Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant kaltinamajai I. Z., jos atstovui Rimantui Astrauskui teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamosios I. Z. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti kaltinamosios I. Z. priešpriešinį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. Z., teismui priėmus nutartį perduoti I. Š. skundą nagrinėti privataus kaltinimo tvarka I. Z. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., pareiškė prašymą priimti priešpriešinį skundą, kuriame kaltina I. Š. pagal BK 189¹ str. 1 d., 235 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir kt.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti kaltinamosios I. Z. priešpriešinį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad priešpriešinis skundas nėra susijęs su nukentėjusiosios pateiktu pirminiu skundu, kaltinamoji priešpriešiniu skundu kaltina nukentėjusiąją nusikalstamomis veikomis, dėl kurių turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, kaip paaiškino kaltinamoji ir jos atstovas, šiuo metu toks ikiteisminis tyrimas yra atliekamas.

Teismo posėdyje kaltinamoji I. Z. ir jos atstovas Rimantas Astrauskas prašė teismo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. Z. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 410 straipsnio, reglamentuojančio priešpriešinio skundo nagrinėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Taigi, įstatymas nurodo, kad kaltinamojo skundas prieš nukentėjusįjį yra priešpriešinis, esant dviem sąlygoms: 1) šis skundas turi būti pareikštas dėl privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos nusikalstamos veikos; 2) jeigu ši veika yra susijusi su jau pareikštu kaltinimu kaltinamajam.

Aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su skundo argumentu, kad kaltinamosios I. Z. skundas prieš nukentėjusiąją yra pareikštas ir dėl privataus kaltinimo tvarka nagrinėtinos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje, o ne tik dėl veikų, dėl kurių turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas (pažymėtina, kad šiuo atveju vertintinas prie skundo aukštesnės instancijos teismui pateikto priešpriešinio skundo kopijos turinys, kadangi priešpriešinis skundas nepagrįstai, skundžiamai nutarčiai neįsiteisėjus, grąžintas kaltinamajai I. Z.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kaltinamosios I. Z. priešpriešinio skundo priėmimo klausimą, neįsigilino į šio skundo argumentus, jų neišanalizavo ir neteisingai nurodė, kad kaltinamoji priešpriešiniu skundu kaltina nukentėjusiąją nusikalstamomis veikomis, dėl kurių turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir kad šiuo metu toks ikiteisminis tyrimas yra atliekamas. Kaip matyti iš 2013-08-21 teisiamojo posėdžio protokolo, kaltinamosios I. Z. atstovas ir teisme nurodė, kad „<...> priešpriešiniame skunde kaltiname I. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 154 str. 1 d., 235 str. 1 d.< ...>“ (1 t., b. l. 44). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 407 str. numatyta, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154, 155 straipsniuose (priešpriešiniame skunde nurodoma, kad I. Š. veiksmuose galimai yra ir BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių), procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Be to, pirmosios instancijos teismas, nesiaiškino, ar kaltinamosios ir jos atstovo aiškinimai, jog ikiteisminis tyrimas yra atliekamas būtent dėl priešpriešiniame skunde nurodomų nusikalstamų veikų, yra pagrįsti, tai yra iš policijos įstaigos neišreikalavo tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Esant tokioms aplinkybėms, laikyti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kaltinamoji priešpriešiniu skundu kaltina nukentėjusiąją nusikalstamomis veikomis, dėl kurių turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra atliekamas, pagrįsta pagrindo nėra.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo visiškai nemotyvuota išvada, jog priešpriešinis skundas nėra susijęs su nukentėjusiosios pateiktu pirminiu skundu. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo priimtas procesinis dokumentas (nutartis) laikytinas kaip esantis be motyvų. Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui priimti teisingą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir kaltinamosios I. Z. priešpriešinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Skunde teisingai nurodoma, kad skundžiamos nutarties nustatomojoje dalyje neteisingai nurodyti nukentėjusiosios I. Š. anketiniai duomenys, tai yra pavardė – Š. Kadangi skundžiama nutartis panaikintina, taisyti šį rašymo apsirikimą netikslinga.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti kaltinamosios I. Z. priešpriešinio skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.