- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-465-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- L. Š.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-103-1009/2017, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovė L. Š. 2017 m. kovo 28 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų V. Š. ir V. Š. laikiną gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įpareigojant netrukdyti naudotis būstu, atnaujinant elektros energijos ir vandens teikimą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje (III t., 104–105).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Raseinių apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
3. Teismas nurodė, kad CK 3.65 straipsnyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų kol bus priimtas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vienu iš tėvų, t. y. nepilnamečio vaiko tėvu arba motina, tačiau ne nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą konkrečiu adresu. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nenumatytos nei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, nei CPK 145 straipsnio 1 dalyje, o materialinės normos, nurodytos prašyme dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, reglamentuoja nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.
4. Teismas nurodė, kad tikrasis ieškovės valią atitinkantis reikalavimas – nustatyti nepilnametėms dukroms V. Š. ir V. Š. uzufrukto teisę į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) tačiau, remiantis CK 4.147 straipsnio 1 dalimi, uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais bei sandoriais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė L. Š. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti nepilnamečių vaikų V. Š. ir V. Š. laikiną gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įpareigojant netrukdyti naudotis būstu, atnaujinant elektros energijos ir vandens tiekimą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), šį būstą pasistatė kartu su atsakovu M. Š., tačiau pastatus atsakovas įregistravo savo tėvų P. Š. ir O. Š. vardu. P. Š. ir O. Š. niekada šiame name negyveno, nes jie turi savo gyvenamąjį namą. Ieškovė namą išlaiko, perka kurą, apšildo namus. Prasidėjus santuokos nutraukimo bylai, atsakovas pagrasino ieškovę kartu su vaikais išvaryti iš namų, ką jis ir daro.
5.2. Ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą kartu su vaikais, kito būsto neturi. Nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygomis nesirūpina nei atsakovas, nei seneliai, nors tokią pareigą jiems numato CK 3.237 straipsnio 2 dalis. Atsakovo tėvai turi savo būstą, jame ir gyvena. Ieškovės name seneliai niekada negyveno ir juo nesinaudojo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. Š. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad P. Š. ir O. Š. nėra šios bylos proceso dalyviai, todėl teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kokių prašo ieškovė, civilinio proceso kodekso normos nenumato. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie grasinančius teiginius, yra ieškovės išgalvotos ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Nei jis, nei ieškovė neturėjo piniginių lėšų namo statybai, prie šio namo statybos šeima neprisidėjo. Ieškovės pateiktos fotografijos nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, kad šiame name ieškovė negali gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis). Teismas, taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (2 p.)
8. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, jog Raseinių rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų V. Š. ir V. Š. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) įpareigojant netrukdyti naudotis būstu, atnaujinant elektros energijos ir vandens tiekimą iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje (III t., 104-105 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės L. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai nurodė, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte aiškiai numatyta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vienu iš tėvų, t. y. nepilnamečio vaiko tėvu ar motina, tačiau ne konkrečiu adresu. Be to, ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nenumato teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė netenkinti ieškovės prašymo.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad patikslintame ieškinyje ieškovė L. Š. nurodė, jog gyvendami santuokoje su M. Š., šalys iš bendrų lėšų įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), tačiau šie pastatai viešajame registre yra įregistruoti ne šalių vardu, bet atsakovo tėvų O. Š. ir P. Š. vardu. Ieškiniu ieškovė L. Š. prašo padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir priteisti kiekvienam po ½ dalį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti jai ne ½ dalį gyvenamojo namo, o 15 000 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), byloje nepateikta įrodymų, kad šis namas būtų netinkamas nepilnamečių vaikų gyvenimui. Teismui priėmus sprendimą ir šioje civilinėje byloje nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina L. Š., galimai ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais ir apsigyvens jai nuosavybės teise priklausančiame name. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla Raseinių rajono apylinkės teisme neišnagrinėta, teismo sprendimas nėra priimtas, taigi, ieškovės reikalavimas padalinti jungtinę sutuoktinių nuosavybę nėra išspręstas.
10. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
11. Įrodymų, patvirtinančių ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovei trukdoma naudotis būstu, kad atjungtas elektros energijos ir vandens tiekimas, byloje nepateikta (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą neigia ieškovės nurodytus argumentus, todėl, nesant duomenų, patvirtinančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ieškovės nuosavybės teisės faktą, o taip pat trukdymą ieškovei naudotis būstu, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo minėtame name, įpareigojant netrukdyti naudotis būstu, atnaujinant elektros energijos ir vandens tiekimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.