- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-81-312/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Audrius Cininas, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Gerutis Varanavičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. P. gynėjo advokato Geručio Varanavičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 89-93 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 89-93 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P.. Žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo, už kurį R. P. atlieka bausmę, pavojingumą, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus jam būdingus kriminogeninius veiksnius, dar esant neatliktai daugiau nei trejų metų bausmės daliai, neturėjo pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nustatė, kad šiuo metu nėra pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 41 str. numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Šalies argumentai
Skundu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Gerutis Varanavičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 89-93 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P..
Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismo teiginiai, kad R. P. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė, prieštarauja įstatymui, nes Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., 3 d. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų būtinas atlikti bausmės terminas yra konkrečiai apibrėžtas. Be to, nuteistojo R. P. galimo nusikalstamos veikos recidyvo tikimybė yra nustatyta pagal specialiai sukurtą OASys sistemą ir ši tikimybė yra tik 23 balai. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti nuteistajam R. P. būdingi kriminogeniniai veiksniai, nes nei šioje išvadoje, nei teismo nutartyje tokie veiksniai konkrečiai nėra nurodyti. Nuteistojo R. P. išsilavinimas yra 12 klasių, be to, jis turi betonuotojo ir metalo apdirbėjo profesiją, jis visada dirbo ir tebedirba sunkų fizinį darbą, todėl ir jo mąstysena yra konkreti, galimai sukoncentruota siauresnei sričiai, dėl ko ir padaryto nusikaltimo pasekmes nuteistasis galimai vertina tik tiek, kiek jos turėjo įtakos tam tikram siauresniam ratui žmonių, t. y. nukentėjusiesiems, jam pačiam ir jo artimiesiems. Taip pat nepagrįstai teismas nuteistajam nepalankiai vertino ir tai, kad jis dalyvavo programoje dėl priklausomybių ligų gydymo psichologiniais metodais. Nuteistojo dalyvavimas tokio pobūdžio programose turėtų būti laikomas tik privalumu, bet ne neigiamai jį charakterizuojančiu faktoriumi. R. P. per visą bausmės atlikimo laiką alkoholio nevartojo visiškai, nors jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nusikaltimas padarytas gruodžio 26 d., t. y. antrąją Šv. Kalėdų dieną. Taip pat nepagrįstai teismas prie neigiamų faktorių priskyrė ir tai, kad dalį nusikaltimu padarytos žalos atlygino ne pats nuteistasis, o valstybė - pats nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, uždirbti didesnes pinigų sumas ir pats atlyginti visą turtinę ir neturtinę žalą galimybės neturi, kaip neturi galimybės įtakoti ir valstybės sprendimo dalį šios žalos padengti. Teismo teiginys, kad R. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies, taip pat yra nepagrįstas, nes nuteistasis nuo pat pradžių, dar policijos pareigūnams telefonu pranešdamas apie padarytą veiką, jau pripažino, kad tai jis gindamasis mirtinai sužeidė žmogų ir tokių savo parodymų nekeitė viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nutartyje viena iš pagrindinių aplinkybių, dėl ko nuteistajam negalimas lygtinio paleidimo taikymas, nepagrįstai laikoma ir tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį ypatingą žalą, nes ši aplinkybė jau savaime yra nuteistojo padarytos veikos kvalifikuojantis požymis. Be to, vertindamas nuteistojo padarytos veikos pavojingumą visuomenei, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis labai sunkias pasekmes sukėlė ne specialiai siekdamas nužudyti kitą žmogų, o gindamasis nuo neteisėtų kėsinimųsi į jį patį. Nuteistojo gynėjo nuomone, tai, kad R. P. praeityje yra teistas, negali būti laikoma jį neigiamai apibūdinančia aplinkybe. Jis nusikalto būdamas tik 14 metų ir 1992 m. buvo teisiamas už turtinį, ne smurtinį, nusikaltimą, be to, ankstesnis teistumas jau yra išnykęs, todėl ši aplinkybė, praėjus daugiau kaip 23 metams, negali nuteistajam sukelti jokių neigiamų pasekmių ir neigiamai įtakoti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat nepagrįstai teismas sureikšmino ir vienintelę, per visą bausmės atlikimo laiką nuteistajam paskirtą nuobaudą – papeikimą. Ši nuobauda nuteistajam buvo paskirta už mažareikšmį vidaus tvarkos pažeidimą -rūkymą nenustatytoje vietoje.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis pasitaisė, padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai yra visiškai atlyginta, nuteistasis dalyvavo visose įstaigoje organizuotose programose ir projektuose, dalyvavo šachmatų turnyruose, skaitė knygas, jis praktiškai nuo pirmos bausmės atlikimo dienos savo noru įsidarbino ir dirba iki šiol, siunčia šeimai trečdalį uždirbamų pinigų, rūpinasi šeima, dalyvauja savo mažametės dukros ugdyme ir ja rūpinasi, už darbštumą ir aukštą kvalifikaciją buvo labai vertinamas buvusioje darbovietėje ir vėl bus ten įdarbintas grįžus iš įkalinimo įstaigos. Nuteistasis R. P. padarė viską, kas buvo įmanoma, kad įrodytų savo siekį gyventi dorai ir laikytis įstatymų. Nuteistajam paskirtos nuobaudos galiojimas šio skundo nagrinėjimo dienai jau yra pasibaigęs, jis nori kuo greičiau sugrįžti į šeimą, pilnavertiškai dalyvauti mažametės dukros E. P. auklėjime, nes, vengiant ją traumuoti, jo įkalinimas dangstomas tariamu darbu užsienyje, taip pat nuteistasis nori susituokti su R. G., jų šeima ruošiasi įsigyti butą (jei bankas suteiks paskolą) ir nuteistasis dirbdamas nori kuo greičiau atlyginti mamos ir brolio patirtus nuostolius, atlyginant nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo gynėjo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu pagal BK 28 str. 3 d., 129 str. 1 d. ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., jam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi šis nuosprendis paliktas galioti.
Bausmės pradžia: 2013 m. gruodžio 26 d.
Bausmės pabaiga: 2018 m. gruodžio 26 d.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-829-303/2013 ir kt.).
Nuteistasis R. P. ½ dalį bausmės bus atlikęs 2016 m. birželio 26 d. (BVK 157 str. 2 d. 2 p.), tačiau jis yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (b. l. 82), o vadovaujantis BVK 157 str. 3 d., nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, pastarasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (23 balai). Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka BVK 157 str. 2 d. 2 p., 3 d. numatytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 str. 8 d. nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Iš 2015 m. lapkričio 13 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 52-330 matyti, kad nuteistasis R. P. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis (b. l. 57). Nuteistasis dalyvavo adaptacijos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo, priklausomybių gydymo psichologiniais metodais (b. l. 88), bendravimo įgūdžių formavimo – lavinimo (b. l. 87) ir kitose programose, taip pat bendruose nuteistųjų susirinkimuose, vykdant pozityvaus užimtumo priemones, kultūrinėje veikloje. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nors nuteistojo gynėjas teigia, kad R. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis nesutiko su būtinosios ginties ribų peržengimu, kas reiškia, kad kaltę pripažino tik iš dalies. Nuteistasis turi aiškiai susiformavęs ilgalaikius tikslus ir turi nemažai trumpalaikių tikslų, kurie padės įgyvendinti ilgalaikius siekius. Yra baigęs 12 klasių, įgijęs betonuotojo specialybę, pataisos įstaigoje dirba suvirintoju šaltkalviu (b. l. 56), iki įkalinimo taip pat nuolat dirbo, darbui motyvuotas, dėl darbo kokybės nusiskundimų negauta, suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Vykdomųjų raštų neturi (b. l. 80), nukentėjusiajai padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta (b. l. 78). Sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad neteisinga neigiamai vertinti tai, kad dalį nusikaltimu padarytos žalos atlygino ne pats nuteistasis, o valstybė, nes nuteistasis neturi galimybės įtakoti tokių sprendimų. Paleistas iš įkalinimo įstaigos planuoja dirbti UAB „M.“ (b. l. 84). Nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais įvairiais lygiais, nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, diskriminacinių nuostatų taip pat nėra. Nuteistasis turi dukrą, domisi jos vystymusi ir sveikata. Socialinius ryšius palaiko su mama, tėvu, broliu, sugyventine ir dukra, skambindamas telefonu, bendraudamas laiškais, yra lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ketina gyventi pas brolį, yra gautas brolio ir jo sutuoktinės sutikimas (b. l. 83), esamos sąlygos yra tinkamos taikyti intensyvią priežiūrą (b. l. 85), sutinka su intensyvia priežiūra. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai. Taip pat teigiamai vertinami nuteistojo gynėjo skunde nurodomi R. P. ateities planai.
Tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jo padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytą nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
R. P. anksčiau teistas du kartus už turtinius nusikaltimus (pirmą kartą – 14 metų), vieną kartą bausmės vykdymas atidėtas, vieną kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų smurtinį nusikaltimą, padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas, kas reiškia, kad nusikaltimai sunkėja. Nors skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad šios aplinkybės negali turėti neigiamos įtakos, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kadangi R. P. teistas seniai, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jos apibūdina nuteistojo kriminalinę praeitį ir visumoje yra reikšmingos. Bausmės atlikimo metu jis vieną kartą baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą (b. l. 24), neskatintas. Sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad R. P. dalyvavimas priklausomybių gydyme psichologiniais metodais vertintinas teigiamai, tačiau nuteistasis pripažįsta, kad būdamas laisvėje, išgerdavo savaitgaliais su draugais, taip pat per šventes, būdavo atvejų, kai pasigerdavo (nors ir labai retomis progomis), nusikalstamos veikos padarymui taip pat turėjo įtakos jo apsvaigimas nuo alkoholio, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodomas kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. R. P. turi tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų. Nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ir grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, nusikalstama veika padaryta taip pat panaudojant smurtinius veiksmus, dėl ko buvo žiauriai atimta kito žmogaus gyvybė, kas laikyta aiškiu būtinosios ginties ribų peržengimu. R. P. nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos. Kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties, ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme. Nėra svarbu, dėl ko yra atsiradęs nuteistojo siauras pasekmių vertinimas (skunde nurodoma, kad dėl R. P. veiklos pobūdžio), tokia mąstymo ypatybė turi neigiamos įtakos aplinkiniams, kadangi nuteistasis negeba įvertinti savo elgesiu sukeliamų padarinių platesniam žmonių ratui (visuomenei). Dėl šių aplinkybių problemų sprendimo įgūdžių stoka yra nurodyta kaip dar vienas kriminogeninis veiksnys. Skirtingai nei teigia nuteistojo gynėjas, Socialinio tyrimo išvadoje yra pateiktas konkretus R. P. kriminogeninių veiksnių sąrašas, į kurį būtina atsižvelgti.
Taigi, vertinant specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo mąstymo ypatybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, už tokio pobūdžio nusikaltimą paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies proporciją, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį R. P., būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. P. gynėjo advokato Geručio Varanavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.