- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-224-508-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 24-1-00755-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- A. P., ir A
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-224-508/10
2010 m. kovo 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam A. P.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal LR BK 290 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. M., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pagal LR BK 286 str. ir 290 str. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 10 d. apie 2.10 val. Kaune, Linkuvos ir Panerių gatvių sankirtoje, kartu su A. M. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - policijos pareigūnus R. B., Ž. S., A. A. ir R. A., išvadindami juos įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančio turinio žodžiais bei, atsisakę paklusti atliekančių savo pareigas policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, aktyviais veiksmais priešinosi suduodami smūgius rankomis bei spirdami kojomis policijos pareigūnams R. B., Ž. S., A. A. ir R. A., tuo panaudodami fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašė išteisinti pagal LR BK 286 str. ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, jog prieš pareigūną R. B. pavartojo smurtą. Nukentėjusieji pareigūnai teismo posėdžio metu keitė savo parodymus. Pirminiuose parodymuose jie minėjo, kad jis pavartojo smurtą spirdamas į koją nukentėjusiajam R. B. ir ranka smūgiuodamas į krūtinę. Vėliau savo parodymus pakeitė ir parodė, kad R. B. spėjo sureaguoti į jo veiksmus ir apsigynė, t.y. išvengė jo smūgių, o Ž. S., A. A. ir R. A. tuo metu buvo nuėję apsidairyti ar nėra padaryta kokio kito nusikaltimo, todėl jie negalėjo matyti įvykio aplinkybių. Teismo posėdžio metu teisėjas nereagavo į jo parodymus, nepagrįstai buvo nuteistas pagal LR BK 286 str. vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis ginčija kaltę dėl LR BK 286 str. ir nurodo, kad paskirta per griežta bausmė, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo A. P. nusikalstamą veiką ir pagal LR BK 286 str., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
LR BK 286 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodo, kad pasipriešinimas galimas tik dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant jį pavartoti. Pasipriešinimas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek ir pasyviai, neklausant teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudoja prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. bet kokį neteisėtą poveikį žmogaus organizmui.
Nukentėjusysis R. B., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis, teisme patvirtino, kad 2009-07-10 nakties metu, apie 02.15 val., patruliuodamas mobiliuoju ekipažu kartu su kitais pareigūnais: Ž. S., R. A. ir A. A., pastebėjo Linkuvos gatve einančius du įtartinus vyrus. Vienas vyriškis staiga iš savo sportinio krepšio kažką išmetė į šiukšlių konteinerį, o kitas kažką užsikišo už kelnių iš nugaros pusės. Patikrinus šiukšlių konteinerį, jame buvo rasta išmesta automagnetola ,,Kenwood“ be priekinio valdymo pultelio, o pas kitą vyriškį - automagnetolos ,,Kenwood“ priekinis valdymo pultelis. Sportiniame krepšyje buvo rasti atsuktuvai ir replės laidams kirpti. Vyrai elgėsi keistai, galimai buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio. Kaltinamieji pradėjo juos įžeidinėti, plūsti necenzūriniais žodžiais. Nors buvo įspėti liautis įžeidinėti, tačiau į įspėjimus nereagavo. Netrukus sulaikomi vyrai aktyviai priešinosi. A. P. bandė jam suduoti rankomis į galvą, į krūtinę, spyrė koja. Jis spėjo sureaguoti į A. P. veiksmus ir visų smūgių išvengė. Po A. P. smūgių pastarojo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta – kovinių imtynių veiksmai ir spec. priemonės. Jam į pagalbą atskubėjo patruliai R. A. ir A. A.. Kaltinamieji buvo paguldyti ant žemės, jie priešinosi, spardėsi, nesidavė uždėti antrankius, todėl jų atžvilgiu buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas ir guminės lazdos.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. parodė, kad sulaikymo metu A. P. bandė jam suduoti rankomis į galvą, į krūtinę, spyrė jam, tačiau jis spėjo sureaguoti ir A. P. smūgių išvengė. Paguldyti ant žemės abu sulaikytieji ir toliau priešinosi, spardėsi, neleido uždėti antrankių ( b.l. 16-17).
Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad kaltinamieji juos įžeidinėjo, plūdo necenzūriniais žodžiais. Jis kartu su R. A. apžiūrinėjo šalia stovėjusius atomobilius, ar nėra išplėštos automagnetolos, o patruliai R. B. su Ž. S. sulaikinėjo A. P. bei A. M.. Matė, kad kolegos sunkiai susitvarko su sulaikomaisiais, todėl priėję su R. A. padėjo uždėti jiems antrankius. Kitų smulkmenų nukentėjusysis A. A. neprisiminė, todėl teismo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos A. A. patvirtino. Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. B. sulaikinėjo A. P., kuris aktyviai priešinosi, smūgiavo kolegai rankomis į galvą, į krūtinę, spyrė koja, tačiau R. B. spėjo sureaguoti ir visų šių smūgių išvengė. Pamatę, kad R. B. sulaikinėjant A. P., o Ž. S. A. M., sulaikomieji aktyviai priešinasi, jie atėjo į pagalbą. Paguldžius sulaikytuosius ant žemės, jie toliau aktyviai priešinosi, spardėsi, neleido uždėti antrankių. Panaudojus elektroimpulsinį prietaisą bei gumines lazdas, A. P. bei A. M. buvo uždėti antrankiai, po to pristatyti į Kauno miesto Santakos policijos komisariatą.
Nukentėjusysis R. A. teisme nurodė, kad patruliuojant kartu su kolegomis A. A., Ž. S. bei R. B. pamatė einančius du įtartinus asmenis. Šie, pamatę policijos pareigūnus, kažką išmetė į šiukšlių konteinerį. Apžiūrėjus konteinerį, jame buvo rasta automagnetola ,,Kenwood“ nuplėštais laidais. A. P. ir A. M. juos, policijos pareigūnus, įžeidėjo ir plūdo necenzūriniais žodžiais. Jis kartu su kolega A. A. apžiūrinėjo šalia stovėjusius automobilius, ar nėra išplėšta automagnetola. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis R. A. juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. A. nurodė, kad sulaikymo metu A. P. smūgiavo patruliui R. B. į galvą, krūtinę, spyrė jam, tačiau R. B. spėjo sureaguoti ir visų A. P. smūgių išvengė. Paguldžius sulaikytuosius ant žemės, pastarieji toliau aktyviai priešinosi, spardėsi.
Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo Ž. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ( LR BPK 276 str. tvarka). Jis parodė, kad A. P. ir A. M. juos įžeidinėjo, keikėsi, plūdo necenzūriniais žodžiais. Pareikalavus nutraukti įžeidinėjimą, jie nereagavo ir toliau juos įžeidinėjo. Sulaikomi vyrai aktyviai priešinosi, A. M. smūgiavo jam rankomis į galvą, krūtinę, spyrė, tačiau smūgių jis išvengė. A. P. tuo metu užpuolė patrulį R. B., jam taip pat smūgiavo rankomis, spyrė, tačiau R. B. smūgių išvengė. Jiems į pagalbą atėjo patruliai A. A. bei R. A.. Paguldyti ant žemės A. P. ir A. M. ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi, spardėsi, neleido uždėti antrankius.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusysis R. B. ir kiti nukentėjusieji policijos pareigūnai ikiteisminiame tyrime teigė, jog jis R. B. spyrė koja ir sudavė ranka į krūtinę, o teisme savo parodymus pakeitė, nurodydami, kad R. B. visų jo smūgių išvengė. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų R. B., A. A., A. A. bei Ž. S. parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, vieni kitiems neprieštarauja, sutampa jų nurodytos esminės įvykio aplinkybės, todėl teismui abejonių nekelia. Faktinės aplinkybės būtent patvirtina tai, jog kaltinamieji aktyviais veiksmais priešinosi suduodami smūgius rankomis bei spirdami kojomis policijos pareigūnams, kaltinamieji naudodami fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams, nepadarius sužalojimų, atitinkamai kaltinamiesiems ir nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl sveikatos sutrikdymo masto.
Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog policijos patruliai A. A., Ž. S. bei R. A. buvo nuėję apžiūrėti, ar nepadarytas koks nusikaltimas ir negalėjo matyti jo pasipriešinimo pareigūnui R. B., atmestinas. Iš nuoseklių nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad pareigūnai A. A. bei R. A. buvo paėję truputį į šalį apžiūrėti šalia stovėjusių automobilių, ar neišplėšta automagnetola, ar įtariamieji nėra paslėpę daugiau daiktų, o patrulis Ž. S. tuo pat metu sulaikinėjo A. M.. Kadangi A. P. ir A. M. sulaikymas vyko atviroje erdvėje, tikėtina, kad pareigūnai A. A. ir R. A. matė jų sulaikymą, jie patys teisme patvirtino, jog pamatę, kad kolegos R. B. ir Ž. S. nesusitvarko su sulaikomaisiais, atskubėjo jiems į pagalbą. Jokiais kitais įrodymais šie nukentėjusiųjų parodymai nepaneigti, todėl laikytini pagrįstais.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, taip pat kitų teisės normų, numatančių teisę į teisingą teismą, kruopščiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje esančių įrodymų vertinimo taisyklių, išsiaiškino reikšmingas veikos kvalifikavimui bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Atmestinas ir kitas apelianto prašymas švelninti paskirtą bausmę.
Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).
Parinkdamas bausmės rūšį A. P., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimus daro nuolat, teisiamas septintą kartą, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi pastovaus pajamų šaltinio, nerodo noro pasitaisyti, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.
A. P. padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str.). Už nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str. padarymą A. P. paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str. –vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Paprastai teismas, įvertinęs LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskirus nusikaltimus yra mažesnės už LR BK 286 str. ir 290 str. sankcijose numatytos tos rūšies bausmės vidurkius. Atsižvelgiant į jo polinkį nusikalsti, į sistemingą tyčinių nusikalstamų veikų darymą, laikytina, kad paskirtosios bausmės neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau jas švelninti nėra pagrindo.
Bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisinti A. P. pagal LR BK 286 str. ir švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.