Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad nuo įvykių praėjo daug laiko, todėl prašo paskelbti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paskelbus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo generaliniu direktoriumi. Nurodė, kad neatsimena, ar matė 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurios pagrindu buvo pritaikytos įmonės piniginėms lėšoms laikinosios apsaugos priemonės pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį. Kaip jis suprato, tai įmonėje buvo galima vykdyti kasdienius privalomus mokėjimus, būtinus įmonės veiklai užtikrinti, tokius kaip atsiskaitymai už ryšio paslaugas, elektros energiją, kurą ir kitus. Įtarime nurodomu laikotarpiu įmonei bankroto byla nebuvo iškelta, tai yra įmonės piniginių lėšų areštas buvo neteisėtas, nes civilinėje byloje dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo 2010-02-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą ir įsiteisėjus nutarčiai panaikintas areštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui. Įmonė turėjo einamuosius įsipareigojimus užsakovams, rangovams ir privalėjo juos vykdyti. Prašymai dėl apmokėjimų vykdymo būdavo adresuojamas jam ir jis vizuodavo dėl apmokėjimų atlikimo, o kai jo nebūdavo, tai įsakymu įgaliojimai buvo suteikti įmonės vykdančiajam direktoriui D. J., kuris jam nesant įmonėje, vykdydavo funkcijas, susijusias su įmonės veiklos vykdymu. Visi mokėjimai buvo vykdomi siekiant, kad įmonė galėtų nestabdomai vykdyti veiklą ir įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku.

Dėl jam pareikšto įtarimo, kad iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, parodė, kad įsiskolinimo valstybės biudžetui tokio dydžio, tai yra 5386583,35 Lt, nebuvo, tuo metu vyko ginčai teismuose ir įmonei bankrotas negrėsė. Įmonė gavo pasiūlymą investuoti į nekilnojamąjį turtą, buvo nuspręsta šiuos sklypus įsigyti kaip investiciją, tai yra planuojant šiuos sklypus parduoti ir tokiu būdu gauti įmonei pelno arba išvystyti, tai yra pastatyti pastatus ir pan. Apžiūrėjus siūlomus sklypus kaina buvo derinama su pardavėju. Sklypų vertinimas atliktas nebuvo, tačiau buvo pasidomėta šalia esančių sklypų tuometine pardavimo kaina ir taip buvo suderinta šių sklypų pardavimo kaina. Sklypai buvo įsigyti, įtraukti į įmonės apskaitą ir buvo sumokėta už juos tokia kaina, kokia tuo metu buvo rinkoje.

Liudytoja D. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį P.J. kaip generalinį direktorių. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1997 m. administratore, bendro skyriaus specialiste. Buvo atsakinga už dokumentaciją. Vėliau buvo pertrauka, nuo 2008 m. išėjo, metus laiko ten nedirbo. 2009 m. sausio mėnesį vėl grįžo. Administratore buvo pastaruoju metu. Į jos pareigas įėjo registracija, dokumentacija, įeinančių, išeinančių raštų registracija, spausdinimas, ruošimas. Visą korespondenciją priiminėdavo ji, dėdavo savo antspauduką ir savo parašą. Toliau korespondencija turėdavo būti pagal nustatytą tvarką registruojama ir perduodama su direktoriaus rezoliucija vykdymui kitiems skyriams. Pirmiausiai užregistruodavo. Vienintelis būdavo atvejis, kai būdavo nurodyta direktoriaus vardas ir pavardė, tada jis pats plėšdavo tą laišką. Tada grąžindavo jai registracijai ir toliau atiduodavo vykdymams. Jeigu būdavo įmonėje, iš karto atplėšdavo, registruodavo ir atiduodavo rezoliucijai. Dokumentai, laiškai būdavo atiduodami iš karto. Jei direktoriaus nebūdavo, būdavo kažkokie pavaduojantys asmenys, bet buvo tokių laiškų, kad buvo reikalinga tik direktoriaus rezoliucija, tai gal viena ar dvi dienos būdavo, kad reikėdavo palaukti. Iš karto korespondencija būdavo įdedama į segtuvą ir direktorius paimdavo, peržiūrėdavo, grąžindavo jai tolesniam vykdymui. Tai buvo daroma nedelsiant, išskyrus, jeigu nebūdavo direktoriaus. Šiaip reikalus tvarkydavo per vykdantįjį direktorių D. J., bet kai būdavo direktorius, jis pats viską sutvarkydavo. Pastaruoju laiku eidavo laiškai iš antstolių. Dokumentai po direktoriaus rezoliucijos grįždavo atgal pas ją, ji turėdavo nurašyti direktoriaus rezoliuciją į žurnalą, kadangi jau būdavo toks sunkus metas, kad trūkdavo kanceliarinių prekių, tai būdavo sunku, tai ji jas skanuodavo su pačia rezoliucija ir elektroniniu paštu išsiųsdavo į skyrių pagal direktoriaus rezoliuciją. Jeigu būdavo du vykdytojai, tai būdavo skanuojami du variantai ir siunčiami, o anksčiau tai imdavo parašus, bet kadangi pastaruoju metu dėl popieriaus stokos tokios galimybės nebūdavo, tai ji juos tiesiog skanuodavo. Pats žurnalas jau būdavo kompiuterinis ir ji viską surašydavo. Tikrai tiksliai neatsimena, ką perdavė direktoriui. Kai siųsdavo skanuotus dokumentus su rezoliucija, stengdavosi, kad jai ateitų kažkoks patvirtinimas, kad žmogus gavo korespondenciją. Finansinių dokumentų nematė.

Liudytoja K. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai pamena savo parodymus, nes tai buvo seniai. Paskelbus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-11-10 iki 2009 m. lapkričio mėn. finansų direktore. Dėl 2009-05-12 Klaipėdos apygardos teismo pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ji nelabai ką atsimena. Įmonėje buvo bendra tokia tvarka, kad visus gautus dokumentus sekretorė perduoda generaliniam direktoriui P. J., o jei jo nebūdavo, vykdomajam direktoriui D. J., kurie vizuodavo tam darbuotojui, kuris jį turi vykdyti. Tuomet šis dokumentas būdavo grąžinamas sekretorei ir ji nuskanavusi jį persiųsdavo darbuotojui elektroniniu paštu. Šiuo konkrečiu atveju neatsimena, kad būtų informuoti apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėms lėšoms yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tai yra minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo daug nutarčių dėl įvairių įmonės problemų, tačiau darbuotojus ne su visais dokumentais supažindavo. Visą įmonės gaunamą dokumentaciją kontroliuodavo generalinis direktorius P. J. arba vykdomasis direktorius D. J., tai yra jie peržiūrėdavo dokumentus, kuriuos jiems pateikdavo administratorė, ir tada nuspręsdavo, kam iš įmonės darbuotojų kokius dokumentus perduoti. Dažnai būdavo tokių atvejų, kad vadovai ne visus gautus dokumentus perduodavo dokumento vykdytojams. Taigi negali nurodyti, ar konkretų dokumentą matė ir ar buvo su šia nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones supažindinta. Visą laiką nuo 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo iki jos išėjimo iš darbo įmonėje buvo vykdomi apmokėjimai įprasta tvarka, t. y. darbuotojai rašydavo prašymus generaliniam direktoriui prašant leisti atlikti apmokėjimus prašyme nurodytoms įmonėms ir pagal nurodomas sumas į nurodytas sąskaitas, o įmonės generalinis direktorius P. J. dėdavo rezoliuciją atlikti apmokėjimą ar įsigyti prekes ir paslaugas, arba jei jo tuo metu nebūdavo tai darydavo vykdomasis direktorius D. J.. Paskutiniu jos darbo laikotarpiu visus įmonės einamuosius įmonės reikalus spręsdavo D. J., kuriam įgaliojimus buvo suteikęs P. J.. P. J. realiai nelabai būdavo įmonėje, jis tik retkarčiais atvažiuodavo į įmonę. Tokiu būdu D. J. pasirašydavo visus įmonės dokumentus, tai yra ir teikiamas deklaracijas, ir dokumentus dėl vykdomų apmokėjimų ir visus kitus, susijusius su įmonės veikla. Dėl konkretaus atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)as“, tai pamena, kad šios įmonės vadovas nuolatos lankydavosi įmonėje, vyko derinimai dėl įsiskolinimo ir buvo suderinta suma, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su įmonės generaliniu direktoriumi P. J. buvo suderinta, kad reikia apmokėti susidariusį įsiskolinimą šiai įmonei, tačiau praėjus dienai ar kelioms dienoms jis nurodydavo, kad šiai įmonei apmokėjimas nebus vykdomas. Įmonės pagrindinės pajamos buvo gaunamos iš Klaipėdos uosto direkcijos, kuriai darbus atlikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė mokėdavo dalimis už suteiktus darbus ir pinigus pervesdavo į įmonės sąskaitą, esančią DNB banke. Įmonės generalinis direktorius P. J. žinodavo, kada uosto direkcija įvykdo apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuomet, kai pinigai būdavo paimami iš įmonės sąskaitos ir įnešami į įmonės kasą, kad būtų atsiskaityta su darbuotojais ir sumokėti privalomieji mokesčiai, jis pareikalaudavo išmokėti jam konkrečią pinigų sumą kaip pinigus ūkio išlaidoms.

Nevykdyti generalinio direktoriaus prašymo negalėdavo ir jam iš kasos būdavo išmokami pinigai. Tai, kad P. J. kaip atskaitingam asmeniui išduota didelė suma pinigų, buvo žinoma, tačiau jis pats vadovavo įmonės veiklai ir priimdavo sprendimus dėl pinigų panaudojimo, todėl niekas neklausinėjo jo, kur jis panaudojo pinigus ir kada pateiks panaudojimą pagrindžiančius dokumentus. Įmonėje visą laiką buvo vykdomi mokėjimai už įmonei suteiktas paslaugas ar už įsigyjamas prekes ir nuo 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo priimtos nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki jos išėjimo iš darbo, tai yra iki 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Visa tai buvo vykdoma todėl, kad taip nurodydavo įmonės generalinis direktorius P. J., o kai jo nebūdavo, vykdomasis direktorius D. J., tai yra niekas iš darbuotojų niekada įmonėje nė vieno mokėjimo nei grynaisiais, nei pavedimu negalėjo įvykdyti, kol leidimo įvykdyti šį apmokėjimą nevizuodavo vienas iš minėtų asmenų. Ji kaip finansų direktorė vykdė įmonės generalinio direktoriaus nurodymus. Vėliau išgirdo kalbas apie taikomą areštą ir apie tai paklausė P. J., tai jis nurodė, kad jam yra žinoma, kokius apmokėjimus galima atlikti, tad ir toliau buvo vykdomi tie apmokėjimai, kuriuos jis arba D. J. pasirašydavo.

Be to, nurodė, jog neatsimena, ar jos pareiginėse instrukcijose buvo numatyta derinti tarpusavio įsiskolinimus. Su įmonėmis tiek žodžiu, telefonu derindavo skolas. Nepamena, ar dirbo įmonėje tuo laikotarpiu, kai buvo taikyti areštai dėl bankroto bylos kėlimo. Paskui, kai ėjo iš darbo, girdėjo, kad yra areštuotos sąskaitos, turtas.

Liudytoja L. R. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Jis buvo įmonės vadovas. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. Pradėjo dirbti Finansų skyriaus viršininke. Ten dirbo praktiškai iki 2016 m., nes bankroto administratorius ją pakvietė užbaigti bankroto procedūrą.

2009 metais ji dirbo finansų viršininke, padėjo finansų direktorei. Pagrindinės jos funkcijos buvo apibendrinti suvestinę informaciją, paruošti finansinę atskaitomybę, dalyvauti audite, mokesčius deklaruoti, skolas peržiūrėti. Su pirminiais dokumentais nedirbo, dirbo su suvestine informacija ir deklaruodavo mokesčius, audito, patikrinimo metu, analizuodavo skolas. Pavaduodavo, jeigu kas nors į atostogas išeidavo. Su savo skyriaus darbuotojomis aptardavo, kaip ir ką daryti, jeigu joms kažkokių klausimų kildavo. K. K. buvo finansų direktorė. Su finansų direktore aptardavo, jeigu kokie klausimai iškildavo, darbuotojoms padėdavo, jeigu reikėdavo. Ji matydavo suvestines, žiūrėdavo skolas, analizuodavo. Yra apskaitos programa, pasižiūrėdavo, matydavo pinigų judėjimą. Kai analizuoji, tai matosi, kokios sumos iš įmonės išeina, kokios įeina. Visa ta apskaitos sistema bendra būdavo ir būdavo klausimų, kas čia yra ir kaip.

Finansinė padėtis buvo sudėtinga. Įmonė buvo labai didžiulė, piniginės apyvartos buvo didžiulės ir 2008 m. kažkur pradėjo situacija sunkėti. Kiek paskui sužinojo, ten buvo pradėta bankroto procedūra, kuri buvo nutraukta, paskui 2010 m. ta situacija labai suprastėjo, nes buvo užšaldomos visos lėšos ir negalėjo laisvai disponuoti. Lėšos buvo areštuotos, nes kai ji liko viena ir jai reikėjo algas mokėti, mokesčius, tai ji derindavo mokėjimus su visais antstoliais, su visais, kas uždėdavo areštus. Gaudavo iš jų leidimus, kad galima mokėti algas ir kad šiems mokesčiams mokėti galima tokią sumą, „Sodrai“ tokią ir tada bankas leisdavo mokesčiams sumokėti numatytą sumą, konkrečiai tam tikslui. Tai buvo jau 2010 m., kai jau finansų direktorės nebuvo, lėšų praktiškai nebuvo. Visą finansinę informaciją pradėjo gauti, kai nebedirbo K. K.. Ir ji pradėjo dirbti ir už ją. K. K. išėjo iš darbo 2009 m. lapkričio mėnesio gale. Kai pradėjo reikėti mokėti algas, tada pradėjo klausinėti bankus, sakyti, kad yra uždėtas areštas, važiuodavo pas antstolę Neniškienę. Kol neišėjo iš darbo K. K., ji net nežinojo, kad yra uždėti areštai, nes tai buvo ne jos pareigos. Su tuo susidūrė K. K. išėjus iš darbo. Tada pradėjo bendrauti su bankais, o jie jai suteikė visą informaciją, kad reikia suderinti, norint išsimokėti algas, gauti leidimą iš to ir to. Paprastai leidimą reikėjo gauti iš antstolės Neniškienės dėl darbo užmokesčio, mokesčių mokėti be leidimo negalėjo. Bankas be leidimo nebūtų to leidęs.

Apie perkamus žemės sklypus sužinojo tik tada, kai atnešė jai notaro patvirtintą sutartį. Ji ne juristė, matė, kad yra notaro patvirtinta sutartis, jos nei atšaukti, nei paneigti negalėjo. Tą sutartį jai atidavė vadovai. Sutartys buvo kelių žmonių. Po notaro patvirtinimo jau buvo praėjęs šioks toks laikas, kai jai pateikė tas sutartis. Tas sutartis jai padavė ir buvo pateikta informacija, kad yra sutartis ir yra skola. Buvo įsiskolinimas, aišku, ji padengė tą įsiskolinimą. Ten buvo ne pinigais. Ten buvo P. J. vardu nupirkti trys sklypai, P. J. sumokėta. Įmonei P. J. buvo skolingas pinigų sumą. Tai už tą pinigų sumą, kurią jis buvo skolingas įmonei, jis atnešė padengti šią žemės sklypų pirkimo sutartį. Visas sutarčių paketas dengė tą įsiskolinimą įmonei. Įmonės vardu yra nupirkti tie žemės sklypai, o įsiskolinimą įmonei ir dengia kaip atskaitingas asmuo. Taip, pasakė, kad čia yra sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirktų žemės sklypų iš tų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtų pinigų, kuriuos buvo skolingas. Ta skola nebuvo vienalytė, nes iš tos skolos dar buvo mokama už elektrą. Ten kaip avansinė apyskaita žmogaus, jeigu yra įsiskolinimas, buvo pirkimai ir pasidengė skolos likutis.

Pinigai jau buvo paimti anksčiau. Tuo metu, kai buvo nupirkti tie sklypai, jokių pinigų judėjimo nebuvo. Pateikė tas sutartis ir pasakė, kad čia dengia iš paimtų pinigų, kurių direktorius yra skolingas įmonei. Ji tą sutartį užfiksuoja, įtraukia į apskaitą, kad yra pirkti sklypai, ir per avansinę apyskaitą yra sudengiamos. Išeina, kad P. J., padengęs skolą, nepamena, ar liko kažkoks likutis, bet didžiąją dalį skolos padengė. Jai atrodo visą, nes paskui jis ir kitus mokėjimus darė. Avansinėje apyskaitoje viskas susideda ir yra tik rezultatas. Ji Mokesčių inspekcijai pateikė visas tas avansines apyskaitas.

Nežino, per kiek paėmimų susidarė skola direktoriui. Atrodo, kad tie paėmimai prasidėjo nuo 2008 m. Praktiškai tos skolos susidarė per 2009 m. Nemažos sumos buvo imamos, buvo po šimtą ir po du šimtus tūkstančių litais. Dabar tiksliai nežino, suvestinės nėra pasidariusi. Imta buvo įvairių sumų per 2009 m., pavyzdžiui, liepos 1 d. buvo imta du šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai litų, liepos 24 d. dešimt tūkstančių litų, liepos 30 d. – keturi tūkstančiai litų, yra įvairių sumų. Paskui buvo mokami einamieji mokesčiai, areštuotos buvo sąskaitos, reikėjo išgyventi, buvo sudėtinga situacija. Tas pinigų sumas P. J. gaudavo ir būdavo parašyta ant išlaidų orderio, kad ūkinei veiklai. Matydavo, kad atskaitingo asmens skola auga. Ji sakė, jog jai reikia žinoti, kas čia per skolos, ar jai skaičiuoti palūkanas. Tai paskui jai buvo pateikta paskolos sutartis ir ji nuo tų sumų skaičiuodavo kiekvieną mėnesį palūkanas. Jai kaip finansininkei reikėjo konkretumo, kas čia yra per skola. Ji nepamena tos paskolos sutarties, bet ta paskolos sutartis jai buvo pateikta. Paskolos sumą ji deklaravo VMI, kad yra suteikta paskola ir kiek priskaičiuota palūkanų.

Kai buvo neleidžiama mokėti iš sąskaitos, o už einamąjį laikotarpį, kad įmonė egzistuotų, reikėjo, jog būtų elektra ir visa kita, tada vadovas mokėdavo. Jis atnešdavo lapelį ir mergaitės įtraukdavo į finansinę apyskaitą. Turbūt direktorius pats nueidavo į banką ir sumokėdavo už elektrą. Būdavo atneštas mokėjimo kvitelis ir suvestinės informacijos, matydavosi, kad ji yra sumokėta.

Įmonės padėtis 2010 m. pabaigoje buvo labai sudėtinga. Nebuvo kalbama apie įmonės veiklos plėtimą, kažkokių žemių įsigijimą. Jai tai buvo labai didelė naujiena, kai ji pamatė žemės sklypų pirkimo sutartis. Dėl įsigytų žemės sklypų vertės, nurodytos notaro sutartyje, ji sakė P. J., tačiau jis atsakė, kad yra tokios sumos ir viskas. Su ja tuo klausimu niekas nebendravo. Sutartyje buvo įrašyta, kad pirkėjui yra sumokėta ir patvirtinta. Jai buvo pateikta tik sutartis, notaro paslaugos sąskaita. Sutartyje buvo įrašyta, kad yra sumokėta grynaisiais tokia pinigų suma.

Liudytoja L. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Dirbo 2009 m.–2010 m. Į pareigas įeidavo nurašymai, avansinė apyskaita, sąskaitų suvedimas. Ji tvarkydavo avansinę apyskaitą. Kelis kartus susidūrė su grynaisiais pinigais, kai pavaduodavo kasininkę. Pavaduodama kasininkę, atlikdavo jos pareigas. Ji pagal dokumentus pinigus išduodavo ir paimdavo. Vykdavo į banką atlikti pavedimus. Ji nieko nežinojo apie areštuotas lėšas.

Liudytoja J. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke – buhaltere. Į jos pareigas įėjo sąskaitų, liečiančių paslaugas ir kasininkės darbą, suvedimas: pajamų orderiai, išlaidų orderiai. Buvo pavaldi K. K.. Nežinojo apie 2009 m. įmonei uždėtus areštus. Nieko nežinojo apie apribojimus mokėti pinigus. Pinigus ji išduodavo pagal prašymus ir dokumentus. Viskas buvo traukiama į apskaitą.

Apie įmonės areštuotas sąskaitas sužinojo, kai buvo paskelbtas bankrotas. Nežino, kokie tai buvo metai, bet žino, kad siuntė registruotus laiškus.

Kai sužinojo, kad iškelta bankroto byla, atsiskaitymai su tiekėjais, skolininkais sustojo. Važiuodavo į banką mokėti grynaisiais. Jau tada atsiskaitymų tvarka buvo kitokia, anksčiau darydavo pavedimus per bankus, o po to važiuodavo daryti grynaisiais pavedimus į banką. Nelabai kas aiškino, kodėl pasikeitė mokėjimų tvarka. Būdavo sąrašas tiekėjų, kam reikia sumokėti, kam vizuota, ir finansų direktorė K. K. atnešdavo kam reikia sumokėti, o vizos, kad reikia mokėti, būdavo P. J. ir K. K. pasirašydavo, kam reikia mokėti. Visi dokumentai būdavo vizuojami P. J.. Ji pati jokių finansinių reikalų su direktoriumi P. J. nespręsdavo. Ji vykdydavo nurodymus.

2009 m.–2010 m. P. J. iš kasos būdavo mokama grynaisiais. Būdavo nurodomas avansas prekėms pirkti. Vizą, kad reikia mokėti, uždėdavo pats vadovas. Išmokant iš kasos, gavėjas pasirašo. Gal ateidavo ir direktorius, tiksliai negali pasakyti. Būdavo įforminama kaip avansas prekėms pirktis. Apie vadovo skolas nežinojo. Avansines sąskaitas suvesdavo kita buhalterė. Ji, išsitraukusi ataskaitas, matydavo, kad yra jos išmokėti pinigai ir pateisintos išlaidos. Jai pateisinančių dokumentų nepateikdavo. Avansines sąskaitas suvesdavo kita buhalterė.

Liudytojas G. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Gavus nutartį 2009-05-14 buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Jis išsiųstas registruota korespondencija UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu Nemuno g. 42, Klaipėda, su įteikimu. Grįžo įteikimo šaknelė, kad šį patvarkymą priėmė administratorė D. B.. Vėliau tikrinant turtinę padėtį, 2009-05-14, tą pačią dieną, buvo parengtas turto aprašas, kuriuo buvo areštuotos transporto priemonės ir nekilnojamasis turtas, iš viso 64 pozicijos. Gegužės 15 d. priimtas turto aprašas areštuojant pinigines lėšas, esančias DNB banke, Snoro banke, SEB banke ir Danske bank. Šie turto aprašai buvo išsiųsti kartu su tuo patvarkymu, 2009-05-21 siuntos išsiuntimo data rodo, kad 2009-05-22 gauta. Pagal bylos duomenis, iš DNB banko buvo gautas atsakymas, kad areštavo tas pinigines lėšas.

2010-03-20 buvo priimtas patvarkymas įpareigoti raštu pateikti duomenis, dokumentus apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tiksliai turtą. Po to 2010-03-20 priimtas turto aprašas, išsiųstas į valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją areštuojant pinigines lėšas, kurios yra mokėtinos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo žinoma, kad skundė tą nutartį. Vėliau buvo persiuntę, kad ta nutartis yra panaikinta.

Pagal priimtą teismo nutartį, kaip teismas nutartyje nurodė, su areštuotomis pinigų sumomis atsakovei buvo leidžiama atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei. Nepamena tokio atvejo, kad būtų tekę bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. J. taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Liudytojas V. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju susipažino tada, kai buvo sudarytas sandoris pas notarą dėl žemės sklypų.

Jis buvo įgaliotas tvarkyti, valdyti, parduoti V. C., A. C., G. K. ir C. žemės sklypus. Tie sklypai buvo (duomenys neskelbtini) rajone. Jie jį įgaliojo, nes buvo skolingi. Tuo metu jis turėjo individualią įmonę, kurios veikla buvo miškotvarka, miškotvarkos projektavimai ir miško tvarkymai. Buvo su Cibulskiais pažįstamas. Tie sklypai buvo Zarasų rajone, sklypai nebuvo gretimi, tačiau visi buvo, nes Cibulskiai ir K. buvo šeima. K. yra C. žentas.

Jie pasakė, kad su tais sklypais tvarkytųsi savo nuožiūra. Jie sakė, kad galima parduoti sklypus už 10 000 litų. Ten buvo 4 ar 5 žemės sklypai. Tie sklypai buvo nuo hektaro iki trijų ar keturių hektarų. Tiksliai nepamena. Tie sklypai buvo miško kvartale. Tų sklypų statusas buvo iškirstas miškas. Jam nereikėjo keisti paskirties.

Kaina – 10 000 litų suma – buvo numatyta už visus sklypus. Jis ieškojo pirkėjų, dėjo skelbimus, teiravosi pažįstamų. Sulaukęs skambučio, derėjos dėl kainos. Sutarė dėl kainos. Pirkėjui išsiuntė elektroniniu paštu nuosavybės dokumentų kopijas, sutarė kainą – 10 000 litų. Pirkėjas pasakė, kurią dieną atvažiuotų pas notarą, ir viskas bus paruošta. Nieko nederino su C. ir K., nes žinojo kainos ribas, tai su jais buvo aptarta. Pardavimo kaina buvo 10 000 litų ir daugiau.

Tada jis nuvažiavo pas notarą, tai galėjo būti 2010 m. spalio mėnuo. Kainą derėjosi su A.. Telefonu buvo suderinta su A., su juo susitiko prie notaro, automobilyje jam perdavė pinigus – 10 000 litų. Tada kartu nuėjo iki notaro. P. J. buvo pas notarą, sutartys buvo paruoštos. Tada jis atidavė nuosavybės dokumentų originalus ir pasirašė sutartis. Nežiūrėjo, kokia suma buvo parašyta dokumentuose. Taip viskas ir pasibaigė, daugiau su P. J. nebendravo.

Žemės sklypai buvo parduoti už sutartą kainą, tai yra už 10 000 litų. Negali paaiškinti, kodėl sutartyse parašyta, kad parduota už 452 000 litų. Jis tik paskui pamatė, kokia kaina buvo parašyta sutartyje. Pamatė gal kažkur tik po savaitės, nes iš pradžių neatkreipė dėmesio į sutartį. Pamatęs, kad pasirašė tokias sutartis su tokiomis sumomis, išsigando, bet nieko nedarė, nes pasimetė. Už parduotus sklypus su sklypų savininkais neatsiskaitė. Pinigus pasiliko sau, tai yra 10 000 litų. Tų visų sklypų reali kaina tuo laiku buvo už hektarą iki 2000 litų. Iš viso pardavė, atrodo, 8 hektarus.

Neteisingi yra parodymai, kuriuose nurodė, kad už tuos žemės sklypus gavo virš milijono litų. Jis tikrai negavo tokios pinigų sumos – milijono litų. Neturi jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad jam už tuos žemės sklypus sumokėjo 10 000 litų. Pinigus už žemės sklypus mokėjo ne P. J.. Tuos žemės sklypus pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas G. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Pažįsta V. Š., kuris padarė jam miško projektą. Parašė V. Š. įgaliojimą, kad tvarkys jų mišką, po to parduos. Sužinojo, kad miškas yra parduotas. Pinigų negavo. Su V. Š. nesusisiekė, nes viską tvarkė V. C., jis bendravo su V. Š..

Kai gavo iš teismo dokumentus, kuriuose pamatė, kokios miško sklypų pardavimo sumos, tai, aišku, pasimetė. Tada pasisamdė advokatą. Tvarkė viską civilinėse bylose. Advokatas viską tvarkė, perdavė visus dokumentus, kad išsiaiškintų, nes buvo areštuotos visos sąskaitos, viskas. Kreipėsi į teismą, kad būtų įrodyta teisybė, kur ir kokie tie pinigai buvo už tuos sklypus. Tie jų sklypai negalėjo tiek daug kainuoti, nes ten buvo išpjautas miškas. Be to, rinkos kainos ne tokios. Vis dar aiškinasi dėl to, laukia teismo sprendimo, kol išnagrinės baudžiamąją bylą.

Liudytojas V. C. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš teismo salėje esančių asmenų pažįsta V. Š. ir G. K.. Nurodo, kad nusipirko miško sklypą ir V. Š. padarė projektą, tada jis tą mišką išsikirto. Po kiek laiko gavo pranešimą, raginimą, kad reikalinga apsodinti, sutvarkyti mišką. V. Š. pasiūlė sutvarkyti tą mišką, tai jam parašė įgaliojimą. Po kiek laiko sužinojo iš policijos, kad tas miškas parduotas labai brangiai.

Iš 2012-05-04 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų skyriui, 2012-05-04 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. A13-33 matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą, nuo 2009-01-01 iki 2012-02-29 nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo P. J., 2010-10-29 iš fizinių asmenų įsigijo 4 žemės sklypus už 1 905 000 Lt (nors žemės sklypų vidutinė rinkos vertė verčių nustatymo dieną 2010-10-28 buvo 83 227 Lt) ir šią sumą sumokėjo grynaisiais. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų išmokėjimą fiziniams asmenims L. K. ir G. K. – 452 000 Lt, V. C., V. C. – 1 094 000 Lt, A. C. – 359 000 Lt už jų parduotus žemės sklypus nedeklaravo kaip Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus neįregistruotos, Nekilnojamojo turto registrų centre įregistruotos tik sklypų pirkimo pardavimo sutartys.

Tyrimo metu pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. J. suteiktos paskolos likutis 2010-10-01 sudarė 2 009 393,66 Lt. Remiantis tyrimui pateikta 2010-12-31 atskaitingo asmens P. J. avansinės apyskaitos ataskaita žemės sklypų įsigijimas buvo įtrauktas į apskaitą įmonės ilgalaikio turto sąskaitoje Nr. 1200, o P. J. priskaičiuota išmokėti avanso suma už žemės sklypus buvo įtraukta į apskaitą sąskaitoje Nr. 2435. Kaip sumokėjimo už sklypus grynaisiais pinigais 1905000 Lt sumą pagrindimui avansinėje apyskaitoje buvo nurodytos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose nurodyta, kad grynuosius pinigus P. J. sumokėjo fiziniams asmenims už parduotus žemės sklypus grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį. Pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus avansinis išmokėjimas P. J. buvo padengtas sumažinant P. J. paskolą.

Iš 2013-04-05 apžiūros protokolo matyti, kad Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro objektų Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistė Virginija I. L., apžiūrėjusi 2010 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad 2010-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo P. J., pirkimo–pardavimo sutartimis pagrindė ilgalaikio turto įsigijimą iš fizinių asmenų V. C. ir V. C., A. C., L. K. ir G. K. – 4 žemės sklypų, t. y. buhalterinėje sąskaitoje „1200“ – ilgalaikis turtas 2011-12-31 užfiksuota, kad 2010-10-29 (pirkimo data) įtrauktas į apskaitą sklypas 2,7600 ha (miško 2,6300 ha) (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas inv. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma pradinė vertė – 599000 Lt, likutinė vertė – 599000 Lt, nusidėvėjimas – 0; sklypas 1,9700 ha (miško 1,8500 ha) (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas inv. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma pradinė vertė – 495000 Lt, likutinė vertė – 495000 Lt, nusidėvėjimas – 0; sklypas 1,6500 ha (miško 1,6500 ha) (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas inv. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma pradinė vertė – 359000 Lt, likutinė vertė – 359000 Lt, nusidėvėjimas – 0; sklypas 2,1500 ha (miško 1,7500 ha) (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas inv. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma pradinė vertė – 452000 Lt, likutinė vertė – 452000 Lt, nusidėvėjimas – 0.

2010-10-29 sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp A. C., atstovaujamo įgalioto asmens V. Š., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jos matyti, kad žemės sklypas parduotas už 359 000 Lt, o iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2010-10-28 – 18 439 Lt (t. 7, l. 58–61, 51).

2010-10-29 sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp V. C., V. C., atstovaujamų įgalioto asmens V. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jos matyti, kad žemės sklypas parduotas už 599 000 Lt, o iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2010-10-29 – 24 294 Lt (t. 7, 62–65, l. 53).

Iš 2013-02-26 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (18.17)D2-1282 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. spalio 29 d. turėjo 5386583,35 Lt įsiskolinimą valstybės biudžetui. Bendrovės deklaruotų mokesčių nepriemokos likutis 2010-10-29 sudarė 1196678,94 Lt (gyventojų pajamų mokestis su delspinigiais sudarė 70912,59 Lt, nepriemokos susidarymo data 2010-03-15; pelno mokestis su delspinigiais sudarė 493181,67 Lt, nepriemokos susidarymo data 2009-10-01; pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais sudarė 632584,68 Lt, nepriemokos susidarymo data 2009-06-25). Pagal 2008-06-20 Nr. PAR-40 ir 2009-02-05 Nr. PAR-18 patikrinimo aktus, bendrovės nepriemoka su delspinigiais iki 2010-10-29 sudarė 4189904,41 Lt (t. 7, l. 126).

Iš 2013-02-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (7.2) SI-11213 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2010-09-30 skolinga 942943,40 Lt, iš jų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius 918034,73 Lt, apskaičiuotų už 2010 m. vasario–rugpjūčio mėn., 24908,67 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2008-01-15 iki 2010-09-15; 2010-10-31 skolinga 1233937,52 Lt, iš jų 1209028,85 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2010 m. vasario–rugsėjo mėn., bei 2008 m. lapkričio–gruodžio mėn., 2009 m. sausio–gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn., 24908,67 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius pervedimą laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2010-10-15 (t. 7, l. 134–136).

Iš 2010-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 1.13-207-278 dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriui, pasirašo l. e. generalinio direktoriaus pareigas D. J., matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuoja, jog susidariusi finansinė padėtis įmonėje dar reikalauja papildomo įdirbio, įmonė nepradėjo vykdyti statybos rangos sutarties Nr. 34-2010-353, rangovas neatsisakė jos vykdyti, bet derasi dėl statybos rangos darbų sąlygų, todėl numatytų 2010 m. rugsėjo mėn. gauti apyvartinių lėšų 1393755,56 Lt negavo ir atsiskaityti su VSDFV 1,2 mln. Lt šiuo metu neturi galimybių (t. 7, l. 159–160).