Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Turto bankui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 12 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašyme nurodytų reikalavimų patenkinimui (b. l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad V. P. ir G. P. buvo sutuoktiniai (b. l. 11). Sutuoktiniai V. P. ir G. P., gyvendami santuokoje 1984 m. balandžio 9 d. statybos inspektoriaus pažymos Nr. 93 pagrindu nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad V. P. ir G. P. santuoka buvo nutraukta, byloje nėra. G. P. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 8). V. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų ir pareiškėjo bei jo atstovės paaiškinimų, po G. P. mirties, V. P. ir toliau rūpinosi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). Notarė D. K. informavo, kad po G. P. mirties paveldėjimo bylą neužvesta (b. l. 10).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimai byloje yra nuoseklūs – pareiškėjas ir jo atstovė nurodo, kad V. P. po sutuoktinės G. P. mirties į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė, tačiau po jos mirties palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdė kaip savo.

Teismas vadovaudamasis pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimais, pareiškėjo pateiktais dokumentais (b. l. 7-20) sprendžia, jog V. P. po sutuoktinės G. P. mirties toliau rūpinosi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas V. P. ir G. P. esant santuokoje, juo naudojosi (2016 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimais, pareiškėjo prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, kurį sudaro garažas esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) priėmė jos sutuoktinis V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo A. P. paveldėjimo teisės, po tėvo V. P. mirties, įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.