- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-62-2181-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Institucija) 2008 m. spalio 14 d. nutarimu pripažino G. P. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 5 000 Lt baudą. Nuobauda skirta už tai, kad G. P. Elektrėnų sav., Vievio sen., (duomenys neskelbtini) k., Dekio ežero apsauginėje zonoje, be privalomos projektinės dokumentacijos (II grupės nesudėtingo statinio projekto ir Elektrėnų savivaldybės administracijos raštiško pritarimo) pastatė pirtį ir pavėsinę, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2–3 punktus bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2 dalies 12.2.1 ir 12.2.1.3 punktus.
Šalies argumentai
G. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad statiniai yra I grupės nesudėtingi statiniai, o ne II grupės statiniai. Nurodė, kad statybą vykdė turėdamas jam išduotą 2007 m. gruodžio 18 d. statybos leidimą. Institucija, surašydama savavališkos statybos aktą, nenurodė, kad buvo nukrypta nuo išduoto statybos leidimo ar projektinės dokumentacijos ir nenurodė, kad G. P. yra išduotas statybos leidimas. Paaiškino, kad yra suderinęs I grupės nesudėtingų statinių projektus su institucija, nurodyta Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1.2.3 punkte, todėl pagrindo teigti, kad statiniai pastatyti savavališkai, nėra. Taip pat nurodė, kad pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127 punktą, apsaugos zonoje statyti pirtį yra galimybė netgi mažesniu kaip 100 metrų nuo ežero atstumu, o jam priklausantis žemės sklypas tęsiasi toliau negu 100 metrų nuo ežero ribos. Savavališkos statybos akte konstatuota, kad statiniai buvo pastatyti vandens telkinių apsaugos zonoje, tačiau tai savaime nėra joks pažeidimas, kadangi toje zonoje statyti yra galimybė. Nurodė, kad turėjo STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2, 12.2.1 punktuose numatytus dokumentus, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Teigė, kad protokole nenurodytas pažeidimo padarymo laikas, todėl nebuvo patikrinta, ar nėra suėjęs nuobaudos skyrimo terminas. Be to, manė kad nuobaudos dydis yra neadekvatus, todėl būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti 500 Lt nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimą pakeitė ir už ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą G. P. skyrė 900 litų baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėsto panašius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. papildomai pabrėžia, jog yra praleistas nuobaudos skyrimo terminas. Apelianto nuomone, pažeidimas buvo trunkamas iki tol, kol vyko statybos. Tačiau jos buvo baigtos 2008 m. kovo pradžioje, todėl pažeidimas baigėsi. Nuobauda paskirta 2008 m. spalio 14 d., t. y. praėjus 6 mėnesių terminui. Be to, jo veikoje nebuvo tyčios, kadangi turėdamas statybos leidimą, jis manė, jog veikia teisėtai. Taip pat turėtų būti įvertinta dokumentų hierarchija – nesudėtingas projektas yra žemesnės galios dokumentas negu statybos leidimas, todėl tokiu atveju nėra privaloma turėti supaprastintą projektą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
G. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad Dekio ežero apsauginėje zonoje, be privalomos projektinės dokumentacijos (II grupės nesudėtingo statinio projekto ir Elektrėnų savivaldybės administracijos raštiško pritarimo) pastatė pirtį ir pavėsinę. Apeliantas nurodo, kad turėjo statybos leidimą, todėl supaprastinto projekto jam nereikėjo.
Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 41 punktą (redakcija, galiojusi iki 2009 m. balandžio 3 d.) supaprastintą projektą sudaro: bendrieji duomenys (supaprastinto projekto dokumentų sudėties žiniaraštis; dokumentų, kurių pagrindu parengtas supaprastintas projektas, sąrašas); aiškinamasis raštas (statinio naudojimo paskirtis, statybos vieta, projektuojamą (-us) statinį (-ius) apibūdinantys pagrindiniai rodikliai); sklypo planas (ant ne senesnio kaip 1 metų topografinio plano arba kadastrinių matavimų plano) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais; architektūriniai (fasado, plano ir pjūvių) brėžiniai (pastatams), o kai reikia, – ir kitiems statiniams); statinio konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių aprašymas; sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir techninė specifikacija (Statytojui pageidaujant). Tačiau nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo turimame statybos leidime yra tik nurodyti leidžiami statyti statiniai (gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir pirtis, b. l. 12), tačiau jokių techninių parametrų, kurie turėtų būti numatyti Supaprastintame statinio projekte, jame nėra. Pateiktas gyvenamojo namo projektas yra skirtas būtent gyvenamajam namui (kurio statybos galimybė taip pat numatyta minėtame statybos leidime), o ne pirčiai statyti. Tuo tarpu jokių pirties statybai reikalingų dokumentų byloje nėra pateikta.
Kita vertus, byloje nepagrįstai teigiama, jog buvo nustatytas trunkamasis pažeidimas. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 8-9) matyti, kad jokie statybos darbai nebėra vykdomi, pastatai užbaigti. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nenurodytas pažeidimo padarymo laikas, t. y. nenurodyta, kada buvo baigtos statybos. Pažymėtina, kad šis trūkumas nebuvo ištaisytas nei Institucijai priimant nutarimą, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad kiekviename administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomas draudžiamų veiksmų padarymo laikas ar nustatytos pareigos (jei veika pasireiškia neveikimu) nevykdymo data ar laikotarpis. Protokole nenurodžius galimai padaryto pažeidimo padarymo laiko, sudėtinga nuspręsti, kokios teisės normos byloje turi būti taikomos ir kaip turi būti skaičiuojami ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N502-2618/2009).
Pareiškėjo teigimu, statybos buvo baigti 2008 m. kovo mėnesį, byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad pareigūnų tikrinimo momentu statybos buvo užbaigtos, jokia su statybomis susijusi veika nebebuvo vykdoma. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai nėra žinoma tiksli veiksmų atlikimo data, ji turi būti nustatoma nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N575-893/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka pažeidimo datai nustatyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nagrinėjamos veikos pabaigos datą sieja su leidimo statybai išdavimo data. ATPK 159² straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi protokolo surašymo metu) buvo numatyta atsakomybė už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, t. y. už patį statybos procesą, kaip veiką, o ne už jau baigtą statyti statinį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1117/2011). Nustačius, jog buvo užfiksuotas jau baigtas trunkamasis pažeidimas, ATPK 35 straipsnio 1 dalis nuobaudos skyrimo termino pradžią sieja ne su jo paaiškėjimo, o su pažeidimo padarymo pabaigos momentu.
Dėl šių priežasčių Institucijos ir pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai turėtų būti naikinami ir byla grąžinama Institucijai protokolo trūkumams šalinti. Tačiau įvertinus tai, kad jau Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo metu nuo veikos padarymo buvo praėję daugiau kaip dveji metai, darytina išvada, jog spręsti dėl G. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn nebėra teisinio pagrindo, todėl nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas Institucijai yra netikslingas, nes naujo nutarimo skirti nuobaudą priimti nebebūtų galima dėl suėjusio patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. spalio 14 d. nutarimą G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.