Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovei I. N., jos atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, atsakovei V. B., jos atstovui advokatui Vaclovui Šerlinskui, atsakovės UAB „Pamario krašto projektai“ atstovui V. P., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovams V. B., Nacionalinės žemės tarnybos, UAB „Pamario krašto projektai“ dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymo dalies, žemės sklypo ribų paženklininmo - parodymo akto ir žemės sklypo plano panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus atstovas vyriausiaisi specialistas A. P. ieškinį prašo atmesti ir paaiškino, kad ieškinys yra nepagrįstas, geodeziniai matavimai yra patvirtinti ir įregistruoti registrų centre. Neprivaloma įrodinėti ,kas yra įregistruota. Šioje byloje pateikti keli UAB „ Dravos „ planai ir vertintini kritiškai, nes visi skirtingi, bandoma suklaidinti teismą, kad buvo kilnojama tvora, tai pasireiškė po pirmų parodymų davimo, po to prasidėjo parodymų keitimas, nubraižytas naujas žemės sklypo planas ir trys skirtingos vietos tvoros. Bandoma įteikti, kad tvora perkelta. Tokių tvoros žymėjimų nenumato jokie teisės aktai. Nėra įrodyta, kad tvora buvo keliama. Aukščiausiasis teismas pasisako (2011 nutartis civilinėje byloje 3K-3-35/2011 ), kad vien ta aplinkybė, kad nedalyvavo nustatant atsakovės sklypo ribas ieškovė, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti teisėti interesai. Turi būti nustatytas koks yra pažeistas ieškovės interesas . Joks teisės aktas nenumato pareigos didinti asmeniui sklypo plotą. Ieškovės žemės sklypas nesumažėjo, o tik padidėjo, o atsakovės sumažėjo. Atsakovės interesai suvaržyti, o ne ieškovės, nes ieškovei tenka didesnė turto dalis. Kadastriniai matavimai, gal ir pagal Žemės ūkio ministro įsakymą nevisiškai tinkamai atlikti, pagal procedūrą, tačiau geodeziniai matavimai tinkamai pamatuoti. Geodeziniai matavimai atitinka abrisus. Abrisas numato riboženklius. Tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklype yra 4 riboženkliai. Buvo kuolai ir jie niekur nebuvo kaitaliojami. Pagal tuos kuolus ir buvo nustatyta riba. Pati ieškovė pripažino, kad buvusi namuose, kai buvo daromi atsakovės kadastriniai matavimai, bet į lauką neišėjo. Riba nustatyta teisingai ir jokie interesai ieškovės nepažeisti.

Liudytojas J. B. parodė, kad dirba Žemaičių Naumiestyje seniūnu ir gali paaiškinti, kad sklypai buvo suformuoti nuo 1979 metų. Niekas jokių pretenzijų nereiškė iki tol, kol kaimynės gerai sugyveno, abiems žemės užteko, o dabar prasidėjo ginčai. Ieškovė rašė skundus, vykdavo komisijos, tačiau nieko blogo nerasdavo. Nėra nė vienos pažeisti interesai, žemės užtenka abiems. Liudytoja Z. S. paaiškino, kad dirbo privatizacijos komisijoje, žemės sklypus matavo, kaip parodė žmonės, orientyrai buvo iš kampo į kampą, buvo sukalti kuoliukai, sutarė abi – ieškovė ir atsakovė, pagal jų parodymus buvo nustatyta faktinė žemės naudojimo riba.

Liudytojas G. K. paaiškino, kad atliko kadastrinius matavimus ieškovei, paklaida yra leistina. Nusipirko 2600 kv.m., o yra 2657 kv.m. Paklaida yra galima ir į didėjimo ir į mažėjimo pusę. Kadastrinius matavimus atliko pagal faktinį naudojimą, ieškovės parodymu.. Registras duoda plotą, bet neduoda sklypo formos , situacijos. Riba aiški, nes yra gyvatvorė. Atsakovės yra 2791 kv.m., o pirko 2831 kv.m. , paklaida taip pat leistina. Pamatavus plotą pagal naudojimą ir gavus duomenis iš registrų centro, suvedus į kompiuterį, pamatęs, kad gretimas sklypas pagal naudojimą atsiranda pas ieškovę, persidengia sklypai, todėl apie tai pranešęs ieškovei, dėl ko šiuo metu yra ieškinys. Ieškovei vadovaujantis kadastriniais matavimais žemės netrūksta, tik tvora persikėlė į kitą vietą už kadastrinės ribos, tvora nutiesta į ieškovės žemės plotą. Pagal ieškovės ieškinį ir pageidavimus jos plotas padidėtų 18 kv.m., būtų 2657 kv.m., o atsakovės sumažėtų daugiau negu 18 kv.m.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2008-07-03 pagal valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pirko 0,2600 ha žemės sklypą,prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).( b.l. 27-29) ir įregistruotas nekilonojamojo turto registre, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus ( b.l. 22 ). Atsakovė 2008-01-10 pagal valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pirko 0,2831 ha žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ( b.l. 40-41 ). Pagal atsakovės pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudarytas sklypo ribų paženklinimo- parodymų aktas, atlikti kadastriniai matavimai, sudarytas žemės sklypo planas, įregistruotas nekilnojamojo turto registrų centre ( b.l. 10, 42,43-45 ) . Pagal ieškovės pirkimo-pardavimo sutartį pradėjus atlikti matavimus, UAB ``Drava `` darbų vadovas pranešė ieškovei, kad jos siūloma riba neatitinka gretimo sklypo geodezinei ribai ir pateikė persidengimo schemą ( b.l. 16 , 17 ). Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje buvo nagrinėjamas ieškovės I. N. prašymas objektyviai išspręsti susidariusią situaciją, tačiau nagrinėjimas neįvyko, neatvykus V. B.. ( b.l. 21 ).

Iš darbų vadovo G. K. pateiktų sklypų schemų matyti, kad pirma žemės persidengimo schema pateikta be datos, neaiškus persidengimo plotas, vėliau patkslino žemės sklypo planą ir nurodė, kad ieškovei liktų 0,2629 ha, o atsakovei liktų 0,2791 ha , kai yra perkelta tvora ( b.l. 17, 69 , jei nebūtų perkelta tvora ieškovei liktų 0,2657 ha ( b.l. 63 ).

Ieškovė prašė atlikti matavimus pagal faktinę naudojimo ribą, kuri neatitinka pagal atsakovės geodezinius matavimus ir nebesutampa su atsakovės faktine riba. Dėl to kilo ginčas ir ieškovė , motyvuodama tuo, kad nedalyvavo atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, jog jai nebuvo pranešta, dėl to buvo pažeisti jos interesai, dėl to atsakovės žemės sklypo riba, atlikus geodezinius matavimus, nusikėlė į jos faktiškai naudojamą sklypą, jos naudojamas žemės sklypas sumažėjo. Esant tokioms aplinkybėms, prašo naikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-04-09 įsakymo Nr. 4-2291- 9 1.3 ) 2 punktą ir 2.1-2.6.5 papunkčius, pripažinti negaliojančiu UAB ``Pamario krašto projektai ``atliktą 2008-07-04 žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymų aktą Nr. 350 ir parengto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą.

Dėl reikalavimų kadastriniams matavimams atlikti. Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymui, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir kt. klausimus yra reglamentuojantys įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymą Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 p., kuris numato, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam ( būsimam ) savininkui ( naudotojui ) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims- gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams. Taisyklių 27 punktas numato, kad dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant kvietinius asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo susitarime numatoma, kas įteiks(išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo kviestinis asmuo gali informuoti apie savo neatvykimą likus 2 dienoms iki darbu pradžios. Taisyklių 28 punkte nurodoma, kad kviestiniams asmenims raštu nurodžius neatvykimo priežastį, apie tai įrašoma žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo akte. Vykdytojas per 2 darbo dienas sprendžia, ar vykdyti darbus, ar paskirti naują žemės sklypo ribų ženklinimo datą. Ši data negali būti nukeliama ilgiau nei mėnesiui.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovei buvo pranešta ir neįteikta, nurodyta, kad užsienyje, tačiau nesutampa datos- žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymų aktas atliktas 2008-07-04, o pranešime nurodyta, kad 2008-08-04 bus daromi V. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ( b.l. 8,9,10 ).

Iš to , darytina išvada, kad ieškovei nebuvo pranešta, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymų aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t.y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali tikslinti sklypo kadastrinius matavimus viešajame registre. Toks aktas , nustatant atsakovės V. B. sklypo ribas, buvo surašytas, o ieškovė ginčija jo teisėtumą, remdamasi savo nedalyvavimu jį surašant aplinkybe.

Kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. ( LAT Civilinių bylų skyriaus 2011-02-07 nutartis Nr.3K-3-35/ 2011). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas ( sumažėti ar padidėti ) žemės sklypo dydis ( plotas ).

Atsižvelgiant į byloje esančias konkrečias faktines aplinkybes, būtų galima ribas nustatinėti iš naujo, kai pagal savininkų įsigytų sklypų plotai neatitiktų nustatytai ribai. Ieškovė turi įsigijusi 0,2600 ha žemės sklypą, faktiškai valdė 0,2657 ha, , pagal kadastrinius matavimus liktų 0,2629 ha. Atsakovė turi įsigijusi 0,2831 ha, o faktiškai valdo 0, 2791 ha. Ieškovė faktiškai valdo didesnį žemės sklypą, negu turi įsigijusi,o atsakovė faktiškai valdo mažesnį žemės sklypą, negu turi įsigijusi. Ieškovė ginčija faktinį valdymą, kad jai sumažėjo žemės sklypas pagal faktinį valdymą 18 kv.m, o ne pagal dokumentuose nustatytas ribas. Jeigu nustatyti pagal ieškovės faktinį valdymą, tai atsakovei dar sumažėtų 18 kv.m žemės sklypas, negu turi įsigijusi, o ieškovei dar padidėtų, negu turi įsigijusi. Negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ( CK 1.5 str. 4 d. ). Todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, kad kaimyninių sklypų savininkų sklypų riba yra aiški, matuota nuo riboženklio ( įkaltų kuolų pagal abrisus – b.l. 70,71 ) iki riboženklio ir negali būti matuota pagal tvorą ( gyvatvorę ) , kaip teigia ieškovė . Abrisai rodo aiškią ribą, skiriančią abu sklypus- tiesią liniją.

Šios byloje esančios aplinkybės ir kita medžiaga leidžia spręsti, jog ginčo sklypų riba yra aiški, nustatyta tiesia linija per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypai buvo parduoti pagal aiškias nustatytas ribas ir atliekant atsakovės kadastrinius matavimus nebuvo formuojamas naujas žemės sklypas, o tik buvo patikslinta preliminariai nustatyta pirkimo- pardavimo sutarties aiškios sklypo ribos. Ir vien ta aplinkybė, kad ieškovė nedalyvavo nustatant atsakovės sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti , kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai.

Vertinant surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais , darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo riba yra aiški, nustatyta tiesia linija nuo riboženklio iki riboženklio, tokiu pat būdu kadastriniai matavimai turėtų būti atlikti ir ieškovei, o ne pagal tvorą ( ar tvora kilnojama, ar nekilnojama, tai neturi jokios reikšmės ) ir pagal LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymą Nr 522 yra numatytos leistinos paklaidos, tiek į didesnę pusę, tiek į mažesnę pusę. Šiuo atveju , paklaidos yra leistinos, tiek ieškovei, tiek atsakovei., nė vienai iš šalių paklaidos neviršija leistinos normos. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys atmestinas. ( CK 1.5 str. 4 d., CK 4.45 str. ) .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.