Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-313-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-20
Bylos Nr.
1S-313-317/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. I.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-313-317/2020
Teisminio proceso numeris 1-50-1-00451-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. I. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, ir V. I. paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis V. I. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Anot nuteistojo, skundžiama nutartis priimta neįvertinus visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui svarbių aplinkybių, apylinkės teismo išvados, kad jo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, nepagrindžia jokie duomenys, priešingai – jo asmenybę apibūdinantis duomenys, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir kiti faktoriai ją paneigia. Grįsdamas tokius skundo argumentus, V. I. nurodo, jog jis beveik visą bausmės atlikimo laikotarpį dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje būrio veikloje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra 8 balai, pakartotinio nusikalstamo rizika yra žema ir vis žemėja – 2019 m. buvo 13 balų, 2018 m. - 15 balų. Jo elgesys taip pat yra vertinamas teigiamai –drausminėmis nuobaudomis jis nebuvo baustas, buvo skatintas šešis kartus, o nuo 2018 m. vasario 20 d. jam suteikta teisė be sargybos ir palydos vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kas rodo pataisos namų administracijos pasitikėjimą.

Šalies argumentai

4.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartyje iš esmės nėra jokių naujų motyvų, dėl ko jam nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo. Šio teismo 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. gegužės 5 d., 2018 m. gruodžio 11 d., 2018 m. liepos 3 d. nutartyse nurodyti argumentai yra daugiau formalaus, deklaratyvaus pobūdžio, niekaip nesusiję su individualaus elgesio vertinimu. Nėra jokių teismo išvadą, kad jo elgesį, pritaikius lygtinį paleidimą, keis gyvenimo stilius ir draugai, pagrindžiančių duomenų. Pataisos namuose jis nesilaiko nuteistųjų subkultūros, vykdo administracijos nurodymus, nepalaiko jokių santykių su buvusiais draugais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pasižymi išimtinai teigiamomis savybėmis. Vieninteliai artimi santykiai yra likę tik su šeimos nariais, anūkais. Taip pat jis neišsako jokių abejonių dėl poreikio dirbti – priešingai, lygtinio paleidimo atveju jis būtų įdarbintas sūnaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Laisvėje garantuota ir gyvenamoji vieta.

4.3. V. I. manymu, apylinkės teismas taip pat išreiškė nepagrįstą abejonę dėl jo vidinio psichologinio santykio su padaryta nusikalstama veika bei jos pasekmėmis. Šiame kontekste nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodytą argumentą, kad jo nusikalstamas elgesys nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, šis atvejis buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis nurodo pripažįstantis savo kaltę ir besigailintis. Be to, jis prašo įvertinti tai, ar tikslinga 62 metų amžiaus ir ligotos sveikatos laikyti žmogų izoliuotą nuo šeimos, su kuria artimi socialiniai santykiai nenutrūkę, bei atsižvelgti į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nėra smurtinio pobūdžio ar padarytas dėl priklausomybės, kas yra itin svarbu vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Nuteistojo teigimu, kritiškas savo elgesio vertinimas, gyvenamosios ir darbo vietos turėjimas, nenutrūkę ryšiai su šeima, sėslus gyvenimo būdas, garbus amžius bei sveikatos būklė bus tie faktoriai, kurie palengvins jo integraciją į visuomenę ir sumažins pakartotinio nusikalstamo elgesio faktorių.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. I. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

7. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. I. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad V. I. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip ir apylinkės teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog V. I. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

9. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo skunde nurodomų iš esmės teigiamai jį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančių aplinkybių, priešingai – mano, jog jos neabejotinai turi būti vertinamos nuteistojo V. I. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apygardos teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, nepažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, buvo šešis kartus skatintas, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, pagarbiai elgėsi su jo priežiūrą vykdančiais pareigūnais bei nuo 2017 m. lapkričio 20 d. įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“ ir, tęsdamas darbinę veiklą, nuo 2018 m. liepos 13 d. dirba pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini) skyriuje staliumi. Tai, kad V. I. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius nuosekliai mažėjo. Tačiau vien tai, kad V. I. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimų, už kuriuos V. I. atlieka jam paskirtą subendrintą bausmę, sunkumą ir pobūdį bei likusią neatliktos bausmės dalį.

10. Nors pastarosios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), neprioretizuojant nei vienos iš jų, ir (ar) to, kad nuteistasis iki minimumo būtų sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. O šiuo atveju nustatyta, jog V. I., kuris siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai (1 metams ir 8 mėnesiams) ir kuris bausmę, be kita ko, atlieka už padarymą labai sunkaus nusikaltimo (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), už kurį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam ir taip buvo paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė (už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų, o V. I. buvo paskirta vos šešerių metų laisvės atėmimo bausmė), dar turi įdėti pastangų, kad galutinai pasitaisyti, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai (t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali pakeisti) balai. Be to, kaip matyti iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados, praeityje jis buvo įtakojamas bendrininkų grupės, kuri turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui, tačiau jis dar ir šiuo metu mano, kad jam yra sunku atsiskirti nuo tokių asmenų, atsispirti jų spaudimui, kas akivaidžiai rodo, jog jis vis dar nėra pasirengęs visiškai atsiriboti nuo veiksnių, galinčių paskatinti jį vėl nusikalsti. Būtent tai, apygardos teismą verčia labiausiai abejoti sėkminga V. I. resocializacija, jo pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokios išvados, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia vien tai, kad pataisos namuose V. I. nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, tiesiogiai nebendravo su asmenimis, kurie praeityje darė jam neigiamą įtaką, kadangi sąlygos, kuriomis asmuo atlieka bausmę, ir kuriomis jam tektų gyventi laisvėje, iš esmės skiriasi, o buvę kriminaliai ryšiai gali būti bet kada atnaujinti.

11. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos aplinkybės, susijusios su jo amžiumi, šeiminių ryšių egzistavimu, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu bei galimybėmis įsitvirtinti darbo rinkoje, kadangi nuteistasis ir iki padarymo nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, taip pat turėjo kur gyventi bei dirbo, palaikė ryšius su artimaisiais bei buvo pakankamai brandaus amžiaus (nusikaltimus V. I. įvykdė būdamas 57 metų), tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.

12. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Priešingai, apygardos teismo nuomone, skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus V. I. pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą jo įvykdytų nusikaltimų ir paskirtos ir neatliktos bausmės santykio kontekste. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartyje išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl teisėta ir pagrįsta apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. I. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis