Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybos atstovui Sauliui Jakimčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Tarnyba vilkino jos klausimo sprendimą ir neteikė jai laiku informacijos į jos pateiktus prašymus. Patvirtino, jog gavo iš Tarnybos 2019 m. liepos 22 d. Sprendimą, jo neskundė, nes teisme nagrinėjamas šios bylos ginčas.

Asmeniui kiekvienoje valstybėje, kurioje jis dirbo, skiriama ir mokama pensija, apskaičiuota jam palankesniu būdu (kuri yra didesnė). Taigi tam, kad būtų galima asmeniui paskirti pensiją, reikalingi duomenys ne tik apie valstybėje, kuri skiria pensiją, asmens įgytą stažą, bet ir duomenys apie kitoje ES valstybėje narėje (kitose valstybėse narėse) įgytą ir tos valstybės kompetentingos įstaigos, atsakingos už pensijų skyrimą, patvirtintą stažą. Kol duomenys iš kitų valstybių, kuriose asmuo yra dirbęs, kompetentingų įstaigų negauti, sprendimas dėl pensijos skyrimo nepriimamas. Taigi pensijų skyrimo pagal minėtus ES teisės aktus procesas paprastai užtrunka gerokai ilgiau nei pensijos skyrimas vien tik pagal nacionalinius teisės aktus (kompetentingos įstaigos keičiasi pensijoms paskirti reikalingais duomenimis, susirašinėja ir pan.). Kol vyksta keitimasis duomenimis ir nėra galimybės priimti galutinį sprendimą dėl pensijos, asmenims, kurie yra įgiję minimalų stažą dirbdami pagal atitinkamos valstybės teisės aktus, skiriama laikina išmoka (Reglamento Nr. 987/2009 50 straipsnis).

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog nei Valdyba, nei Valdybos administravimo įstaigos nėra įgaliotos ir nėra įpareigotos teikti paaiškinimus dėl kitos ES valstybės narės kompetentingos įstaigos veiksmų/neveikimo ir (ar) sprendimų. Todėl pareiškėjos pateikti prašymai, susiję su Latvijoje įgytu stažu, buvo persiųsti Latvijos kompetentingai įstaigai. Apie šias aplinkybes pareiškėjai buvo paaiškinta Sprendime, kuriuo nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl 1980 m. gegužės 12 d.– 1980 m. rugsėjo 26 d. laikotarpio įskaitymo į pareiškėjos stažą skiriant pensiją Lietuvoje.

Pažymi, kad Tarnyba, 2019 m. birželio 17 d. gavusi netekto darbingumo pensijai pagal minėtus reglamentus apskaičiuoti reikalingą dokumentą – Latvijos kompetentingos įstaigos patvirtinimą apie Latvijoje įgytą 1980 m. gegužės 12 d.–1980 m. rugsėjo 26 d. stažo laikotarpį, priėmė 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. UI_PS2E-1088 dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo pareiškėjai ir informavo ją apie priimtą sprendimą. Pareiškėjai paskirtos Lietuvoje netekto darbingumo pensijos dydis yra toks pats, kaip ir laikinosios išmokos, kuri jai mokama nuo 2018 m. liepos 25 d. Būtent šiuo sprendimu buvo nuspręsta, kokius laikotarpius įskaityti į pareiškėjos stažą ir kokio dydžio netekto darbingumo pensiją už juos skirti. Šis Tarnybos sprendimas nebuvo apskųstas Valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės Valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei Valdybai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta laiku ir tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio skyrius atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta laiku ir tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Valdybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3768 teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Tarnybą pareiškėjos nuo 1980 m. gegužės 12 d. iki 1980 m. rugsėjo 26 d. dirbtą laikotarpį Hidroprojekte Vakarų ekspedicijoje, Latvijos Respublikoje, Salaspylyje, Dolės saloje, įskaityti į darbo stažą.

Iš byloje esančių šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, pareiškėjos ir atsakovės Tarnybos paaiškinimų teismo posėdžio metu ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. liepos 26 d. su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją, kuriame, be kita ko, nurodė, kad laikotarpiu nuo 1980 m. gegužės 12 d. iki 1980 m. rugsėjo 26 d. dirbo Latvijoje, kreipėsi į Panevėžio skyrių, kuris šį pareiškėjos prašymą persiuntė Tarnybai. Tarnyba parengė pareiškėjai 2018 m. spalio 30 d. atsakymą Nr. (10.33)S2-26683, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 50 straipsniu, pareiškėjai nuo 2018 m. liepos 25 d. iki bus gauti visi pensijai paskirti būtini dokumentai bus mokama 173,18 Eur dydžio laikina išmoka (b. l. 49). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad šiuo metu iš Latvijos kompetentingos įstaigos gauti ne visi pensijai paskirti reikalingi dokumentai, gavus šiuos dokumentus bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjos pensijos. Pareiškėja su 2019 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, kurios prašė paaiškinti, kodėl į pareiškėjos stažą neįskaitytas darbo Hidroprojekto Vakarų ekspedicijoje Latvijos Respublikoje laikotarpis (b. l. 5). Tarnyba pareiškėjai pateikė 2019 m. balandžio 2 d. atsakymą Nr. (10/33)S2-9033, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašymas kartu su pareiškėjos pateiktais papildomais dokumentais persiųstas Latvijos kompetentingai įstaigai (b. l. 50). Pareiškėja su 2019 m. gegužės 6 d. prašymu dėl darbo stažo užskaitymo kreipėsi į Valdybos direktorę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (b. l. 7), kuri 2019 m. gegužės 14 d. raštu pareiškėjos prašymą persiuntė Valdybos direktorei (b. l. 8). Valdyba 2019 m. birželio 5 d. raštu (sprendimu) Nr. (6.5) I-376 pateikė atsakymą, kuriame išaiškino teisinį reglamentavimą, išdėstė aukščiau minimas aplinkybes bei nurodė, kad Latvijos kompetentinga įstaiga Tarnyboje 2019 m. sausio 18 d. gautu sprendimu informavo, kad pensija pareiškėjai neskiriama, kaip neįgijusiai stažo Latvijoje, tačiau priežasties, dėl kurios neįskaitė į pareiškėjos stažą 1980 m. gegužės 12 d.–1980 m. rugsėjo 26 d. laikotarpio, nenurodė, taip pat pažymėjo, kad Tarnyba pakartotinai 2019 m. gegužės 14 d. išsiuntė prašymą paaiškinti, kodėl minėtas darbo laikotarpis neįskaitytas į pareiškėjos stažą (b. l. 31, 32). Pareiškėjai šiuo raštu, be kita ko, paaiškinta, kad Tarnyba, gavusi Latvijos kompetentingos įstaigos atsakymą, pareiškėją informuos raštu.

Tarnyba priėmė 2019 m. liepos 22 d. sprendimą „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo Z. D.” Nr. UI_PS2E-1088, kuriuo pareiškėjai skirta 173,19 Eur netekto darbingumo pensija nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. (b. l. 40).

Asmenims, įgijusiems stažą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse narėse, kiekviena ES valstybė narė skiria pensiją už jos teritorijoje įgytą stažą, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, Reglamentu Nr. 987/2009 bei savo nacionaliniais aktais, nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais.

Pagal Reglamento Nr. 883/2004 52 straipsnį kompetentinga įstaiga mokėtinas išmokas apskaičiuoja pagal jos taikomus teisės aktus, jei tik sąlygos gauti išmokoms buvo patenkintos vien pagal nacionalinius teisės aktus (nepriklausoma išmoka) (a punktas); apskaičiavus teorinę sumą, o vėliau – faktinę sumą (proporcingoji išmoka) taip: 1) teorinis išmokos dydis yra lygus išmokai, dėl kurios atitinkamas asmuo galėtų kreiptis, jeigu visi draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpiai, kurie buvo įgyti pagal kitų valstybių narių teisės aktus, būtų įgyti pagal jos taikomus teisės aktus išmokos skyrimo dieną. Jeigu pagal šiuos teisės aktus išmokos dydis nepriklauso nuo įgytų laikotarpių trukmės, toks dydis laikomas teoriniu dydžiu; 2) tada kompetentinga įstaiga, remdamasi apskaičiuotu teoriniu dydžiu, nustato faktinį proporcingosios išmokos dydį, pagal santykį tarp laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal tos įstaigos taikomus teisės aktus, trukmės ir bendros laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal visų atitinkamų valstybių narių teisės aktus, trukmės (b punktas).

Reglamento Nr. 987/2009 50 straipsnyje nustatyta, kad nepaisant įgyvendinimo reglamento 7 straipsnio, kiekviena įstaiga, kuri nagrinėdama prašymą skirti išmokas, nustato, kad pareiškėjas turi teisę į nepriklausomą išmoką pagal taikomus teisės aktus, pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktą nedelsdama sumoka šią išmoką. Ši išmoka laikoma laikina, jei skirta suma galėtų pasikeisti išnagrinėjus prašymą (1 dalis); kai iš turimos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš įstaigos išmoką pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, ta įstaiga moka išankstinę išmoką, kurios dydis turi būti kuo panašesnis į sumą, kuri greičiausiai bus mokama pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą (2 dalis); laikinas išmokas arba išankstines išmokas pagal 1 arba 2 dalis mokėti privalanti įstaiga apie tai nedelsdama informuoja pareiškėją, atkreipdama jo dėmesį visų pirma į tai, kad ši priemonė yra laikina, ir į teisę pateikti apeliaciją pagal jos taikomus teisės aktus (3 dalis).

Pensijas Lietuvoje pagal ES teisės aktus ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis socialinės apsaugos srityje skiria ir moka Tarnyba (Tarnybos nuostatų, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-226, 10 punktas).

Dėl Valdybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3768

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, LVAT 2014 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-486/2014).

LVAT taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (LVAT 2016 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-325-442/2016). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti Valdybos 2019 m. birželio 5 d. raštą (sprendimą), kuriame nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, pareiškėja informuota apie Tarnybos kreipimąsi į Latvijos kompetentingą instituciją dėl duomenų apie pareiškėjos Latvijoje įgytą 1980 m. gegužės 12 d.–1980 m. rugsėjo 26 d. stažo laikotarpį pateikimo, taip pat apie tai, jog Tarnyba, gavusi iš Latvijos institucijos reikiamus duomenis, priims sprendimą, apie kurį informuos pareiškėją (b. l. 31, 32). Teismas, įvertinęs ginčijamo Valdybos sprendimo turinį, daro išvadą, kad šis Valdybos sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisių ir pareigų, nes, net ir patenkinus pareiškėjos skundą, jos teisių apimtis nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Valdybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3768 yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjai jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valdybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3768 nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Dėl Tarnybos įpareigojimo pareiškėjos nuo 1980 m. gegužės 12 d. iki 1980 m. rugsėjo 26 d. Latvijos Respublikoje dirbtą laikotarpį įskaityti į darbo stažą

Pareiškėja antru skundo reikalavimu prašo įpareigoti Tarnybą pareiškėjos gamybinės praktikos mėnesius nuo 1980 m. gegužės 12 d. iki 1980 m. rugsėjo 26 d. jai dirbant Hidroprojekte Vakarų ekspedicijoje, Latvijos Respublikoje, Salaspylyje, Dolės saloje, įskaityti į darbo stažą.

Kaip minėta, sprendimus pagal prašymus dėl pensijų Lietuvoje pagal ES teisės aktus ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis socialinės apsaugos srityje skyrimo priima Tarnyba. Atitinkamai tokie Tarnybos sprendimai pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį skundžiami Valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, Valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje duomenų, kad Tarnyba, gavusi 2018 m. liepos 26 d. prašymą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo, nesiėmė atitinkamų veiksmų ar būtų atsisakiusi priimti tokį sprendimą, nėra. Priešingai, kaip iš byloje esančių įrodymų nustatyta, Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2018 m. liepos 26 d. prašymą bei vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai nuo 2018 m. liepos 25 d. paskyrė ir mokėjo laikiną išmoką (Reglamento Nr. 987/2009 50 straipsnis) bei kreipėsi į kompetentingą Latvijos instituciją dėl informacijos apie pareiškėjos Latvijoje įgytą 1980 m. gegužės 12 d.– 1980 m. rugsėjo 26 d. stažo laikotarpį pateikimo. Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2019 m. vasario 21 d. prašymą, 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Latvijos instituciją, kuriai persiuntė šį pareiškėjos prašymą. Tarnyba, 2019 m. birželio 17 d. gavusi netekto darbingumo pensijai pagal minėtus reglamentus apskaičiuoti reikalingą dokumentą – Latvijos kompetentingos įstaigos patvirtinimą apie Latvijoje įgytą 1980 m. gegužės 12 d.–1980 m. rugsėjo 26 d. stažo laikotarpį, vadovaudamasi Reglamento Nr. 883/2004 52 straipsnio nuostatomis, 2019 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo Z. D.“ Nr. UI_PS2E-1088 (toliau – 2019 m. liepos 22 d. Sprendimas) ir pareiškėją informavo apie priimtą sprendimą, kuriame išaiškinta jo apskundimo tvarka (b. l. 40–48). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. priėmė 2019 m. liepos 22 d. Sprendimą, kuriuo išsprendė pareiškėjos prašymą iš esmės dėl 1980 m. gegužės 12 d –1980 m. rugsėjo 26 d. laikotarpio įskaitymo į pareiškėjos stažą skiriant pensiją Lietuvoje. Duomenų, kad pareiškėja, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, būtų pateikusi skundą dėl šio Tarnybos sprendimo, nėra. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjos skundo pagrindas (aplinkybės, nurodytos skunde) ir dalykas (skundo reikalavimas). 2019 m. liepos 22 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos Z. D. skundo reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3768 nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.