Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonavos) prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-09241-2025-8, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B., 2025 m. kovo 15 d. apie 4.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų kartu su juo gyvenančia sugyventine G. V. metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą jai į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai G. V. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose. Tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai G. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. kovo 15 d. jis smurtavo prieš savo sugyventinę G. V.. Įtarime nurodytu laiku namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laiką leido su savo sugyventine G. V., su kuria gyvena kartu apie 15 metų ir sūnėnu V. B.. Tą naktį buvo trise. G. V. vartojo alkoholį su jo sūnėnu, kuris atvyko į svečius, o jis tą naktį negėrė, buvo blaivus, jokių kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. Jis G. V. vis sakė, kad ji nustotų gerti alkoholį ir eitų miegoti, nes ji tuo metu vartojo vaistus, su kuriais negalima alkoholio vartoti. Kadangi ji neklausė, pradėjo prieštarauti, bandė jam suduoti ranka, jis susinervino ir, kiek pats prisimena, jai sudavė kumščiu į veido sritį. Tai galėjo būti ir du smūgiai. Konflikto metu jo sūnėnas jau miegojo, buvo smarkiai apgirtęs. Konfliktas įvyko miegamajame. Po smūgių G. V. pabėgo iš namų. Manydamas, kad ji nuėjo pas kaimynę, užrakino duris ir nuėjo miegoti. Dėl to, tikėtina, negirdėjo kai į namo langus beldėsi policija. Po įvykio vis skambino G. V., norėjo jos atsiprašyti, bet ji neatsiliepė. Po to su G. V. susitaikė, gyvena kartu. Dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Padarytą žalą ligonių kasai atlygino, todėl sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pasižada ateityje nesmurtauti (e. b. l. 116–119, 126–128).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.

Nukentėjusioji G. V. parodė, kad S. B. yra jos sugyventinis, su kuriuo gyvena jau apie 15 metų. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Visą laiką, kiek gyvena su S. B., kartais jis prieš ją smurtauja, muša rankomis, tačiau jam visą laiką atleisdavo iki 2025 m. kovo 15 d. įvykio. Įvykio dienos išvakarėse jai su S. B. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas juos svečiavosi jo sesers sūnus V. B. su savo draugu. Tą vakarą visi keturiese vartojo alkoholinius gėrimus. Vakarojant kažkuriuo metu S. B. nuėjo į kitą kambarį miegoti. Ji liko kambaryje su jo sūnėnu ir sūnėno draugu, kartu toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus maždaug 10 minučių po to, kai S. B. išėjo, jis grįžęs atgal į kambarį ėmė rėkti, kad ji eitų miegoti. Kadangi ji jam neatsiliepė, S. B. matant sūnėnui ir jo draugui, jai stovinčiai kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį. Vienu smūgiu pataikė į kairės pusės akį, o kitu smūgiu – į burnos sritį kairėje pusėje, dėl ko šiai dienai kliba dantis. Konflikto metu S. B. sūnėnas ir jo draugas nieko nesakė, jos negynė, nes buvo stipriai apgirtę ir, tikėtina, net nesuprato, kas vyksta. Po S. B. suduotų smūgių ji pasišalino iš namų per verandą ir būdama kieme išsikvietė policiją, kadangi labai išsigando. Atvykus pareigūnams bandė patekti į namą, tačiau S. B. užsirakino kartu su sūnėnu ir jo draugu. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė jai greitosios pagalbos medikus, kurie ją nuvežė į Kauno klinikas apžiūrai, papildomai pas medikus nesikreipė. Kadangi įvykio metu buvo neblaivi, neprisimena, ar tarp jos ir S. B. įvyko konfliktas, pamena tai, kaip jis šaukė ant jos ir jai sudavė smūgius. Po šio įvykio sugyventinis S. B. jos nuoširdžiai atsiprašė, jie susitaikė, ji jam pretenzijų neturi, ieškinio byloje dėl turtinės ar neturtinės žalos neteiks (e. b. l. 39–46).

Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad S. B. yra jo dėdė, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dienos išvakarėse lankėsi pas dėdę jo namuose, kartu buvo dėdės sugyventinė G. V.. Visi trise vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, dėdė tą vakarą gėrė nedaug, o jis pats tuo tarpu gėrė daug ir dėl to nuėjo miegoti naktį. Kitą rytą prabudęs iš dėdės sužinojo, kad pas jį buvo atvykusi policija, tačiau dėl ko – nežinojo. Po įvykio iš dėdės ir G. V. sužinojo, kad tarp jų įvyko konfliktas ir dėdė galimai mušė G. V.. Patvirtina, kad įvykio metu namuose buvo trise – jis, dėdė ir jo sugyventinė G. V., kitų pašalinių asmenų nebuvo (e. b. l. 69–72).

2025 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. kovo 15 d. apie 4.52 val. adresu (duomenys neskelbtini), S. B. kelis kartus kumščiu sudavė į veidą savo sugyventinei G. V. (nustatytas 1,74 promilių neblaivumas). G. V. veido kairėje pusėje matomas patinimas (e. b. l. 1–6).

2025 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad G. V. nurodė, jog išgertuvių metu tarp jos ir sugyventinio S. B. kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje S. B. kumščiu kelis kartus sudavė jai į veidą. Po smūgio G. V. pabėgo į lauką ir išsikvietė pagalbą (e. b. l. 18–21).

2025 m. kovo 15 d. policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad 2025 m. kovo 15 d. apie 4.51 val. telefonu kreipėsi G. V., kuri nurodė, kad ką tik ją sumušė agresyvus sugyventinis, ji pabėgo iš namų (e. b. l. 15–17).

Iš 2025 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 24–37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G729/2025 (02) nurodyta, kad poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruva kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose G. V. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2025 m. kovo 15 d. Nesant odos nubrozdinimų labiau atsikišusiose veido dalyse, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (e. b. l. 66–67).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis, pritvirtintomis prie tarnybinės uniformos. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka vyresnio amžiaus moteris – pranešėja G. V., kuri veda pareigūnus prie gyvenamojo namo durų. Pareigūnai beldžia į namo duris, jų niekas neatidaro, todėl pareigūnai su moterimi pasišalina nuo durų, beldžia į namo langus. Pranešėja nurodo, kad sužalota. Pareigūnams klausiant, kas nutiko, pranešėja nurodo, kad ją mušė rankomis, išmušė dantį, ranka rodo į burnos sritį kairėje veido pusėje, pasako, kad namai vyro. Pranešėja nurodo, kad sugyventinis S. B., su kuriuo ji gyvena kartu apie 15 metų, pora sykių jai trenkė (e. b. l. 76–80).

Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktame rašte nurodyta, kad žalų išieškojimo informacinės sistemos duomenimis 88,26 Eur žala dėl nukentėjusiajai G. V. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, 2025 m. gegužės 19 d. visiškai atlyginta. Dėl šios priežasties Kauno teritorinė ligonių kasa atsisako kaltinamajam S. B. pareikšto civilinio ieškinio Nr. 40152 (e. b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios G. V., liudytojo V. B. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto pateiktą išvadą Nr. G729/2025 (02) ir kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis S. B., 2025 m. kovo 15 d. apie 4.50 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų kartu su juo gyvenančia sugyventine G. V. metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą jai į veido sritį, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai G. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Byloje kaltinamojo S. B. paaiškinimais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą G. V. į veido sritį. Nukentėjusioji, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam nuėjus miegoti toliau vartojo alkoholinius gėrimus su kaltinamojo sūnėnu. Po kiek laiko kaltinamasis grįžęs į kambarį, kuriame buvo sugyventinė ir jo sūnėnas, ėmė rėkti ant G. V., liepė jai eiti miegoti. Pastarajai nesureagavus į kaltinamojo prašymą, S. B., matant sūnėnui, jai stovinčiai sudavė į veido sritį. Po suduotų smūgių G. V. pabėgo iš namų ir būdama kieme išsikvietė policiją, kadangi buvo labai išsigandusi. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir norėjo taip elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto naudojimo sukeliant fizinį skausmą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis S. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (e. b. l. 153).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), teistumas neišnykęs (b. l. 95–98), baustas administracine tvarka (e. b. l. 93–94), VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre priklausomybės ligų registre ir psichikos ligų registre neregistruotas (e. b. l. 108).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, S. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, nustatant didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis), ir įpareigojant kaltinamąjį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) uždrausti visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis yra atlikęs tik dalį 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. B.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis, S. B. paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

S. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.