- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1991-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Ramūnas Mitkus, Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- R. M., D. M.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. K2-5752-568/2010 pagal pareiškėjo R. M. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo (pareiškėja D. M.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. SN-2-15756/2004 nutraukė pareiškėjų R. M. ir D. M. santuoką, registruotą 1988-08-06 Kauno miesto CMS (akto įrašo Nr. 2764) ir patvirtino pareiškėjų 2004-10-21 bei 2004-12-16 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 32-33).
Šalies argumentai
2010-01-29 pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria yra tvirtinamos pareiškėjų R. M. ir D. M. santuokos nutraukimo teisinės pasekmės (Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktai), išaiškinant, kad: Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendžia: „3. Patvirtinti sutuoktinių 2004-12-06 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią:
3.1. Vienas iš kito išlaikymo nereikalaujame.
3.2. Jokių bendrų skolų šalys neturi.
3.3. R. M. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į sodybą, susidedančią iš namų valdos pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motociklus KTM LC-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir KTM LC-8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
3.4. D. M. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su rūsiu.
4. R. M. įsipareigoja išmokėti D. M. per ketverius metus 100 000 Lt (28 985 Eurų) kompensaciją, tokiomis sąlygomis - nuo sprendimo įsigaliojimo momento (2005-01-06) mokėdamas jai kas mėnesį po 2 000 Lt (580 Eurų). Jei R. M. du mėnesius iš eilės nesumokės sutartos kompensacijos, tai D. M. turės teisę kreiptis į teismą ir prisiteisti vienkartine suma visą kompensacijos sumą“ (b.l. 42-45).
Pareiškėjas nurodė, jog sprendimu tvirtinant pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodyta, kad tvirtinama 2004-10-21 bei 2004-12-06 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau sprendimo tekste yra atkartotos tik patikslintos sutarties nuostatos. Laikytina, kad Kauno miesto apylinkės teismas faktiškai patvirtino tik patikslintą sutartį, todėl be pagrindo nurodė tvirtinantis 2004-10-21 bei 2004-12-06 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Toks dviprasmiškas sprendimo turinys kelia ginčų tarp pareiškėjų grėsmę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi (b. l. 92-93) pareiškėjo R. M. pareiškimo netenkino, priteisė iš R. M. pareiškėjai D. M. 500 Lt atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, jog D. M. ir R. M. abipusiu susitarimu ir bendru prašymu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu ir pateikė teismui tvirtinti šalių 2004-10-21 pasirašytą Sutartį. Dėl Sutarties neatitikimo LR CK 3.53 str. 3 d. reikalavimams, t.y. Sutarties sąlygos prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes nustatė ne D. M. ir R. M., kaip buvusių sutuoktinių, tarpusavio teises ir pareigas, bet juridinio asmens UAB „Haupas“ pareigas D. M. atžvilgiu , teismas, pagal LR CK 3.53 str. 4 d. negalėjo visų jos sąlygų patvirtinti, todėl D. M. ir R. M. abipusiu susitarimu pakeitė dalį Sutarties sąlygų 2004-12-06 pasirašydami Patikslintą sutartį (b. l. 31). Patikslinta sutartimi buvo pakeistos tam tikros Sutarties sąlygos. Sutarties pakeitimu ar patikslinimu, bendrąja prasme, yra laikomas kitoks, nei buvo pirminėje sutartyje, tam tikrų jos sąlygų reguliavimas. Teismas nurodė, jog pakeitus ar patikslinus sutarties sąlygas, pirminė sutartis galioja pagal pakeistas sąlygas, kadangi vėlesnis susitarimas, laiko prasme, visada turi prioritetą ankstesnio susitarimo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai yra akivaizdu ir aišku, jog D. M. ir R. M. pasirašydami 2004-12-06 Patikslintą sutartį pakeitė Sutarties sąlygas, todėl tos sąlygos, kurios nustatė kitokį kompensacijos išmokėjimo, kaip vienos iš sutarties sąlygos, reguliavimą Patikslintoje sutartyje, turi prioritetą ankstesnės sąlygos, buvusios Sutartyje, atžvilgiu ir abiems šalims yra privalomos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pasirašė 2004-12-06 Patikslintą sutartį, o tai reiškia, kad jis išreiškė savo valia ir savo parašu patvirtino, jog visos 2004-12-06 Patikslintos sutarties sąlygos yra tinkamos, atitinkančios jo, kaip vieno iš sutuoktinio, interesus ir savo patvirtinimu prisiėmė įsipareigojimą tas sąlygas vykdyti. Sprendime yra aiškiai nurodyta, jog patvirtinama tiek 2004-10-21 Sutartis, tiek 2004-12-06 Patikslinta sutartis, o į Sprendimą būtent ir buvo įrašytos tos 2004-12-06 Patikslintos sutarties sąlygos, kurios tikslino 2004-10-21 Sutartį, todėl jokio dviprasmiškumo teismo sprendimo turinys nesukelia.
Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu (b. l. 95-99) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. SN-2-1576/2004 išaiškinimo.
Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1. teismas be pagrindo skundžiamoje nutartyje nurodo, kad patikslinta sutartimi buvo pakeistos tam tikros pirminės sutarties sąlygos. Patikslinta sutartimi buvo ne pakeistos atskiros pirminės sutarties sąlygos, o visos šalių pirminėje sutartyje numatytos santuokos nutraukimo turtinės pasekmės išdėstytos nauja redakcija, sudarant patikslintą sutartį kaip naują savarankišką sandorį. Ne be reikalo patikslinta sutartis buvo įvardinta ne kaip „Susitarimas dėl 2004 m. spalio 21 d. Sutarties pakeitimo“, o „Patikslinta sutartis“. Visos patikslintos sutarties nuostatos, išskyrus II dalies 2 punktą, yra analogiškos pirminės sutarties nuostatoms. Teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nėra nurodyta, kad tvirtinama sutartis (išskyrus II dalies 2 punktą) ir patikslintos sutarties II dalies 2 punktas (kaip šalinantis sutarties II dalies 2 punkto prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms). Priešingai - sprendime yra nurodyta, kad tvirtinamos abi sutartys (kurių turinys išskyrus II dalių 2 punktą yra analogiškas), nors pirminės sutarties II dalies 2 punktas negalėjo būti teismo patvirtintas. Tuo atveju, jei patikslinta sutartimi buvo pašalintas pirminės sutarties prieštaravimas teisės aktams ir atkartotos pareiškėjų susitarimo dėl turto padalinimo nuostatos, laikytina, kad sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos buvo galutinai nustatytos patikslinta sutartimi;
2. pareiškėjas savo prašyme dėl teismo sprendimo išaiškinimo nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas, pareiškėjui nedalyvaujant išnagrinėjęs šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo sprendimu nusprendė patenkinti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo ir patvirtino sutuoktinių 2004-10-21 bei 2004-12-06 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas minėtame sprendime numatė pareiškėjo patikslintoje sutartyje numatytus įsipareigojimus, t.y. sprendimo 4 punktu nustatė, kad pareiškėjas per ketverius metus įsipareigoja išmokėti pareiškėjai 100 000 Lt, kas mėnesį jai mokėdamas 2 000 Lt. Sprendime teismas nepasisakė dėl pirminėje sutartyje įtvirtintų pareiškėjo įsipareigojimų užtikrinti pareiškėjos pragyvenimą. Sprendime be jokių išlygų nurodant, kad tvirtinamos abi sutuoktinių pateiktos sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas sprendimu de facto patvirtino ir pirminės sutarties sąlygų, reglamentuojančių pareiškėjo pareigos užtikrinti pareiškėjos pragyvenimą (pirminės Sutarties II dalies 2 punktas) teisėtumą, kadangi sprendime teismas nenurodė, kad minėta sutarties nuostata yra negaliojanti ir teisiškai nesaisto pareiškėjo. Nors ši pirminės Sutarties II dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata ir nebuvo atkartota Sprendime, paties Sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė apie Sutarties ir Patikslintos sutarties tvirtinimą, kelia galimybę interpretuoti sprendimą;
3. tuo atveju jei pirmosios instancijos teismo nutartis nebus panaikinta, o teismo sprendimas liks neišaiškintas, pareiškėjo piniginių prievolių pareiškėjos atžvilgiu apimtis ir toliau liks neaiški. Be to, neišaiškinus teismo sprendimo, būtų pripažinta, kad sprendimu kartu su patikslinta sutartimi be jokių išlygų tvirtinant pirminę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo patvirtinta ir įstatymo normoms prieštaraujanti sutarties nuostata (II dalies 2 p.), o tai savaime pažeidžia fundamentalų teisės principą impossibilium nulla obligatio est (Lot. nėra prievolės jei jos dalykas neįmanomas). Nutartimi atsisakius išaiškinti sprendimą ir jį palikus nepakeistą pareiškėjo prievolės jo buvusios sutuoktinės atžvilgiu galimai yra dubliuojamos, o pats sprendimas dviprasmiškas ir sudaro galimybę jį įvairiai interpretuoti.
Atsiliepimas
Pareiškėja D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 107-111) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:
1. patikslinta sutartimi buvo tik pašalintas prieštaravimas teisės aktams. Patikslinta sutartimi buvo pakeistos tik tam tikros pirminės sutarties sąlygos, susijusios su kompensacijos D. M. mokėjimo tvarka, o būtent Sutarties II dalies 2 punktas, kadangi Sutarties sąlygos prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes nustatė ne D. M. ir R. M., kaip buvusių sutuoktinių, tarpusavio teises ir pareigas, bet juridinio asmens UAB „Haupas“ pareigas D. M. atžvilgiu. Teismas, pagal LR CK 3.53 str. 4 d. negalėjo šių sutarties sąlygų patvirtinti, todėl D. M. ir R. M. abipusiu susitarimu pakeitė dalį sutarties sąlygų pasirašydami patikslintą sutartį, pakeisdami imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujančias sutarties sąlygas įstatymų atitinkančiomis, veiksmingomis ir įgyvendinamomis sąlygomis;
2. sutarties ir patikslintos sutarties sąlygos nėra analogiškos. Patikslintoje sutartyje nėra I dalies 3 punkto, taip pat II dalies 3 punkto, kurių turinys taip pat šalims buvo reikšmingas. Todėl teismas, nutraukdamas D. M. ir R. M. santuoką, patvirtino kaip sutartį, taip ir patikslintą sutartį. Tai, kad šalys patikslintoje sutartyje atkartojo tam tikras sutarties sąlygas negali būti traktuojama taip, kad šalys atsisakė kitų sutarties sąlygų, kurios nebuvo perkeltos į patikslintą sutartį, taip pat negali būti laikoma naujo sandorio sudarymu. Pareiškėjas sprendimo neskundė, o tai reiškia, kad jis sutiko su sprendimu ir tuo, kad juo buvo patvirtinta kaip sutartis, taip ir patikslinta sutartis;
3. sprendime buvo tinkamai nurodyta, jog patvirtinama tiek pirminė sutartis, tiek patikslinta sutartis, o į sprendimą būtent ir buvo įrašytos tos patikslintos sutarties sąlygos, kurios tikslino pirminę sutartį. Pabrėžtina, kad jokio dviprasmiškumo sprendimo turinys nesukelia, nes yra akivaizdu, jog pareiškėją ir D. M. gali įpareigoti ir įpareigoja išimtinai tik sprendimo tekstas, bet ne tos pirminės sutarties nuostatos kurios buvo pakeistos papildoma sutartimi;
4. aplinkybę, kad šalis įpareigoja tik teismo sprendime išdėstytos nuostatos patvirtina ir tai, jog D. M. pareiškėjui pateikė reikalavimą sumokėti 100 000 Lt kompensaciją, o ne kitu būdu vykdyti teismo sprendimą. Be to, išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-15756-568/2004, dėl sprendimo vykdymo, taip pat aiškiai nurodyta, jog vykdomasis raštas išduotas dėl 100 000 Lt sumos kompensacijos išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjo pateikiami argumentai faktiškai rodo, kad yra keliamas ne realaus sprendimo neaiškumo klausimas, bet tam tikrų sprendime naudojamų formuluočių klausimas, kuris, šiuo atveju, realiai neturi jokios juridinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Teismų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas patiria teisinius ir turtinius padarinius. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį) teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. SN-2-15756/2004 nutraukė pareiškėjų R. M. ir D. M. santuoką, registruotą 1988-08-06 Kauno miesto CMS (akto įrašo Nr. 2764) ir patvirtino pareiškėjų 2004-10-21 bei 2004-12-16 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas R. M. pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria yra tvirtinamos pareiškėjų R. M. ir D. M. santuokos nutraukimo teisinės pasekmės (Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus), kurie buvo išdėstyti taip:
„3. Patvirtinti sutuoktinių 2004-10-21 bei 2004-12-06 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią:
3.1. Vienas iš kito išlaikymo nereikalaujame.
3.2. Jokių bendrų skolų šalys neturi.
3.3. R. M. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į sodybą, susidedančią iš namų valdos pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motociklus KTM LC-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir KTM LC-8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
3.4. D. M. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su rūsiu.
4. R. M. įsipareigoja išmokėti D. M. per ketverius metus 100 000 Lt (28 985 Eurų) kompensaciją, tokiomis sąlygomis - nuo sprendimo įsigaliojimo momento (2005-01-06) mokėdamas jai kas mėnesį po 2 000 Lt (580 Eurų). Jei R. M. du mėnesius iš eilės nesumokės sutartos kompensacijos, tai D. M. turės teisę kreiptis į teismą ir prisiteisti vienkartine suma visą kompensacijos sumą“ (b.l. 32-33).
Kaip matyti iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio, esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog šalys skirtingai interpretuoja sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte įtvirtintą sąvoką, „patvirtinti sutuoktinių 2004-10-21 bei 2004-12-06 sutartį“. Kaip teigia pareiškėjas R. M., ši sąvoka aiškintina taip, jog patikslinta sutartimi buvo ne pakeistos atskiros pirminės sutarties sąlygos, o visos šalių pirminėje sutartyje numatytos santuokos nutraukimo turtinės pasekmės išdėstytos nauja redakcija, sudarant patikslintą sutartį kaip naują savarankišką sandorį. Pareiškėja D. M. šią sąvoką aiškina taip, jog patikslinta sutartimi buvo pakeistos tik tam tikros pirminės sutarties sąlygos, susijusios su kompensacijos D. M. mokėjimo tvarka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, jog pakeitus ar patikslinus sutarties sąlygas, pirminė sutartis galioja pagal pakeistas sąlygas, sprendime yra aiškiai nurodyta, jog patvirtinama tiek 2004-10-21 sutartis, tiek 2004-12-06 patikslinta sutartis, o į sprendimą būtent ir buvo įrašytos tos 2004-12-06 patikslintos sutarties sąlygos, kurios tikslino 2004-10-21 sutartį, todėl jokio dviprasmiškumo teismo sprendimo turinys nesukelia. CK 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CPK 541 straipsnio 1 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. Taigi sisteminė šių dviejų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo funkcija santuokos nutraukimo abipusio susitarimu bylose yra patikrinti sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį ir į teismo sprendimą įtraukti tik tinkamai sudarytos sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2004-10-21 sutartis neatitiko visų įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl ši sutartis buvo tikslinama. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą įstatyminį sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių tvirtinimo reglamentavimą, darytina išvada, kad esant situacijai, kai teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo tvirtinantis dvi sutartis, kurių viena yra neatitinkanti įstatymo reikalavimų, akivaizdu, jog kyla klausimas dėl tokio sprendimo nevienareikšmiškumo. Pažymėtina, jog siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo šis sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo išdėstytas tik 2004-12-06 patikslintos sutarties turinys, pirmosios instancijos teismas, nutardamas, jog pirminė sutartis galioja, tik kai kurios jos sąlygos yra pakeistos, nepašalino neaiškumų dėl 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimo rezoliucinės dalies bei skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvo, jog į teismo sprendimą teismas perkelia tik tinkamai sudarytos sutarties sąlygas.
Siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžina nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisę aiškinti sprendimą turi tik jį priėmęs teismas. Todėl apylinkės teismui nepasisakius dėl pareiškėjo prašymo išaiškinti sprendimą esmės, apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo ištaisyti negali. Šias nustatytas aplinkybes, kolegija pripažįsta pakankamu pagrindu perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti sprendimo išaiškinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.