- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- eI3-1779-331/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04428-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021 m. spalio 29 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. TE-2-325 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo pripažinti 2021 m. spalio 29 d. Departamento direktoriaus įsakymą Nr. TE-325 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) neteisėtu ir panaikinti šiuo įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą - pastabą.
2.1. Paaiškina, kad Neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo vykdymo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jo teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose tvarkos aprašo, patvirtinto 2008 m. rugsėjo 1 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-285 (toliau – ir Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašas), nuostatos aptariamu įvykiu netaikomos, todėl jų pažeisti pareiškėjas negali.
2.2. Pažymi kad neatlikinėjo informacijos patikrinimo pagal Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo nuostatas, kai imperatyviai reikalaujama išvykti į įvykio vietą, nes nebuvo pagrindo atlikti tuos veiksmus, o tik organizavo, vadovaudamasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutinių valstybės tarnautojų budėjimo organizavimo, vykdymo ir laiko apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-499 (toliau – ir Budėjimų tvarkos aprašas).
2.3. Nesutinka, kad buvo pažeistas Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punktas ir teigia, kad tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentuose, pasitikslinęs informaciją tiek iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), tiek iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų negavo informacijos, iš kurios galima daryti prielaidą, kad padegimas buvo būtent tyčinis. BPC ir gaisrą gesinę asmenys neturi kompetencijos spręsti dėl padegimo aplinkybių, o kitų 11 punkte nurodytų pagrindų nebuvo.
2.4. Nesutinka su kaltinimu pažeidus Budėjimų tvarkos aprašo 13 punktą, kadangi įvertinęs informaciją ir priėmęs sprendimą nevykti, apie šį gaisrą, jo kilimo aplinkybes, vadovaudamasis 13 punktu ne vėliau kaip kitą darbo dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d. pranešė mobiliu telefonu (t. y. elektroninio ryšio priemone) Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir PGT) inspektorei. Nurodo, kad inspektorė priėmė informaciją, taip pat patikino, kad situacija jai yra žinoma ir visi tolimesniam gaisro tyrimui reikalingi dokumentai bus supildyti Kėdainių PGT pareigūnų.
2.5. Pažymi, jog prievolė supildyti Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 2 priede nustatytą aktą ir kitus dokumentus tenka jau kitam pareigūnui, kuris išvyko artimiausią darbo dieną.
2.6. Pareiškėjo nuomone, atsakovas tiesiogiai atsakingas, kad jam priskirti santykiai būtų tinkamai sureguliuoti įsakymais ir, jei darytina prielaida, kad nėra iki galo aiškios taisyklės kaip elgtis jų naudotojui, jei atsakovo teisės aktai prieštarauja vienas kitam, tai negalima taikyti tarnybinės atsakomybės selektyviai atsirenkant neva pažeistas teisės normas ir nevertinant sistemiškai.
2.7. Pareiškėjas nesutinka, kad buvo pažeistos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-1-2-9 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.15 ir 5.16 punktai. Paaiškina, kad po informacijos gavimo apie gaisrą jis ją tikslino nedelsdamas. Mobiliu telefonu susisiekė su 18 dieną budėjusiu Departamento Kauno PGV Kėdainių PGT pareigūnu, kuris informavo, kad gaisro gesinimui vadovauja tos pačios tarnybos antrojo skyriaus budinčios pamainos skyrininkas, nurodė skyrininko telefono numerį. Telefonu šis pareigūnas nurodė, kad gaisras nėra didelis ir tame pačiame pastate, tik kitoje pastato vietoje, jis jau buvo kilęs prieš 10 dienų. Po šio pokalbio pareiškėjas nedelsdamas paprašė peržiūrėti išvykimo apskaitos korteles bei paieškoti tame pačiame pastate kilusio gaisro aprašymo, priežasties bei pastato savininko. Suradęs tame pačiame pastate anksčiau kilusio gaisro išvykimo apskaitos kortelę atsakingas pareigūnas pareiškėją informavo, kad gaisro kilimo priežasties nurodytos nėra ir savininkas nėra žinomas. Po šio pokalbio pareiškėjas nedelsdamas susisiekė su skyrininku, kuris vadovavo šio gaisro gesinimui, prašydamas patikslinti šio įvykio, galimai padegimo, aplinkybes. Skyrininkas paaiškino, kad techninių priežasčių gaisrui kilti nėra, galimai tai pašalinis ugnies šaltinis, pašalinių asmenų gaisravietėje ar šalia jos nepastebėta, tyčinio padegimo įkalčių teritorijoje nėra. Įvertinus visą šią gautą informaciją bei atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra apleisti ir dažniausiai juose glaudžiasi benamiai ar asocialūs asmenys, pareiškėjas priėmė sprendimą, kad labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis yra nenustatytų asmenų neatsargus elgesys su ugnimi. Telefonu gaisro gesinimo vadovas (skyrininkas) pareiškėją informavo, kad gaisravietės nuotraukas jis padarys ir atvykti gaisro tyrimui į įvykio vietą nėra jokio poreikio. Pareiškėjo teigimu, jis vykdė funkciją, aiškinosi gaisro aplinkybes. Pažymi, jog atlikti kitas funkcijas, kaip jau minėta – neatidėliotiną informacijos patikrinimą, tirti gaisro priežastis ir atlikti ikiteisminį tyrimą nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinęs visą informaciją, pareiškėjas priėmė pagrįstą sprendimą nevykti.
2.8. Teigia, kad teisės aktuose, tame tarpe ir Budėjimų tvarkos apraše, nėra nustatyta papildoma informacijos perdavimo aplinkybė dėl informacijos turinio atsekamumo, todėl kaltinimas veiksmų neatlikimu, kurių atlikimas niekur nenustatytas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.9. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad informacija buvo perduota ne padaliniui, o konkrečiam pareigūnui. Paaiškina, jog informaciją nustatytais terminais (sekančią darbo dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 20 d., per du kartus patikslinant 8.45 val. bei 12.38 val.) perdavė būtent kompetentingam to padalinio darbuotojui – Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir PGV) Kėdainių PGT priešgaisrinės priežiūros vyresniajai inspektorei E. D., telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2021 m. spalio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-84 (toliau – ir Išvada) nėra surinkta įrodymų, kad pareigūnė apie tai iš viso būtų apklausta, ar informaciją gavo, ar ją panaudojo. Teigia, jog tyrėjas net nepatikrino pareiškėjo pateiktų duomenų apie atliktą skambutį. Mano, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, nesilaikant tarnybinių patikrinimų atlikimui keliamų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
2.10. Paaiškina, kad Išvadoje jo kaltės forma nėra nurodyta, nėra aprašyta, todėl tarnybinio nusižengimo sudėties elementai nėra įrodyti.
2.11. Pareiškėjo nuomone, pagal Išvadoje pateiktą pareigūno D. G. veikos teisinį įvertinimą, nurodytų aplinkybių visumą, tarnybinį patikrinimą atliekantis tyrėjas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, galinčius patvirtinti pareiškėjo galimo nusižengimo faktą, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo kaltę, neįvertino bei neišnagrinėjo visų aplinkybių, būtinų tarnybinio nusižengimo patvirtinimui ar paneigimui.
3. Atsakovo Departamento nuomone skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą įsakymą.
3.1. Teigia, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas ginčijamas įsakymas, atliktas visapusiškai ir objektyviai. Nurodo, jog Išvadoje įvertinti pareiškėjo ir kitų Kėdainių PGT pareigūnų paaiškinimai, motyvuotai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti, kokie teisės aktai, nustatantys konkrečias elgesio taisykles, buvo pažeisti. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo nuostatos aptariamu atveju taikomos ir tai yra išdėstyta Išvadoje. Šio aprašo I skyrius „Bendrosios nuostatos“ skirtas bendrais bruožais nusakyti, kokiai veiklos sričiai reglamentuoti yra skirtas teisės aktas, todėl tai nereiškia, kad šis teisės aktas netaikytinas ir jo nuostatos nevykdytinos tol, kol nepradėtas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas.
3.2. Pažymi, kad pareiškėjas, pagal pareigybės aprašymą būdamas pareigūnu, vykdančiu ikiteisminį tyrimą gaisrų bylose, gavęs informaciją apie gaisrą ir jo priežastį – padegimą, privalėjo vykti į gaisro vietą ir atlikti neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą. Todėl šis patikrinimas, kaip matyti iš Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 4 p., galimas tik atliekant veiksmus įvykio vietoje, ir jį turi atlikti pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nagrinėjamu atveju – pareiškėjas.
3.3. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepaaiškina, kokius savo veiksmus jis vertina kaip neatidėliotino informacijos patikrinimo organizavimą „vadovaujantis Budėjimų tvarkos aprašo nuostatomis“. Teigia, jog skambučiai BPC ir gaisrą gesinusiems pareigūnams vertintini kaip informacijos tikslinimasis, kurio atlikti nebuvo pagrindo, kadangi pareiškėjui kartu su pranešimu apie gaisrą buvo pateikta informacija, jog įtariama gaisro priežastis – padegimas (ir tokiu atveju privalu vykti į gaisro vietą).
3.4. Atsakovas pasisakydamas dėl skundo dalies, kurioje pareiškėjas teigia, jog „BPC ir gaisrą gesinę asmenys neturi kompetencijos spręsti dėl padegimo aplinkybių“, pažymi skunde esantį prieštaringumą, t. y. nors „BPC ir gaisrą gesinę asmenys neturi kompetencijos spręsti dėl padegimo aplinkybių“, kaip nurodo pats pareiškėjas, būtent jų pateikta informacija (pvz., kad „padegimo įkalčių teritorijoje nėra“) pareiškėjas rėmėsi priimdamas sprendimą, jog „labiausiai tikėtina šio gaisro priežastis yra nenustatytų asmenų neatsargus elgesys su ugnimi“.
3.5. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo poziciją dėl informacijos negavimo, kad padegimas buvo tyčinis. BPC pareiškėjui perduotoje informacijoje nurodyta, jog įtariamas padegimas, o žodis „tyčinis“ perduodant informaciją apie gaisrą nebuvo ištartas, pats žodis „padegimas“ reiškia gaisro sukėlimą tyčia. Todėl jei pareiškėjas iš tiesų būtų supratęs, jog gaisras kilo dėl neatsargaus nenustatytų asmenų elgesio su ugnimi, tai jis į gaisrą vis tiek būtų privalėjęs vykti ir neatidėliotiną informacijos patikrinimą atlikti pagal Budėjimų tvarkos aprašo 11.5 punktą.
3.6. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pagal jam pateiktą informaciją, taikant Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 p., privalėjo išvykti į gaisrą, tai privaloma pagal Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 ir 4 p. (juos aiškinant sistemiškai).
3.7. Teigia, kad pareiškėjo skunde paminėti veiksmai (skambino Kėdainių PGT pareigūnams, prašė informacijos apie ankstesnį gaisrą, sužinojo, jog teritorijoje tyčinio padegimo įkalčių nėra, pašalinių asmenų gaisravietėje ar šalia jos nepastebėta, techninių priežasčių gaisrui kilti nėra) gali būti vertinami kaip gaisro aplinkybių aiškinimasis, tačiau tokio aiškinimosi jokiu būdu negalima pripažinti tinkamu ir pakankamu, nes pareiškėjas privalėjo vykdyti visas Pareigybės aprašymo 5.15 ir 5.16 p. numatytas funkcijas, išskyrus ikiteisminio tyrimo atlikimą, nes tai, ar reikia jį atlikti, ar ne, priklauso nuo aplinkybių, nustatytų vykdant kitas funkcijas (neatidėliotiną informacijos patikrinimą, aiškinantis gaisro aplinkybes, tiriant jo priežastį). Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo kaltinamas, kad neatliko ikiteisminio tyrimo.
3.8. Pažymi, kad nors E. D. yra pareigūnė, turinti teisę atlikti neatidėliotiną informacijos patikrinimą, tokių pareigūnų Kėdainių PGT yra ne vienas (trys). Taigi, ne pati E. D. sprendžia, ji ar ne ji vyks į gaisro vietą, tuo labiau tai nepriklauso nuo pareiškėjo, ir jis negali žinoti Kėdainių PGT ir dar keturiose PGT (į kurių veiklos teritoriją jam gali tekti vykti budint namuose gavus pranešimą apie gaisrą) esančios tvarkos, kuris konkrečiai pareigūnas turėtų vykti į gaisro vietą.
3.9. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pasisakymo, jog jis aiškinosi gaisro aplinkybes, todėl tos aplinkybės (nustatytos, sužinotos) neturėtų būti užsirašomos (ar atsimenamos) iš pareiškėjo žodinio pranešimo teigia, kad tik rašytinė informacija, perduota Kėdainių PGT kaip padaliniui (ne konkrečiam asmeniui), gali būti įvertinta jos vadovo, su atitinkama viza pagal padalinyje egzistuojančią tvarką nukreipta pareigūnui, kuris atliks kitus privalomus veiksmus. Paaiškina, kad net jeigu ir pripažinti, kad mobilusis ryšys yra elektroninio ryšio priemonė, nagrinėjamu atveju informacijos perdavimas balsu (paskambinus) prilygsta transliavimui, buvo transliuojama ne individuali (tarnybinė), padaliniui (o ne konkrečiam darbuotojui) skirta informacija, todėl toks pakalbis nelaikytinas pranešimo perdavimu. Atsakovas pagal turimą informaciją neabejojo, kad informacija telefonu buvo perduota, šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nekvestionavo, tačiau kadangi toks perdavimo būdas yra netinkamas, jokie kiti tarnybinio patikrinimo veiksmai nebūtų pakeitę vertinimo, jog Budėjimų tvarkos aprašo 13 p. reikalavimai buvo pažeisti.
3.10. Pareiškėjas nenurodė nei vieno netirto įrodymo, įvardino tik vieną aplinkybę, kuri jo vertinimu, nebuvo tinkamai ištirta (patikrinta) – jo skambučiai E. D., todėl pareiškėjui tarnybinė nuobauda parinkta laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, tarnybinė nuobauda atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį.
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento direktoriaus įsakymo Nr. TE-2-325 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pareiškėjas eina Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto pareigas.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas, budėdamas namuose ir gavęs informaciją apie įtariamą padegimą, į gaisro vietą neišvyko.
6.1. 2021 m. rugsėjo 18 d. 4 val. 7 min. BPC buvo gauta informacija apie gaisrą (duomenys neskelbtini). Į gaisro vietą buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. 5 val. 10 min. gaisro gesinimo vadovas (toliau – ir GGV) per radijo stotį BPC pranešė, jog elektros nėra, įtariamas padegimas.
6.2. 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. BPC pareiškėją informavo, jog (duomenys neskelbtini) dega nenaudojama mokykla, elektros joje nėra, įtariamas padegimas, tačiau pareiškėjas į gaisro vietą nevyko.
6.3. 2021 m. spalio 5 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 18 d. nevykdamas į gaisrą jis galimai pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 puntą ir 5.16 punktą, Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punktą, Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 ir 13 punktus.
6.4. 2021 m. spalio 15 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame neigia padaręs tarnybinį nusižengimą, jis organizavo ir atliko neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą: mobiliuoju telefonu susisiekė su pamainos vadu, iš jo gavęs GGV telefono numerį, skambino pastarajam, sužinojo, jog gaisras nedidelis, pakartotinis. Vėliau susisiekęs su pamainos vadu sužinojo, jog pastato savininkas nėra žinomas. Teigė, jog dar kartą susisiekė su GGV, šis jam paaiškino, jog techninių priežasčių gaisrui kilti nėra, pašalinių asmenų nepastebėta, tyčinio padegimo įkalčių nepastebėta. Įvertinęs gautą informaciją bei atsižvelgdamas į tai, kad pastatai yra apleisti ir dažniausiai juose glaudžiasi benamiai ar asocialūs asmenys, priėmė sprendimą, kad labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis yra nenustatytų asmenų neatsargus elgesys su ugnimi. Telefonu GGV pareiškėją informavo, kad gaisravietės nuotraukas jis padarys ir pareiškėjui atvykti gaisro tyrimui į įvykio vietą jokio poreikio nėra. Įvertinęs nurodytą informaciją, priėmė sprendimą nevykti, nes neatidėliotiną informacijos patikrinimą suorganizavo ir atliko. Mano, jog privalu vykti į gaisrą tik tada, kai pasitikslinus aplinkybes gaunama informacija apie tyčinį padegimą.
6.5. 2021 m. spalio 22 d. atsakovas surašė Išvadą dėl Departamento Kauno PGV Prienų PGT vyriausiojo specialisto D. G. veiksmų Nr. TPI-84, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. BPC buvo informuotas apie (duomenys neskelbtini) degančią nenaudojamą mokyką, įtariama gaisro priežastis – padegimas, tačiau pareiškėjas į gaisro vietą nevyko, neatidėliotino informacijos patikrinimo neatliko, gaisro aplinkybių netyrė, informacijos elektroninėmis ryšių priemonėmis Departamento Kauno PGV Kėdainių PGT neperdavė ir taip pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 p. ir 5.16 p., Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 p., Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 p., 13 p. ir padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje pasiūlyta pareiškėją už nurodytą tarnybinį nusižengimą patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
6.6. Departamento direktorius 2021 m. spalio 29 d. Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta tarnybine nuobauda, teigia, kad Įsakymas priimtas remiantis neišsamia ir neobjektyvia Išvada, Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo nuostatos aptariamu įvykiu netaikomos, vadovaudamasis Budėjimų tvarkos aprašu pagrįstai priėmė sprendimą nevykti į gaisro vietą.
8. Atsakovas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga jo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumui, bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
10. Išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent Išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT administracinėse bylose Nr. A-504-520/2018, Nr. A-689-552/2018).
11. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
12. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. BPC informavo pareiškėją, jog (duomenys neskelbtini) dega nenaudojama mokykla, įtariama gaisro priežastis – padegimas, tačiau pareiškėjas į gaisro vietą nevyko, neatidėliotino informacijos patikrinimo neatliko, gaisro aplinkybių netyrė, informacijos elektroninėmis ryšių priemonėmis Departamento Kauno PGV Kėdainių PGT neperdavė ir taip pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 p. ir 5.16 p., Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 p., Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 p., 13 p.
12.1. Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punkte nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir PAGD ar jo teritoriniame struktūriniame padalinyje telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis ar kitais būdais gauta informacija apie konkrečioje vietoje konkrečiu laiku kilusį ar pastebėtą gaisrą, jo aplinkybes ir padarinius perduodama ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir organizuojamas bei atliekamas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas.
12.2. Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 papunktyje nustatyta, kad budintis pareigūnas privalo vykti į gaisro kilimo vietą, kai pasitikslina įvykio aplinkybes ir gauna informaciją apie tyčinį padegimą. Pagal šio aprašo 13 punktą budintis pareigūnas, priėmęs sprendimą nevykti į gaisro kilimo vietą kito valdybos teritorinio struktūrinio padalinio veiklos teritorijoje, apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis informuoja valdybos teritorinį struktūrinį padalinį, kurio veiklos teritorijoje kilo gaisras. <...>.
12.3. Pareigybės aprašyme įtvirtinta, kad Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas teisės aktų nustatytais atvejais atlieka neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą (5.15 papunktis); teisės aktų nustatyta tvarka aiškinasi kilusių gaisrų aplinkybes, tiria gaisrų priežastį ir atlieka ikiteisminį tyrimą (5.16 papunktis).
13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas detaliai ir pagrįstai Išvadoje, kuri yra skundžiamo Įsakymo sudedamoji dalis, nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Išvadoje detaliai aprašyta, kad pareiškėją, budintį namuose, BPC 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. informavo, jog (duomenys neskelbtini) dega nenaudojama mokykla, elektros joje nėra, įtariamas padegimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas (D. G.), gavęs informaciją apie įtariamą padegimą privalo išvykti į gaisro vietą ir padegimo versiją atmesti gali tik įvykio vietoje ištyręs gaisrą. Be to tiek iš D. G. pokalbio telefonu su BPC, tiek iš A. Š. pateiktos informacijos matyti, jog apie padegimo požymius (kokie jie, jų paneigimą ar patvirtinimą), įkalčius nebuvo kalbama. Kai Budėjimų tvarkos aprašo 11 p. numatytų aplinkybių nėra, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas tikslinasi aplinkybes, sprendžia (turi diskrecijos teisę pasirinkti), ar vykti į gaisrą. Šio aplinkybių tikslinimosi metu gali būti gaunama informacija (pvz., sužinoma, jog yra nukentėjusiųjų), kuri įpareigoja pareigūną nedelsiant išvykti, tačiau kai tokia informacija jau yra gauta (pvz., apie įtariamą padegimą), jos paneigti informacijos tikslinimo metu negalima – privalu nedelsiant vykti į gaisro vietą. Išvadoje nurodyta, kad informacijos perdavimas mobiliuoju telefonu (žodžiu) nelaikytinas informacijos perdavimu elektroninių ryšių priemonėmis. Teisės akte numatytas informacijos perdavimo būdas turi užtikrinti informacijos turinio atsekamumą, be to, ji turi būti perduodama ne konkrečiam pareigūnui, bet padaliniui. Todėl sprendė, kad pareiškėjo nurodytas informacijos perdavimo būdas (žodžiu) nelaikytinas atitinkančiu Budėjimų tvarkos aprašo 13 p. reikalavimus. Nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo surinkti duomenys rodo, jog pareiškėjo veiksmai atlikti dėl nerūpestingumo, jokių tarnybinį nusižengimą sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje konstatuota, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. BPC D. G. informavo, jog (duomenys neskelbtini) dega nenaudojama mokykla, įtariama gaisro priežastis – padegimas, tačiau pareiškėjas į gaisro vietą nevyko, neatidėliotino informacijos patikrinimo neatliko, gaisro aplinkybių netyrė, informacijos elektroninėmis ryšių priemonėmis Departamento Kauno PGV Kėdainių PGT neperdavė ir tuo pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 p. ir 5.16 p., Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 p., Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 p., 13 p.
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. BPC buvo informuotas apie padegimą, tačiau į gaisro vietą nevyko.
15. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, atmeta pareiškėjo argumentus, kad Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo nuostatos aptariamu įvykiu netaikomos. Kaip įtvirtinta šio aprašo 1 punkte, šis aprašas nustato reikalavimus, kuriais turi būti vadovaujamasi Departamente ir jo teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose atliekant neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, pradedant ikiteisminį tyrimą, registruojant jo pradžią, jį vykdant ir atsisakant jį pradėti. Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 4 punkte apibrėžta neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo sąvoka – ikiteisminio tyrimo pareigūno (-ų) neatidėliotinas išvykimas į gaisro kilimo vietą ar į informacijoje apie galimą nusikalstamą veiką nurodytą vietą arba pas informaciją suteikusį asmenį, siekiant nustatyti, ar informacija apie nusikalstamą veiką yra tikra, taip pat surasti ir (ar) apsaugoti nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje įvykio vietoje esančius daiktus (pėdsakus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir (ar) nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nukentėjusįjį, liudytojus ir ar dėl gautos informacijos apie kilusį gaisrą būtina pradėti ikiteisminį tyrimą. Atitinkamai Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punktas aiškiai apibrėžia, kad organizuojamas bei atliekamas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas, kai informacija apie gaisrą perduodama ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui informacija apie gaisrą (padegimą) buvo perduota, todėl jam kilo pareiga organizuoti bei atlikti neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, t. y. išvykti į gaisro kilimo vietą.
16. Budėjimų tvarkos aprašas, be kita ko, detalizuoja Departamento statutinių valstybės tarnautojų budėjimo namuose ir iškvietimo atlikti neatidėliotinus veiksmus tvarką (1 punktas). Budėjimų tvarkos aprašo 11.2. papunktyje įtvirtinta imperatyvi pareiga budinčiam pareigūnui vykti į gaisro kilimo vietą, kai pasitikslina įvykio aplinkybes ir gauna informaciją apie tyčinį padegimą. Taigi, pareigūnas neturi diskrecijos teisės pasirinkti vykti ar nevykti į gaisro kilimo vietą, gavęs informaciją apie tyčinį padegimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo informuotas apie padegimą. Pareiškėjo manymu, informacijos pateikimas apie „padegimą“ nėra informacijos pateikimas apie „tyčinį padegimą“. Teismas tokį pareiškėjo argumentą vertina kritiškai, laiko jį pareiškėjo gynybine pozicija. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjui pateiktą informaciją apie padegimą, jis turėjo suprasti kaip gaisro sukėlimą tyčia, o ne gaisro kilimą dėl neatsargumo. Be to, vėliau pareiškėjas gavo informaciją, kad prieš 10 dienų tame pačiame pastate buvo kilęs gaisras, techninių priežasčių gaisrui kilti nėra, galimai tai pašalinis ugnies šaltinis, todėl tai dar kartą sustiprina poziciją dėl padegimo tyčia. Teismo vertinimu, iš gautos informacijos pareiškėjui neturėjo kilti abejonių dėl Budėjimų tvarkos aprašo 11.2. papunkčio vykdymo privalomumo.
17. Pareiškėjas argumentuoja, kad vadovaudamasis Budėjimų tvarkos aprašo 12 punktu, priėmė sprendimą nevykti į gaisro kilimo vietą. Pažymėtina, kad pagal Budėjimų tvarkos aprašo 12 punktą budintis pareigūnas gali priimti sprendimą nevykti į gaisro kilimo vietą, jeigu pasitikslinęs informaciją gali spręsti, kad gaisras neturi nusikalstamos veikos požymių ir nėra kitų Aprašo 11 punkte išvardytų aplinkybių. Visų pirma, teismas jau pasisakė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui nesivadovauti Budėjimų tvarkos aprašo 11.2. papunkčiu. Vadinasi, pareiškėjui turėjusiam vadovautis Budėjimų tvarkos aprašo 11.2. papunkčiu, nebuvo pagrindo vadovautis minėto aprašo 12 punktu. Visų antra, iš patikslintos informacijos, nebuvo galima daryti neginčijamos išvados, kad gaisras kilo ne dėl tyčinio padegimo. Pareiškėjas tiek paaiškinime tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde teismui nurodo, kad Kauno PGV Kėdainių PGT antrojo skyriaus budinčios pamainos skyrininkas telefonu nurodė, kad gaisras nėra didelis ir tame pačiame pastate, tik kitoje pastato vietoje, jis jau buvo kilęs prieš 10 dienų. Suradęs tame pačiame pastate anksčiau kilusio gaisro išvykimo apskaitos kortelę atsakingas pareigūnas pareiškėją informavo, kad gaisro kilimo priežasties nurodytos nėra ir savininkas nėra žinomas. Po šio pokalbio pareiškėjas nedelsdamas susisiekė su skyrininku, kuris vadovavo šio gaisro gesinimui, prašydamas patikslinti šio įvykio, galimai padegimo, aplinkybes. Skyrininkas paaiškino, kad techninių priežasčių gaisrui kilti nėra, galimai tai pašalinis ugnies šaltinis, pašalinių asmenų gaisravietėje ar šalia jos nepastebėta, tyčinio padegimo įkalčių teritorijoje nėra. Įvertinus visą šią gautą informaciją bei atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra apleisti ir dažniausiai juose glaudžiasi benamiai ar asocialūs asmenys, pareiškėjas priėmė sprendimą, kad labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis yra nenustatytų asmenų neatsargus elgesys su ugnimi. Telefonu gaisro gesinimo vadovas (skyrininkas) pareiškėją informavo, kad gaisravietės nuotraukas jis padarys ir atvykti gaisro tyrimui į įvykio vietą nėra jokio poreikio. Vis dėlto, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas A. Š., vadovavęs gaisro gesinimui, atsakydamas į atsakovo paklausimą tarnybinio patikrinimo metu, patikslino, kad pokalbio su pareiškėju turinio apie gaisro priežastį ir požymius tiksliai neatsimena, apie padegimo požymius nesakė nieko, padegimo įkalčių nematė. Pareiškėjas jo paprašė padaryti nuotraukas, tačiau jis nepadarė, nes jo asmeninio telefono kamera prasta, o tarnybinio telefono neturi. Nevykti į gaisro vietą pareiškėjui nesakė. Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo vertinimu, pareiškėjas neturėjo pagrindo remtis Budėjimų tvarkos aprašo 12 punktu ir priimti sprendimo nevykti į gaisro vietą.
18. Teismui konstatavus, kad pareiškėjas turėjo vykti į gaisro vietą, kaip tai numatyta Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 4 punkte, šios pareigos pareiškėjas nesilaikė, todėl pažeidė ir Pareigybės aprašymo 5.15, 5.16 papunkčius. Pareiškėjo veiksmai aiškinantis gaisro aplinkybes telefonu nebuvo pakankami ginčo situacijoje. Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas lemia, kad tyrimui svarbias aplinkybes pareiškėjas turėjo išsiaiškinti tiesiogiai nuvykęs į gaisro vietą, todėl teismas sprendžia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta, be kita ko, pagrįstai konstatavus Pareigybės aprašymo 5.15, 5.16 papunkčius.
19. Pareiškėjas nesutikimą su jam inkriminuotu Budėjimų tvarkos aprašo 13 punkto pažeidimu argumentuoja, tuo, kad informaciją mobiliuoju telefonu perdavė Kėdainių PGT kompetentingam darbuotojui - priešgaisrinės priežiūros vyresniajai inspektorei E. D., nesutinka, kad informacijos perdavimas mobiliuoju telefonu nelaikytinas informacijos perdavimu elektroninių ryšių priemonėmis. Kaip teisingai pažymi pareiškėjas, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d.) 3 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis. Todėl Išvados teiginys, kad informacijos perdavimas mobiliuoju telefonu nelaikytinas informacijos perdavimu elektroninių ryšių priemonėmis, yra neteisingas. Budėjimų tvarkos apraše nėra detalizuota, kokiu konkrečiu būdu tokio pobūdžio informacija turėtų būti perduota. Tačiau remiantis loginiu šios normos aiškinimu, galima daryti išvadą, kad svarbios ir tikslios informacijos perdavimas žodžiu nėra tinkamas, nes tokiu būdu ji gali būti iškraipyta ir pan. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad informacijos perdavimas pareigūnui jo asmeniniu telefonu negali būti prilyginamas informacijos perdavimui Departamento teritoriniam struktūriniam padaliniui. Šiuo atveju atsakovui nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjas skambino pareigūnei į jos asmeninį mobilųjį telefoną, todėl nepagrįstai pareiškėjas argumentuoja, kad tyrėjas nepatikrino pareiškėjo pateiktų duomenų apie atliktą skambutį. Nagrinėjamu atveju atsakovas sprendė, kad toks informacijos perdavimo būdas yra netinkamas, jokie kiti tarnybinio patikrinimo veiksmai nebūtų pakeitę vertinimo dėl Budėjimų tvarkos aprašo 13 punkto reikalavimų pažeidimo.
20. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas tokiais veiksmais (pareiškėjas, BPC informuotas apie įtariamą padegimą, į gaisro vietą nevyko, neatidėliotino informacijos patikrinimo neatliko, gaisro aplinkybių netyrė, informacijos elektroninėmis ryšių priemonėmis Departamento Kauno PGV Kėdainių PGT neperdavė) pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 p. ir 5.16 p., Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 p., Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 p., 13 p. reikalavimus.
21. Teismas sutinka su Išvadoje padaryta išvada, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu). Pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014, LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 ir kt.).
22. Pareiškėjui buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda - pastaba, kurią teismas laiko proporcinga. Atsakovas tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareiškėjo veiksmai susieti su teisės aktų normomis, kurių pareiškėjas privalėjo laikytis. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo elementus. Pastaba laikytina proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, Departamento direktorius priėmė pagrįstą ir teisėtą 2021 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-325, todėl pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.