- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-392-361-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- L. Z.
- Advokatai
- Algimantas Jucys
- Kategorijos
Teisėja I. Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.
2008 m. spalio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Z. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 3 d., apie 3 val., prie kavinės „Galera“, esančios Stoties g. 46, Plungės m., tarpusavio konflikto metu vieną kartą trenkė kumščiu į veidą E. S. , padarydamas veido sumušimą, dėl to lūžo apatinis žandikaulis ir pastarojo dešinioji šaka, taip nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nutraukiant jam baudžiamąją bylą. Jeigu vis dėlto būtų patvirtinta išvada dėl jo kaltumo, nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Nuteistasis teigia, kad jo kaltė neįrodyta, nes išvados, kuriomis apylinkės teismas pagrindė jo kaltę, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, L. Z. nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendyje nuteistojo kaltė grindžiama tik prielaida, jog įvykių prieš ir po smūgio sudavimo seka patvirtina, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti jis, L. Z. , o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 įtvirtintoms nuostatoms, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo itin kritiškai vertinti nukentėjusiojo parodymus, nes teismo posėdžio metu jie buvo prieštaringi: nukentėjusysis parodė, kad savo draugei sakęs, jog jam trenkęs nepažįstamas žmogus, tačiau teismo metu minėjo, kad iš matymo pažinojo, teisėjai paklausus, kokiu tikslu jis iš ligoninės skambino L. Z. , nukentėjusysis nurodė, kad klausė L. Z. , kodėl pastarasis jam trenkęs ir kaip žada atlyginti žalą. Be to, apylinkės teismas nevertino ir, skirdamas jam bausmę, neaptarė paties nukentėjusiojo veiksmų, nes būtent neblaivus nukentėjusysis buvo agresyvus, kabinėjosi prie pašalinių ir ne vieną kvietė eiti į lauką pasikalbėti, tai patvirtino ir liudytojai. Nuteistasis teigia, kad lauke nukentėjusysis jį užsipuolė, trenkė jam per sužalotą ranką, todėl, gindamasis nuo užpuolimo, stūmė nukentėjusįjį nuo savęs, tačiau nukentėjusysis nepargriuvo. L. Z. taip pat nurodo, kad jam kažkas minėjo, jog nukentėjusysis įvykio vakarą susimušė ir su kitais asmenimis, bet ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės tirtos nebuvo.
L. Z. taip pat teigia, kad liudytojų A. B. , E. P. , M. K. , F. E. parodymai paneigia nukentėjusiojo versiją apie konflikto pradžią ir įrodo, kad nukentėjusysis kabinėjosi prie aplinkinių, turėdamas tikslą ką nors užpulti ar su kuo nors susimušti.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra lengvinančių aplinkybių, ir netaikė LR BK 59 str. 6 d., t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, todėl paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. L. Z. taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nekreipė dėmesio į tai, jog nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir mokosi, be to, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis neatlygino žalos, tačiau nukentėjusysis jokio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė, o Plungės rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu L. Z. skirta bauda sumokėta ne priverstine tvarka, tai patvirtina ir antstolės I. G. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, jame nurodyta, kad skola ir visos vykdymo išlaidos yra sumokėtos.
Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal LR BK 28 str., t. y. kaip būtinoji gintis, nes pats nukentėjusysis užpuolė L. Z. .
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą patenkinti iš dalies ir paskirtą bausmę sušvelninti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, pagrįstai L. Z. pripažino kaltu dėl E. S. sužalojimo. Kolegija neturi pagrindo įrodymų vertinti kitaip nei apylinkės teismas. Nukentėjusysis po to, kai buvo sužalotas, apie tai pasakė liudytojams A. B. , E. P. ir V. S. . Nors niekas iš kavinės lankytojų tiesiogiai nenurodė, jog L. Z. smogė E. S. , tačiau yra nustatyta, kad abu vyrai konfliktavo kavinės viduje ir išėjo į lauką aiškintis santykių – muštis ( liudytojų A. B. ir E. P. parodymai), o liudytojas E. P. dar pridūrė, jog matė, kad L. Z. mosikavo rankomis. Taigi niekas kitas, o L. Z. sudavė smūgį E. S. .
Kolegija mano, kad nepaisant to, jog konfliktą inicijavo smarkiai išgėręs nukentėjusysis, tačiau būtinos ginties situacijos šiuo atveju nebuvo. Kaltinamasis galėjo išvengti konflikto kitais būdais, pavyzdžiui, kreipdamasis į kavinės administraciją ar apsaugos darbuotojus ir likdamas kavinėje, o ne eiti į lauką ir aiškintis santykių muštynėmis.
Tačiau kolegija galvoja, jog teismas be pagrindo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo provokuojamą elgesį. Liudytojas F. E. parodė, jog nukentėjusysis buvo agresyvus, kibo ir prie kitų kavinės lankytojų, tuo tarpu liudytojas M. K. nurodė, kad jam ir kaltinamajam kelią užstojo girtas vaikinas (E. S. ). Ir pats nukentėjusysis tvirtino, jog būtent jis siūlė kaltinamajam eiti į lauką „pasikalbėti“. Taigi toks nukentėjusiojo elgesys aiškiai provokavo muštynes, beje, ir pats teismas nuosprendyje pripažino, jog konfliktą inicijavo nukentėjusysis, tačiau nepagrįstai tai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 6 p.). Kadangi yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kolegija mano, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę. Bausmė turi būti žymiai švelninama, skiriant ne laisvės atėmimo bausmę, o kitą bausmės rūšį.
Apeliantas yra neteisus, teigdamas, jog jis savo noru buvo sumokėjęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą. Byloje yra antstolės I. G. patvarkymas (b. l. 161), iš kurio matyti, jog baudą baigta sumokėti tik 2007 m. gruodžio 10 d., nors bauda teismo įsakymu buvo paskirta 2003 m. spalio 1 d. ( b. l. 38), taigi bauda buvo išieškoma priverstinai ir nusikaltimo padarymo metu nuteistasis turėjo neišnykusį teistumą. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę kolegija skiria nuteistajam kitą vidutinio sunkumo bausmės, numatytos už šį nusikaltimą, rūšį – areštą. Kadangi nuteistasis mokosi Verslo kolegijoje, arešto dydis nustatomas mažesnis nei vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti L. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nukentėjusiojo provokuojantį elgesį.
L. Z. pagal LR BK 138 str. 1 d. paskirti bausmę – 30 ( trisdešimties) parų areštą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.