- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 1-30-832/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Kaltinamasis
- A. G.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, nukentėjusiesiems A. N. ir A. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės 15 d. 17:43:02 val. iki 2011 m. liepos 21 d. 17:53:53 val., iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) A. N. į jo mobilaus ryšio telefoną išsiuntė 210 trumpųjų žinučių ir 57 kartus skambino, grasindamas jį nušauti, perpjauti gerklę, užkasti, sumušti ir sunaikinti jo automobilį, tokiu būdu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, sistemingai baugino nukentėjusįjį A. N. naudodamas psichinę prievartą.
Be to, A. G. siekdamas susigrąžinti savo sugyventinės O. N. mažamečius vaikus: Ž. N. ir N. N., kurie 2011-05-24 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A1-1013 ir Nr. A1-1014, ankstesniems (2011-05-09) įsakymams dėl vaikų laikinosios globos (rūpybos) nustatymo netekus galios, buvo grąžinti jų tėvui A. N. ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas vaikų tėvą – (duomenys neskelbtini) siekdamas savavališkai paimti O. N. mažamečius vaikus, 2011 m. gegužės 25 d., apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su trim pažįstamais vyriškiais, taksi automobiliu atvažiavo prie nukentėjusiojo A. N. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kur neteisėtai bandė patekti į namo vidų, grasindamas metaliniu strypu namo duris atidariusiam nukentėjusiojo A. N. tėvui A. N., taip savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo A. N. ir jo artimo asmens – tėvo A. N. atžvilgiu.
Kaltinamasis A. G. nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino dalinai.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. parodė, kad kai jie važiavo į tą kaimą, į (duomenys neskelbtini), jie jokio strypo nesivežė. Tas strypas buvo kieme. Jis ėjo į tą namą, duris atidarė senolis, jis prašė vaikų, jam jų nedavė, tada jis koja užspaudė duris, kad negalėtų uždaryti durų ir tada jie nulipo į apačią, po to atvažiavo tie du liudytojai ir jie jam su strypu sulaužė ranką. Jis rankoje nieko neturėjo. Jis važiavo vaikų. Vaikai yra O. N., jam nėra uždrausta su jais matytis. Jų gyvenamoji vieta pas (duomenys neskelbtini). Tie vaikai ne jo, bet jie pas jį du metus gyveno. Jis norėjo tuos vaikus pasiimti, bet ne prievarta. Tos žinutės prasidėjo nuo teismo dėl alimentų.
Kaltinamojo A. G. kaltė nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu, be jo paties dalinio prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje:
Nukentėjusiojo A. N. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad žinutės prasidėjo nuo gegužės 15 d. po to, kai pasiėmė vaikus iš vaikų namų, kai buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Jis parašė, kad „gražink vaikus, jei ne aš tave nužudysiu, papjausiu ir kt.“ ir tada jis paskambino ir paklausė, kas jis toks, jis pasakė, kad A. G., pasakė, kad tai tavo mirtis. Jis pradėjo rašyti, kad nužudys, paskui pradėjo skambinti, grasinti, kad atvažiuos, paskui pradėjo įžeidžiamai kalbėti apie jo draugę. Kelias žinutes jis irgi atrašė, kai jau negalėdavo susilaikyti. Jis išvažiavo į Kauną darbo reikalais. Vaikai liko namuose su jo drauge. Tuo metu A. G. jam paskambino, paklausė kur jis yra, jis pajuokavo, kad išvažiuoja į Norvegiją. Tai jis tuo pasinaudojo, jis iš karto paskambino savo draugei ir perspėjo, kad jeigu atvažiuos, tai iš karto kviesti policiją. Po kurio laiko jam paskambino jo draugė (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jau atvažiavo. Jis jai pasakė, kad iš karto skambintų į policiją, kad neatiduotų vaikų. Ji sakė, kad buvo atvažiavę keturiese, mašina stovėjo toliau. Po kurio laiko jam (duomenys neskelbtini) paskambino ir pasakė, kad vieną kartą nesusitvarkė, tai lauk dar geresnių svečių, jam buvo neramu. Kai jis grįžo, tos žinutės ėjo toliau. Jis po to parašė pareiškimą. Po to, tos žinutės kaip ir aprimo, bet kai jis išgerdavo tai iš karto rašydavo. Jis jo klausdavo, ar tau (duomenys neskelbtini) liepia rašyti, jis sakė, kad ne. Tų žinučių buvo labai daug. Jis skambindavo, duodavo draugams kalbėti. Jis grasino, kad ir jį ir tą senį užlenks ir jo draugę išprievartaus.
Nukentėjusiojo A. N. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios datos jis neprisimena, buvo gegužės mėnuo. Jis buvo kambaryje, išgirdo nežmonišką barškinimą į langą, į duris. Jis išėjo į lauką, pamatė nepažįstamą žmogų, jis pareikalavo vaikų, jo sūnaus vaikų. Jis duris atidarė, bet nuo durų nepasitraukė. Jis griežtai pareikalavo, stumtelėjo jį, jis laikėsi, paskui jis nusileido laiptais ir paėmė tą strypą, užsimojo, bet tuo metu buvo anūko draugas E. S., jis šoko jam ant nugaros, kad atimti tą strypą, jie abu nugriuvo, ant cemento. Po to jis atsikėlė ir keikdamasis išėjo, sakydamas padegsiu. Jis ne vienas buvo, gal trise, ar keturiese. Tas strypas buvo ten šalia verandos, gal šiukšlinėje. Jis stovėjo ant laiptų, vieną ranką laikė ant rankenos. Jis jo neįleido į vidų. Jis iš karto reikalavo vaikų. Jis pasakė kviesk vaikus ir atiduok vaikus. Jis neprisistatė, jis jį matė pirmą kartą. Jam pasakė, kad jokių vaikų neduos ir prašė išeiti. Jis paėmė jam už marškinių, bet jis nesmogė. Jis buvo už durų užkišęs koją, kad negalėtų uždaryti durų.
Liudytojo H. D. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad kai jis su draugu E. S. buvo pas jį namuose, gėrė arbatą, E. S. paskambino dėdės draugė (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad į jų kiemą atvažiavo keturi vyrai ir braunasi į vidų. Tada jie išėjo į lauką ir pamatė, kad kažkoks vyras stovi prie durų, ima bočių už atlapų ir nori įeiti į vidų, o kiti vyrai stovėjo prie vartų. Bočius nenorėjo jo įleisti į vidų, jis buvo koją įrėmęs į duris. Tai buvo kaltinamasis. Kai jie išėjo iš pastato su (duomenys neskelbtini), jie bandė sakyti, kad eitų lauk, bet jis neklausė. Tada jis nusileido keliais laiptais žemyn, iš šiukšliadėžės paėmė tokį strypą ir ėjo link senelio, tada (duomenys neskelbtini) šoko jam ant nugaros, jie virto ant laiptų ir po to A. G. susiėmęs už rankos išėjo grasindamas, kad padegs, susprogdins. Jis buvo išgėręs, svirduliavo, nes dar mėtėsi kieme alaus buteliai.
Liudytojo E. S. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad jam tą dieną paskambino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasakė, kad yra atvažiavę žmonės, vienas iš jų buvo kaltinamasis, jie buvo keturiese. (duomenys neskelbtini) paprašė padėti. Kaltinamasis draskė duris, jie jį varė lauk, bet jis nėjo, paskui išėjo A. N., A. G. jį pradėjo tampyti. Jie jo prašė išeiti. Tada jis nusileido laipteliais žemyn, paėmė strypą, kuris buvo trim laipteliais žemiau prie šiukšlinės ir su juo ėjo link senelio, tada jis jam šoko ant nugaros. Jis su tuo strypu buvo užsimojęs nukentėjusiajam. Kai jis išėjo į lauką, kaltinamasis norėjo įeiti į vidų ir šūkavo, kad atiduokite vaikus. Jis paskui sužinojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini), buvusios A. N. žmonos sugyventinis. Jis veržėsi į vidų, senelis laikė tas duris, pradėjo tąsyti senelį, o po to jis griebė tą metalinį strypą ir jis tada šoko jam ant nugaros.
Liudytojos O. Č. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad jai paskambino draugas (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad A. G. gali atvažiuoti pasiimti (duomenys neskelbtini) vaikų. (duomenys neskelbtini) tėvas atidarė duris ir jie kalbėjosi. Ji klausėsi, jis pradėjo reikalauti vaikų, po to jis pradėjo pulti ant tėvo, pradėjo jį tampyti už krūtinės ir tada ji nuėjo iškviesti policiją, prieš tai ji paskambino E. S.. Kai pamatė, kad tėvą tampo, tai ji iš karto nubėgo kviesti policiją. Kol ji skambino policijai, ji nematė kas ten tuo metu vyko. Ji paskambino E. S. ir pasakė, kad ateitų, kad ko nors nepadarytų (duomenys neskelbtini) tėvui. Ji tuo metu pasiėmė visus vaikus ir jie nuėjo į kambarį. Jos draugas prieš tai gaudavo žinutes, jis sakė, kad rašo (duomenys neskelbtini), kad atims vaikus, susprogdins namus, padegs mašiną.
Liudytojo A. U. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiavo jis, kaltinamasis, V. P., taksistas ir dar vienas, kurio jis net vardo nežino. Jis tik pabuvo prie vartų ir nieko negali pasakyti. Jie buvo išgėrę ir nelabai pamena. Važiavo paimti vaikus, sakė, kad jo sugyventinės vaikai, kad tų vaikų neduoda. Jie išlipo iš taksi automobilio, kaltinamasis su tuo vienu nuėjo į kiemą, o jis ir (duomenys neskelbtini) liko prie vartų. Kai jie grįžo, tai tik keikėsi ir viskas, jis nesuprato kas ten buvo.
Liudytojo R. K. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad užsuko su draugais pas (duomenys neskelbtini), jis jį matė pirmą kartą, pas jį gėrė alų, jis paprašė padėti parsivežti vaikus, jie nuvažiavo. (duomenys neskelbtini) susiginčijo su senuku, paskui atvažiavo kažkoks vyras, nubėgo už tvarto pasiėmė metalinius strypus ir įvyko tarp jo ir (duomenys neskelbtini) konfliktas. Konfliktas įvyko tarp (duomenys neskelbtini) ir to jaunesniojo nukentėjusiojo, vardo nežino. Paskui ėjo iš kiemo lauk, jis pamatė, kad muša, paklausė to senesnio, kas čia vyksta, dėl ko viskas, jis paaiškino, kad teismas jau įvyko ir vaikai priklauso jam ir po to jie išvažiavo. Jis tiksliai nepamena kaip ten viskas buvo.
Liudytojo V. P. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad nuvažiavo, penkių minučių bėgyje ir išvažiavo. Ten važiavo dėl vaikų. Jie sėdėjo prie alaus, pradėjo kalbėti apie vaikus, išsivystė toks pokalbis, kad tėvas neatiduoda mamai vaikų, o vaikai turi gyventi pas mamą. Po to pokalbio jie ir nuvažiavo ten, kas jiems šovė į galvą neaišku. Kai nuvažiavo, nuėjo į kiemą, duris atidarė senolis, žino, kad dar atvažiavo du žmonės. Jie tuo metu, kai jie atvažiavo, su draugu (duomenys neskelbtini) iš kiemo išėjo. Ką toliau darė (duomenys neskelbtini), jis jau nematė.
Liudytojos O. N. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad atėjo tie trys vyrai, jie išgėrė alaus, paskui išėjo. Po valandos jis grįžo su sulaužyta ranka, ji iškvietė greitąją. Jie vienas kitam rašinėjo žinutes, kokias žinutes, ji jų nematė ir neskaitė, kodėl iš jos telefono buvo rašyta, ji nežino, telefonas būna padėtas ant stalo, kaltinamasis galėjo tą telefoną pasiimti.
2011-09-26 įvykio vietos apžiūros metu gautais duomenimis, kai buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 8-11; 12-14).
2011-05-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kuriame nurodyta, kad A. N. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1800“, kuriame buvo išsaugota 14 iš numerio (duomenys neskelbtini) gautų grasinančių žinučių ir viena žinutė, gauta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Trumposios žinutės nufotografuotos (I t. b. l. 20; 21-35).
2011-06-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis A. N. tyrimui pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1800“, kuriame išsaugotos į jo telefoną atsiųstos trumposios žinutės.
2011-06-28 mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole nurodytais duomenimis, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstos trumposios žinutės, kuriose grasinama nukentėjusįjį užmušti, užkasti, nušauti, perpjauti gerklę, pasisaugoti, nes siuntėjas žino servisą, kuriame nukentėjusysis lankosi. Pagal išsaugotas žinutes nustatyta, kad 2011-05-26 nukentėjusiajam buvo išsiųsta 1 žinutė, 2011-05-27 išsiųsta 1 žinutė, 2011-05-28 išsiųsta 16 žinučių, 2011-06-06 išsiųstos 6 žinutės, 2011-06-07 išsiųstos 4 žinutės, viena žinutė išsiųsta 2011-06-10 ir viena – 2011-06-16 (I t. b. l. 37-38; 39-59).
2011-09-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kuriame nurodyta, kad A. N. tyrimui pateikė metalinį strypą (kampuotį) (I t., b. l. 86).
2011-09-27 metalinio strypo apžiūros protokole nurodytais duomenimis (I t., b. l. 87-89; 90).
2011-08-31 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kad atlikus išklotinių analizę, nustatyta, kad bendravimas tarp mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. G. ir numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. N., vyko laikotarpyje nuo 2011-05-15 iki 2011-07-21 trumposiomis SMS žinutėmis ir pokalbiais (I t., b. l. 107, 108-116).
Taigi, teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma: tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek nukentėjusiųjų parodymai bei liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (grasinančio pobūdžio žinutės) neginčijamai patvirtina kaltinamojo A. G. kaltę nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Kaltinamojo A. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, kadangi jis sistemingai baugino nukentėjusįjį A. N. naudodamas psichinę prievartą bei nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą O. N. tariamą teisę panaudodamas psichinę prievartą.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: abi padarytos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Visos veikos baigtos. Kaltinamasis A. G. anksčiau neteistas, dirbantis. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. G. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – areštą. Bausmių dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.
Teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista.
Daiktiniai įrodymai: metalinis strypas sunaikintinas. Mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1800“ grąžintinas nukentėjusiajam A. N..
Vadovaujantis BK 72 straipsniu kaltinamajam A. G. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2330c-2“ konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63, 67, 72¹, 72, 75 straipsniais,
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 40 parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis BK 67, 72¹ straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens. A. G. uždrausti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiais A. N. ir A. N..
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: metalinį strypą, sunaikinti. Mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1800“ grąžinti nukentėjusiajam A. N.. Kaltinamajam A. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2330c-2“ konfiskuoti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.