- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- 2K-302/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- Z. M., Z. M. Skundžiama, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Iš R. G. priteista 7063,51 Lt nukentėjusiajam Z. M.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro bei nukentėjusiojo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos 20 d. apie 12 val. Vilniuje, Nemenčinės plento 13 kilometre, sodų bendrijoje „Lakštingala“, asmeninio konflikto metu sudavė ranka vieną smūgį į veidą Z. M., kuris nuo smūgio nukrito, jam buvo padarytas nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke su kraujosruva abiejuose vokuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste bei galvos smegenų sukrėtimas, t. y. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs nusikalstamą veiką, kuri atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytą nusikaltimo sudėtį. Pažeisti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 6 straipsnio 3 punkto, 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 ir 6 punktų reikalavimai, nes nebuvo vadovaujamasi įrodymais, paneigiančiais nusikalstamos veikos faktą ir nuteistojo kaltę, pažeistas šalių rungimosi principas; 301 straipsnio reikalavimai, nes nuosprendis ir nutartis pagrįsti ne tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisme; 332 straipsnio reikalavimai, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai surašė nutartį, išnagrinėjo ne visus apeliacinio skundo argumentus ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl jų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Tokius teiginius kasatorius grindžia argumentais, kad tardymo eksperimento metu nepasitvirtino, jog žmogus per tvorą yra pasiekiamas, tyrėja protokole užrašė melagingą išvadą, kad žmogus pasiekiamas. Jo advokatė pateikė pastabą apie neteisingą įrašą, jis skundė prokurorės ir tyrėjos veiksmus ikiteisminio tyrimo institucijoms ir aktyviai ginčijo teisme tardymo eksperimento įrašo klaidingumą, bet teismas nusprendė kitaip, t. y. kad žmogus pasiekiamas. Nuteistasis prašė atlikti eksperimentą, ar reali galimybė atsitrenkti į pušį, kur, pasak Z. M., jis atsitrenkė pakaušiu ir patyrė smegenų sukrėtimą, nors to nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Teismas davė nurodymą atlikti tokį eksperimentą, tačiau tyrėjai, vengdami jiems nepalankaus rezultato, atsisakė atlikti eksperimentą dėl per didelio pavojaus, o vėliau atsisakė tai daryti net ir su dirbtiniu manekenu. Nuteistasis pateikė specialisto A. Garmaus išvadą apie smegenų sukrėtimo diagnozės nepagrįstumą ir prašė iškviesti specialistą į teismą, bet jo prašymus teismas atmetė. Liko neišaiškintas faktas, ar tikrai nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, nes to nepatvirtino nei vienas liudytojas. Teismas negavo iš Vilniaus m. Šeškinės poliklinikos Z. M. ligonio kortelės, nors to prašė, kadangi jis serga sunkiomis ligomis, kurios sukelia panašius požymius kaip ir jo nupasakotieji Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninės gydytojui. Negavus kortelės, teismo medicinos ekspertizė buvo atlikta be papildomos medžiagos, tik beveik pažodžiui perrašant specialisto išvadą. Ekspertas net nebandė atriboti ligų ir sužalojimų sukeltų požymių ir nepagrįstai vėl konstatavo tariamą smegenų sukrėtimą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo sumanymas atlikti kokybišką teismo medicininę ekspertizę nebuvo realizuotas, todėl liko neišnagrinėta skundo dalis dėl sužalojimo diagnozės „smegenų sukrėtimas“, lėmusios nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikaciją, pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina.
Nuteistasis skunde nurodo, kad byloje pažeisti BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 6 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 301 straipsnio ir 332 straipsnio reikalavimai, nesutinka su veikos kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Argumentai dėl išvardintų BK ir BPK nuostatų pažeidimų pateikiami subendrintai ir dėl to deklaratyviai. Nesukonkretinti, netikslūs argumentai atima galimybę įvertinti, ar išties padarytas atitinkamas įstatymų pažeidimas. Antai kasatorius nurodo, kad teismas negavo bylai reikšmingos nukentėjusiojo kortelės iš Vilniaus m. Šeškinės poliklinikos, nors to prašė. Šio argumento analizė kasacijos požiūriu negali būti atlikta, nes byloje yra duomenų, kad nukentėjusysis nurodytoje poliklinikoje niekada nebuvo registruotas. Skunde teigiama, kad pažeistas BPK 301 straipsnis, nes nuosprendis ir nutartis pagrįsti ne vien tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadinasi, kasatoriaus manymu teismų sprendimuose yra nuorodos į tam tikrus duomenis, kurie teismuose nebuvo tirti, tačiau yra pripažinti įrodymais ir panaudoti motyvuojant padarytas išvadas. Skunde nėra patikslinta, kokie teismų neištirti duomenys sprendimuose yra traktuojami kaip įrodymai, taip pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Dėl šios priežasties atsakyti į minėtą kasatoriaus argumentą, kaip ir į kitus abstrakčiai iškeltus argumentus, nėra įmanoma. Tokie argumentai paliktini nenagrinėti.
Kasacinio nagrinėjimo dalyko nesudaro ir faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimas: buvo ar nebuvo galimybė suduoti smūgį nukentėjusiajam, ar pastarasis galėjo atsitrenkti į pušį, patirti smegenų sukrėtimą ir pan. Tai skundo argumentai, kuriais išdėstoma kasatoriaus teikiama buvusių įvykių traktuotė: neigiamas smūgio faktas, nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas ir kt. Šie klausimai nagrinėjant bylą buvo keliami, teismams žinomi, jų sprendimuose aptarti, padarant atitinkamas išvadas.
Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ne visus apeliacinio skundo argumentus, neišdėstė dėl jų motyvuotų išvadų, nepašalino prieštaravimų, netinkamai surašė nutartį. Tai nepagrįstas teiginys. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą. 2006 m. kovo 21 d. teismo posėdyje apklausti nukentėjusysis, ekspertas. Nuteistasis ir jo gynėja įgyvendino teisę pateikti jiems klausimus. Teismas nutartimis paskyrė pakartotinę teismo medicininę ekspertizę, tyrimo eksperimento atlikimą. 2006 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje paskelbtos teismo medicinos ekspertizės akto išvados, tyrimo eksperimento protokolas. Šios aplinkybės rodo, kad apeliacinės instancijos teismas gilinosi į apelianto argumentus, rinko ir tyrė papildomus duomenis. Apeliacinėje nutartyje dėl skundžiamo nuosprendžio pasisakyta visais bylai esminiais aspektais. Įvertinti nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, teismo medicinos ekspertizės išvados, tyrimo eksperimento medžiaga. Apeliacinėje nutartyje padaryta kategoriška išvada, kad R. G. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagrįstai. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo apimties reikalauja, kad teismas išdėstytų motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tai nereiškia būtinybės pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija tokio reikalavimo, įtvirtinto baudžiamojo proceso įstatyme, nepažeidė ir nuo nusistovėjusios teismų praktikos nagrinėjant bylas apeliacine tvarka nenukrypo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, daro išvadą, kad skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo naikinti ar keisti šioje byloje priimtus teismų sprendimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.