Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-406 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laivės atėmimo bausmė.

2. M. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 5 d. Pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2025 m. lapkričio 5 d. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

4. Komisija priėmė tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad M. K. bausmės atlikimo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, su darbuotojais bendrauja mandagiai, išreiškia norą būti visuomenės dalimi, stebima jo motyvacija kurti pilnavertišką gyvenimą. Nuteistasis nuosekliai siekia, kad jam būtų švelninamos bausmės atlikimo sąlygos: nuo 2023 m. lapkričio 23 d. perkeltas į lengvąją grupę, nuo 2024 m. gegužės 30 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos. Nuteistasis aktyviai vengia subkultūros elementų, jo elgesiui nebūdinga instrumentinė agresija, jis dalyvauja resocializacijos procesą skatinančiose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. M. K. nurodo intervencinės programos metu išmoktas technikas, kurias panaudoja iki šiol. Asmuo geba įvardinti alternatyvius problemų sprendimo būdus, kuriuos pasitelkia kasdienybėje, taip pat nusikalstamo elgesio pasekmes sau ir visuomenei. Nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. kovo 6 d. lankė individualias psichologo konsultacijas, anot psichologo, Individualiame resocializacijos plane išskirta probleminė mąstymo ir elgesio sritis yra valdoma bei tolimesnis intervencinis darbas būtų netikslingas. Drausmine tvarka laisvės atėmimo įstaigoje nebaustas, skatintas du kartus. M. K. įsiskolinimų neturi, turi darbinės patirties laisvėje, įkalinimo įstaigoje dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą. Kalbėdamas apie ateitį, M. K. išsako realistiškus planus – tęsti darbą, atsiriboti nuo jam neigiamą įtaką galinčių padaryti asmenų, yra numatęs šių planų įgyvendinimo veiksmus. Stebimi pokyčiai impulsyvumo srityje, nes nuteistasis savo elgesiu parodo, kad mokosi iš patirties ir stengiasi nedaryti neapgalvotų sprendimų. Matyti nemažai apsauginių veiksnių: turi stabilią darbo vietą; reiškiamos teigiamos nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; šeima; gyvenamoji vieta. Nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdus sumažėjimas, didelės žalos požymiai nenustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas tvirtintinas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Pažymėtina, jog įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Kiekvienu atveju būtina įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, leidžiantys spręsti, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo atitinkamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis M. K. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2025 m. lapkričio 5 d., jis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys metodiką) yra vidutinė. Tokiu atveju, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuteistojo lygtiniam paleidimui būtina išvada, kad jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. balandžio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1241 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) šiuo klausimu nurodyta, kad 2025 m. kovo 21 d., atlikus pakartotinį šios rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos požymių nenustatyta, konstatuojamas nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdus sumažėjimas. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visumą, tokiai išvadai pritaria.

7. M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pirmą kartą buvo nuteistas Prancūzijoje, būdamas 33 metų amžiaus, jo kriminalinę patirtį sudaro du teistumai. Šiuo metu atlieka bausmę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių dervos ir šių narkotinių medžiagų kontrabandą, veikiant organizuota grupe. Nusikaltimams yra būdingas disponavimo narkotinėmis medžiagomis, siekiant finansinės naudos, modelis. Teismo vertinimu, nėra abejonių, kad nusikalstamų veikų padarymo metu M. K. kriminalinio elgesio nuostatos buvo pakankamai tvirtai susiformavusios, vis tik paskutiniai nusikaltimai padaryti 2017 m., o svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo didžiausia reikšmė skirtina asmens elgesio bausmės atlikimo metu analizei, nes faktas, kad asmuo yra teistas praeityje, padarė tam tikro pavojingumo pobūdžio ir laipsnio nusikaltimus, sukėlusius atitinkamas pasekmes, šiuo metu nuo jo elgesio nebepriklauso, šios aplinkybės negali pasikeisti ir ateityje, nuteistajam dedant pastangas koreguoti savo elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. kaltu prisipažino, po nusikaltimų padarymo padėjo nustatyti nusikaltimų bendrininką, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad ir bausmės atlikimo metu jo pozicija dėl kaltės nepakito – asmuo prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Nors šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, klausimo dėl kaltės teismas nenagrinėja, tačiau ši aplinkybė (kaltės pripažinimas) svarbi vertinant nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę ir tuo pačiu tokios bausmės galimą įtaką jo elgesiui ateityje.

8. Teismui pateiki duomenys patvirtina, kad M. K. nuosekliai vykdo Individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos teikiamas rekomendacijas, nuosekliai siekia, kad jam būtų švelninamos bausmės atlikimo sąlygos. Atlikus Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo analizę, matyti, kad M. K. nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. lankė grupinės psichologinės terapijos užsiėmimus, dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nuteistųjų konsultavimo centro užsiėmimų cikluose, biblioterapijos užsiėmimuose, finansinio raštingumo mokymuose, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, atvejo vadybininko organizuojamuose užsiėmimuose „Priklausomybė – liga“. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. dalyvavo socialinių įgūdžių „Karjeros portretai“, „Smurtinio elgesio keitimo programa“ užsiėmimuose. 2023 m. liepos 13 d. – spalio 2 d. dalyvavo „Visi skirtingi – visi lygūs“ programos užsiėmimuose. 2024 m. vasario 5 d. – balandžio 2 d. dalyvavo psichologinės intervencijos priemonėje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, vykdytoje grupinės terapijos principu, o 2025 m. vasario 13 d. – kovo 6 d. lankėsi individualiose psichologo konsultacijose. Psichologų vertinimu, M. K. dalyvavimas paskirtuose užsiėmimuose yra laikomas sėkmingu. Per visą įkalinimo laikotarpį asmuo drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir už darbą, už gerą mokymąsi jam buvo paskirta piniginė išmoka. 2023 m. lapkričio 23 d. jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, o nuo 2024 m. gegužės 30 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos (ne kartą buvo išvykęs trumpalaikėms išvykoms ir atostogoms į namus). Išvykų metu M. K. laikėsi tam keliamų reikalavimų, nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų.

9. Teigiamai M. K. charakterizuoja ir jo požiūris į darbą bei mokymąsi. Iš Socialinio tyrimo išvados turinio matyti, kad asmuo laisvėje yra įgijęs aukštąjį neuniversitetinį elektronikos bakalaurą bei energetikos ir inžinerijos bakalaurą, bausmės atlikimo metu mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Būdamas laisvėje M. K. nevengė savęs realizuoti darbinėje aplinkoje, dirbo įmonėje, kurios veiklos sritis buvo bankai, bankinės operacijos, statybomis užsiimančioje įmonėje, taip pat įmonėje, kurios pagrindinė veiklos sritis susijusi su nekilnojamu turtu. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, M. K. nedelsiant išreiškė norą dirbti, jis buvo įdarbintas sandėlininku, bausmę atlikdamas pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis dirbo pagalbininku administracijoje, šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš darbovietės gautos nuteistojo charakteristikos matyti, kad jis apibūdinamas kaip pareigingas, darbštus, atsakingas, iniciatyvus, nekonfliktiškas, pagarbiai ir mandagiai bendraujantis darbuotojas. M. K. išreiškia siekį ateityje rasti geriau apmokamą darbą, galbūt ir pagal turimą išsilavinimą, kad galėtų dar labiau padėti šeimai. Šie duomenys leidžia objektyviai tikėti, jog ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu nuteistasis sugebės paklusti privalomiems nurodymams, laikytis jam nustatytų draudimų, tęs darinę veiklą ir toliau darys pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Matyti, kad nuteistojo turima stabili darbo vieta ir reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais įvertinta kaip jo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai.

10. Spręsdamas dėl M. K. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis palaiko tvirtus ir pastovius socialinius ryšius su sutuoktine, sūnumi, tėvais, bendrauja skambindamas telefonu, yra lankomas pasimatymų metu, su šeimos nariais susitinka trumpalaikių išvykų metu. Asmuo tarpusavio santykius apibūdina kaip tvirtus, nuolatinius ir palaikančius, teigia turintis 25 metus trunkančią santuoką, paremtą meile ir rūpesčiu, artimieji laukia jo sugrįžtančio. 2025 m. vasario 4 d. gautas nuteistojo sutuoktinės sutikimas, kad M. K. po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gyventų jų bute, toks sutikimas paliudytas seniūnijos seniūnės. Šios aplinkybės vertinamos kaip jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksnys, galintis palengvinti tolesnį integracijos į visuomenę procesą.

11. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad M. K. šiuo metu vis dar yra nustatyti tam tikri dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: asmens nusikaltimai yra tiesiogiai siejami su finansinės naudos siekimu; buvo paveiktas kriminalinių kompanionų įtakos; anksčiau buvo būdingos nepalankios nuostatos į taisykles, visuomenės normas. Visgi tai savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-103-397/2023). Svarbu atkreipti dėmesį į Socialinio tyrimo išvados duomenis, kad M. K. bausmės atlikimo metu tikslingai dirbo ties savo kriminogeninėmis sritimis, jis įvardina, kad sunki finansinė padėtis, bendravimas su bloga kompanija, tam tikros asmenybės savybės (impulsyvumas), nepagalvojimas apie pasekmes, nemokėjimas spręsti problemų tinkamais būdais sąveikavo su nusikalstama veika. Vis tik Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad šiuo metu yra stebimi pokyčiai impulsyvumo srityje, M. K. savo elgesiu parodo, jog mokosi iš patirties ir stengiasi nedaryti neapgalvotų sprendimų. Anot paties nuteistojo, pagrindinis nusikaltimų motyvas buvo gauti pinigų sūnaus gydymui, tačiau M. K. taip pat nurodo, kad sūnui suaugus šiuo metu nebėra tiek finansinių problemų, o 2025 m. kovo 19 d. pažymoje apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą nurodyta, kad kriminogeninis poreikis, susijęs su lėšų tvarkymu ir pajamomis, yra suvaldomas, finansinių įsipareigojimų M. K. neturi. Analizuojant nuteistojo elgesio istoriją matyti, kad jis praeityje išties stokojo gebėjimo atpažinti savo problemas ir įgūdžių jas spręsti teisėtais būdais bei neįvertino savo ankstesnio elgesio pasekmių, visgi bausmės vykdymo laikotarpiu šioje srityje taip pat stebimi pokyčiai, šiuo metu asmuo išsako realistiškus ateities planus (tęsti darbą, atsiriboti nuo jam neigiamą įtaką galinčių padaryti žmonių), kurie siejami su visuotinai priimtino ir socialiai pageidautino elgesio strategijomis. Laisvės atėmimo vietos psichologų pateiktais duomenimis, nuteistasis atsakomybės už savo veiksmus neneigia, aktyviai vengia subkultūros elementų, akivaizdžių kriminalinių nuostatų nefiksuojama, nurodoma ir tai, kad Individualiame resocializacijos plane išskirta probleminė mąstymo ir elgesio sritis yra valdoma bei tolimesnis intervencinis darbas būtų netikslingas, stebimi teigiami pokyčiai problemų atpažinimo bei problemų sprendimo įgūdžių srityse. M. K. teigiamai atsiliepia apie su juo dirbančius darbuotojus, teigiamai reaguoja į jo priežiūrą įkalinimo įstaigoje, laikosi vidaus taisyklių, kas reiškia, kad jo nuostatos į taisykles bei visuomenės normas šiuo metu yra palankios. Taigi kriminogeniniai veiksniai yra svarbūs vertinant asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės.

12. Šiuo atveju aptartų M. K. apibūdinančių duomenų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl jis toliau gali atlikinėti bausmę ne taip griežtai struktūruotoje aplinkoje ir pateisinti jam reiškiamą pasitikėjimą. Jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, atvirkščiai, užtikrins teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos bus taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalės laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti jį atlikti likusią bausmės dalį laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Likusios bausmės laikotarpiu vykdoma probacija didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. LK-N-406 tvirtintinas ir M. K. taikytinas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. LK-N-406 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K. (M. K.).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.