- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- eI3-7827-428/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00441-2026-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Š. S.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2026 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 3R-51 (2.13-1.E) (skunde nurodomas 2026 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 2R-130 (2.13 Mr) laikytinas rašymo apsirikimu), taip pat įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, jog pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Inspekciją dėl jo atžvilgiu galimai padaryto pažeidimo, kai keturi psichologai atliko psichologinį tyrimą, naudodami jo ypatingų kategorijų asmens duomenis be jokio jo sutikimo ir, anot pareiškėjo, neturėdami tam jokio teisėto pagrindo. Pareiškėjas pabrėžia, kad niekada nėra davęs sutikimo tokiam duomenų tvarkymui, o pats tyrimas buvo inicijuotas privačių asmenų, nesankcionuotas teismo ir pažeidžiantis teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Inspekcijos sprendimu atsisakyti nagrinėti skundą, kuriame remtasi tuo, kad duomenų tvarkymas esą susijęs su teismo vykdomomis funkcijomis, ir teigia, kad jo skundo dalykas buvo neteisėti privačių asmenų veiksmai iki duomenų pateikimo teismui, o ne teismo veikla. Akcentuojama, kad atsakovė nepagrįstai interpretavo skundo turinį, nesurinko duomenų apie skundžiamų asmenų veiksmų teisėtumą ir neįvertino, ar buvo laikytasi teisės aktų principų.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad tyrimo metu nebuvo aiškiai apibrėžti duomenų tvarkymo tikslai, o surinkti duomenys neatitiko teisėtumo, tikslo ribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų, todėl jų tvarkymas laikytinas neteisėtu. Be to, pažymi, kad minėta psichologinė išvada buvo vėliau pakartotinai naudojama įvairiose civilinėse ir kitose bylose bei teikiama tretiesiems asmenims, taip pat naudojama siekiant jį diskredituoti ir šmeižti. Pareiškėjas argumentuoja, kad nesant nei vieno teisėto duomenų tvarkymo pagrindo, toks tvarkymas yra draudžiamas, ypač kai kalbama apie sveikatos duomenis. Taip pat nurodo, kad atsakovė, kaip priežiūros institucija, privalėjo ištirti aplinkybes ir imtis priemonių, tačiau to nepadarė, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovę veikti ir užkirsti kelią tolesniam neteisėtai surinktų duomenų platinimui.