes 1140 Lt vertės;
- 2008 m. liepos 4 d., ne anksčiau kaip 11 val. ir ne vėliau kaip 14 val., UAB „M“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą išvengti turtinės prievolės - neatsiskaityti už pirktas prekes, paslaugas ir įgyti apgaulės būdu svetimą turtą savo ir kitų naudai, prisistatydamas UAB „EV“ gamybos direktoriumi bei žinodamas, kad UAB „EV“ nevykdo jokios veiklos, pateikęs direktoriui R. Š. įmonės įregistravimo pažymėjimą Nr. x, savo darbo pažymėjimą, neturėdamas jokių galimybių apmokėti už prekes, paslaugas, įtikindamas R. Š., kad už patiektas prekes, paslaugas atsiskaitys pavedimu per 14 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, sudarė 2008 m. liepos 4 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08-07-04/P01, kurios pagrindu pagal 2008 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą MEL Nr. 0112252 įgijo 4 vnt. padangų bendros 1480 Lt vertės, pagal 2008 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą MEL Nr. 0112257 įgijo apsauginį varžtą 70 Lt vertės, 16 vnt. varžtų bendros 48 Lt vertės, suteiktų paslaugų už 104 Lt, pagal 2008 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą MEL Nr. 0112251 įgijo 4 vnt. padangų bendros 2160 Lt vertės, 4 vnt. ratlankių bendros 2236 Lt vertės, pagal 2008 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą MEL Nr. 0113421 įgijo 8 vnt. padangų bendros 2480 Lt vertės, viso apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – UAB „M“ turtą – prekes ir paslaugas 8578 Lt vertės;
- 2008 m. liepos 9 d., ne anksčiau kaip 11 val. ir ne vėliau kaip 14 val., UAB „P“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą išvengti turtinės prievolės – neatsiskaityti už pirktas prekes ir įgyti apgaulės būdu svetimą turtą savo ir kitų naudai, prisistatydamas UAB „EV“ gamybos vadovu bei žinodamas, kad UAB „EV“ nevykdo jokios veiklos, pateikęs direktoriui R. B. įmonės įregistravimo pažymėjimą Nr. 091902, savo darbo pažymėjimą, neturėdamas jokių galimybių apmokėti už prekes, įtikindamas R. B., kad už nupirktas prekes atsiskaitys pavedimu per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, sudarė 2008 m. liepos 9 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.205, kurios pagrindu pagal 2008 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą 1PE Nr. 8245 įgijo 2 vnt. padangų bendros 480 Lt vertės, 2 vnt. padangų bendros 1200 Lt vertės, tepalo filtrą 30 Lt vertės, oro filtrą 110 Lt vertės, 2 vnt. padangų bendros 1200 Lt vertės, pagal 2008 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą 1PE Nr. 8243 įgijo 4 vnt. padangų bendros 960 Lt vertės, viso apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – UAB „P“ turtą – prekes 3980 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendį ir bylą nutraukti, civilinių ieškinių netenkinti, arba pakeisti nuosprendį paskiriant jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o jo ikiteisminio tyrimo metu išsakyta pozicija dėl savo kaltės pripažinimo teisiniu atžvilgiu tikrai negali būti vertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis jo kaltę. Nurodo, kad jis visus veiksmus atliko tik liepiamas jam darbą suteikusio ir jį įtakojusio pažįstamo asmens vardu D.. Apelianto teigimu, jis tai darė ne savanaudiškų tikslų vedamas, o kaip įmonės darbuotojas. Būdamas gamybos vadovu jis privalėjo būti paklusnus darbuotojas. D. jam buvo nurodęs pasirašyti ant įvairių dokumentų ir paimti kai kurias prekes. Mano, kad tas D. pasinaudojo jo naivumu, nepatyrimu, ir būtent D., o ne jis naudojo apgaulę siekdamas pasipelnyti. Nuteistasis teigia nežinojęs, kad įmonė, kurioje jis dirbo, savo veiklos nebevykdė. Mano, kad tai yra klaida, padaryta kaime gyvenančio, pagrindinį išsilavinimą teturinčio, jokiu verslu neužsiimančio, pirmą darbą gyvenime turinčio asmens, kuri galėtų būti įvardijama kaip neatidumas, o ne nusikaltimas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad paimdamas prekes jis neslėpė savo asmens duomenų, išvaizdos, nesistengė kaip nors užsimaskuoti. Apelianto manymu, trys nukentėję juridiniai asmenys pretenzijas turėtų reikšti ne jam, o jo nurodytam asmeniui vardu D., kurį turėtų nustatyti teisėsaugos institucijos. Pažymi, kad siekiant nustatyti D. asmenybę jam nebuvo pateikti asmenys atpažinimui, kas, apelianto manymu, turėjo būti padaryta. Teismui manant, kad jo kaltės įrodymų pakanka, apeliantas prašo pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis jo nuoširdų gailėjimąsi bei ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios jo turtinės padėties. Nuteistasis nurodo, kad ankstesnes nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis, be to, jis apibūdinamas gerai, pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl to, atsiprašė nukentėjusiųjų. Teigia, kad pasitikėjo iš matymo pažįstamu asmeniu ir pakliuvo į jo pinkles – tai jam yra didžiulė pamoka, pasižada daugiau niekada gyvenime nenusikalsti, elgtis padoriai ir tvarkingai. Nurodo, kad jam realiai atliekant bausmę, jis neteks galimybės baigti mokslus, įgyti specialybę, nebegalės bendrauti ir tuo pačiu rūpintis bei padėti senai ir ligotai mamai bei žmonai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo T. R. padarytas nusikalstamas veikas ir tinkamai paskyrė jam bausmes, taip pat teisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimus.
Apeliantas skunde ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms dėl sukčiavimų, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.
Nors nuteistasis T. R. apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma – paties T. R. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, liudytojų parodymai, asmens parodymų atpažinti protokolų duomenys, rašytiniai dokumentai bei kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų, įskaitant apylinkės teisme išreikštą paties T. R. kaltės pripažinimą, tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl T. R. kaltės.
Sukčiavimu (BK 182 str. 1 d.) laikomas savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problematišku pažeistos teisės atstatymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. turėdamas išankstinį tikslą išvengti turtinės prievolės – neatsiskaityti už pirktas prekes ir įgyti apgaulės būdu svetimą turtą savo ir kitų naudai, prisistatydamas UAB „EV“ gamybos vadovu bei žinodamas, kad UAB „EV“ nevykdo jokios veiklos, pateikęs trijų skirtingų įmonių darbuotojams UAB „EV“ įregistravimo pažymėjimą Nr. 091902, savo darbo pažymėjimą, neturėdamas jokių galimybių apmokėti už prekes, įtikindamas kaltinime nurodytų įmonių direktorius, kad už nupirktas prekes atsiskaitys pavedimu per 14-15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu įgijo svetimą turtą. Liudytojai A. V., R. Š., R. B., I. Č., A. V., K. K. parodė, kad T. R. prisistatė UAB „EV“ atstovu, iš pastarojo pusės buvo pateikti dokumentai – pastarosios bendrovės įregistravimo pažymėjimas ir darbo pažymėjimas. Sutinkamai su liudytojų parodymais, T. R. teigė apie UAB „EV“ mokumą, sėkmingai besivystančią įmonės veiklą. Liudytojai A. V., R. Š., R. B. taip pat parodė, kad prieš sudarydami sutartis su UAB „EV“ atstovu prisistatančiu T. R., šią įmonę patikrino VMI duomenų registre. Šie skirtingose įmonėse dirbantys darbuotojai, nedisponuodami informacija apie UAB „EV“ veiklos nevykdymą bei finansinį nemokumą, patikėdami minėtos bendrovės vardu veikiančiu ir tai patvirtinančius dokumentus pateikusiu nuteistuoju, pastarojo apgaulės įtakoje sudarė su UAB „EV“ pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias L įmonė „E“, UAB „M“ ir UAB „P“ perdavė T. R. įvairias prekes. Pastarosios aplinkybės rodo, kad sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis A. V., R. Š., R. B. buvo įsitikinę UAB „EV“ mokumu. Tokį įsitikinimą lėmė UAB „EV“ atstovu prisistatantis T. R., kuris pirmiau paminėtų įmonių parduotuvių darbuotojams suteikė tikrovės apie UAB „EV“ veiklą bei jos tikslus neatitinkančias žinias. Be to, tolesnis T. R. elgesys – sutarčių sudarymas, prekių ėmimas žadant už jas atsiskaityti pavedimu, bet neatsiskaitant, bei tų prekių pasilikimas asmeninėms reikmėms ar jų realizavimas rinkai nenaudingomis sąlygomis – rodo nuteistojo išankstinio siekio veikti teisėtai nebuvimą bei patvirtina jo tyčią apgaule įgyti svetimą turtą. Nuteistasis T. R. iš pat pradžių neturėjo jokio pagrindo manyti, kad UAB „EV“ galės įvykdyti sutartyse nurodytus įsipareigojimus – toks melagingų duomenų pateikimas ir pati byloje nustatyta įvykių seka neleidžia abejoti, kad buvo siekiama suklaidinti L įmonę „E“, UAB „M“ ir UAB „P“ ir apgaule pasisavinti jų turtą. Nustatyta, kad visos prekės buvo paimtos per trumpą laikotarpį – sutartys pasirašytos ir PVM sąskaitos išrašytos 2008 m. liepos 1-9 dienomis, kas rodo apelianto veiksmų kryptingą pobūdį – vengiant atsiskaitymų ir sudarant sunkumų nustatant UAB „EV“ buvimo vietą bei jos atsakingus darbuotojus. T. R. išankstinę tyčią apgaulės būdu praturtėti patvirtina ir liudytojų J. J., A. V. parodymai apie T. R. veiksmus pardavinėjant kaltinime nurodytas neteisėtai įgytas padangas. Taip veikdamas apeliantas suvokė savo veikos pavojingumą, numatė veikos pavojingas pasekmes ir to siekė. Nuteistojo teiginiai apie tariamą jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų dalyvį vardu D vertintini kritiškai, kaip bandymas palengvinti ar išvengti baudžiamosios atsakomybės, tokie teiginiai neparemti jokiais objektyviais duomenimis bei paneigti byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymų visumą darytina išvada, kad apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto įgijimas apgaulės būdu.
Tokiu būdu, T. R. veiksmuose nustačius BK 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius konstatuotina, kad nuteistojo T. R. veiksmų turinys visiškai atitiko minėto Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje numatytų veikų sudėtį, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal minėtus baudžiamuosius įstatymus ir už tai nubaustas. Tokiu būdu nėra pagrindo nuteistąjį T. R. išteisinti iš BK 182 str. 1 d.
Apelianto T. R. manymu, jam skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka bei neranda jokio teisinio pagrindo jam bausmę švelninti. Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo ypatumus bei skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmių skyrimo T. R. aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su nuteistajam už nusikalstamų veikų padarymą parinktomis bausmių rūšimis. Skirdamas bausmę T. R. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus bei stadijas, kaltės formas (padaryti trys baigti, tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir ją lengvinančios aplinkybės buvimą, tinkamai įvertino T. R. asmenybę. Nors jis mokosi, yra vedęs, pagal gyvenamąją ir mokymosi vietas charakterizuojamas teigiamai, tačiau būdamas darbingas nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra ne kartą teistas už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl sutinkamai su BK 27 str. nuostatomis, T. R. yra recidyvistas. Be to, inkriminuojamas nusikalstamas veikas T. R. padarė netrukus po jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas T. R. paskyrė sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkių nesiekiančias bausmes. Pripažinti šias už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, o taip pat ir subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis, nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių T. R. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. T. R. skunde prašo pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis jo nuoširdų gailėjimąsi bei ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios jo turtinės padėties. Teismas pažymi, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu jam pripažinta BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl pakartotinai ją pripažinti nėra jokio teisinio pagrindo. O apelianto teiginiai dėl sunkios turtinės padėties nėra pagrįsti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Kitos nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl jo mokslų, bendravimo su artimaisiais ir kt. nėra naujos ir skundžiamu teismo nuosprendžiu jau įvertintos, todėl jų pagrindu pakartotinai švelninti bausmę nėra pagrindo.
Taip pat nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą civilinių ieškinių išsprendimo dalyje, nes, teisėjų kolegijos manymu, jie išspręsti teisingai. Jokių argumentų, kodėl teismo nuosprendis šioje dalyje turėtų būti keičiamas, apeliantas nenurodė, jų nenustatė ir teismas.
Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.