- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-62-2227-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00554-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pripažino R. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam įspėjimą. Nuobauda skirta už tai, kad R. D. 2010 m. liepos 31 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) g. 61, Joniškyje, O. D. gyvenamojo namo kieme, mažametės dukros V. D., gim. 2005 m. lapkričio 6 d., akivaizdoje, sukėlė triukšmą, garsiai aiškinosi santykius su žmona J. D. ir tokiu būdu panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, darydamas neigiamą įtaką nepilnametės dukros auklėjimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. D. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, inkriminavo pažeidimo aplinkybes, kurių nebuvo surašytame protokole, t. y. kaltinimai sukėlus triukšmą ir darius neigiamą įtaką nepilnametės dukros auklėjimui. Be to, teismas nenurodė, kokie konkrečiai parodymai, duomenys sudarė pagrindą pripažinti jį kaltu padarius pažeidimą, nenurodė, kuriais parodymais ir kodėl remiasi, o kuriais ne. Taip pat pabrėžia, jog nei vienas liudytojas, išskyrus suinteresuotą bylos baigtimi J. D., nenurodė, jog R. D. sukėlė konfliktą, triukšmą ar pan. Paaiškina, kad J. D. atvažiavus pasiimti dukters, jie kartu žaidė lauke, o jis dukrą filmavo. Konfliktas kilo, kai vaiko nebuvo šalia. Vėliau J. D., šaukdama ant pareiškėjo, nuėjo į namą, o jis nuėjo iš paskos, nieko nesakydamas, tik filmuodamas jos elgesį. Tuomet J. D. metė į jį telefoną, griebė už kameros. Šitą jos siautėjimą pamatė dukra, atėjusi iš kito kambario. Tuomet jis, norėdamas dukrą nuraminti ir atsisveikinti, paėmė į glėbį, o J. D. vis šaukė, kad jis paleistų vaiką. Remdamasis Civilinio kodekso 3.155 straipsniu, teigia, jog jis dukra nuo gimimo rūpinasi daugiau, nei J. D.. Būtent ji sukėlė konfliktą, 2010 m. balandį ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, įvairiais būdais stengiasi pareiškėjui kerštauti, trukdo matytis su vaiku. Taip pat nurodo, jog iš teismo nutarimo neaišku, kokie R. D. veiksmai padarė neigiamą įtaką vaiko auklėjimui. Atkreipia dėmesį, kad J. D. yra nubausta Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl 2010 m. liepos 31 d. sukelto konflikto. Mano, kad J. D. daro neigiamą įtaką mažametei dukrai. Atkreipia dėmesį, kad 2010 m. liepos 31 d. J. D. leido dukrą apklausti policijos tyrėjui, nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar pedagogui, todėl mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi apklausa, kaip kaltės įrodymu, kadangi apklausoje dalyvavusi pati J. D. galėjo daryti įtaką vaikui.