Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3114-1155/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-12
Bylos Nr.
e1-3114-1155/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27594-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3114-1155/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27594-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 22 iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jei išėjimas iš namų susijęs su mokslu, bei uždraudžiant be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, taip pat uždraudžiant bendrauti su nurodytu asmeniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi (kuri patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė pakeista kita auklėjamojo poveikio priemone – 50 val. nemokamais auklėjamojo pobūdžio darbais, įpareigojant penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti po 10 val. kas mėnesį visuomenės labui;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – galutine devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar kitomis svarbiomis priežastimis;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė taikant dalinio sudėjimo principą buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar kitomis svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė – 100 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė – 100 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose turi būti įvykdyta iki 2016 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir E. J. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme (2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos kaip atlikęs bausmę);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 2.00 val., prie restorano (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia R. L. sudavė vieną kartą delnu į galvos sritį ir vieną kartą kumščiu į veido sritį, taip padarydamas pastarajam paviršutinį nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį, kurie dėl nustatytų veido kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku buvo prie restorano (duomenys neskelbtini), kur sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, kaip dabar žino, tai buvo R. L. Pastarasis buvo su kompanija, tačiau kiek ten buvo žmonių ir ar jis kažką iš jų pažinojo, šiuo metu pasakyti negali, nes nepamena. Atsimena, kad bendraujant su R. L., tarp jų dėl kažko kilo žodinis konfliktas, kurio metu nesusivaldęs jis R. L. sudavė du smūgius į veido sritį. Pataikė į žandą. Vieną smūgį sudavė delnu, kitą kumščiu. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Tą dieną buvo išgėręs iki litro alaus. Po minėto įvykio nukentėjusiojo daugiau nematė, bet norėtų jo atsiprašyti (b. l. 135–138).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

Be E. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: R. L. 2021 m. rugpjūčio 12 d. protokolu-pareiškimu (b. l. 1), BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 9), nukentėjusiojo R. L. parodymais (b. l. 24–26, 27–30), liudytojų K. N. (b. l. 104–106), K. K. (b. l. 109–111), S. L. (b. l. 114–117) parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto R. R. išvada, įrašyta 2021 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokole (b. l. 40–41), kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. J. 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 2.00 val., prie restorano (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia R. L. sudavė vieną kartą delnu į galvos sritį ir vieną kartą kumščiu į veido sritį, taip padarydamas pastarajam paviršutinį nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį, dėl nustatytų veido kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus E. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo esant galimybei skirti jam švelnesnę bausmę (b. l. 183–187).

2021 m. spalio 20 d. E. J. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis, b. l. 72–73), pagal kurią E. J. įsipareigojo per 24 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą po 54 Eur (pirmos įmokos suma 65,93 Eur sumokėta 2021 m. spalio 20 d., b. l. 74), atlyginti Vilniaus teritorinei liginių kasai padarytą 1307,93 Eur dydžio turtinę žalą, kurią Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė dėl nukentėjusiajam R. L. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

Be to, E. J. atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui padarytą turtinę žalą – 9,23 Eur (b. l. 96; ši pinigų suma buvo išmokėta nukentėjusiajam kaip ligos išmoka).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, kaltinamajam atlyginus vienam civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą bei pagal Sutartį įsipareigojus atlyginti kitam civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą, taip pat nukentėjusįjį ir civilinius ieškovus informavus apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 188–190) ir jiems prieštaravimų neišreiškus, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas E. J. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skiriant bausmę E. J. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. J. – yra jauno amžiaus, nedirba (b. l. 153), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 152), mokosi (duomenys neskelbtini), iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo devynis kartus teistas, tarp jų – ir už analogiško pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas (b. l. 157–164), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, dalį paskirtų baudų yra sumokėjęs, o apie dalies paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 154–156), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, E. J. linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 139–141), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1241 Eur (1307,93 Eur pradinė suma atėmus 66,93 Eur sumokėtą sumą) žalos atlyginimo iš kaltinamojo priteisimo (b. l. 66–69) tenkinamas, o E. J. įpareigojamas minėtą žalą atlyginti pagal tarp jo ir civilinio ieškovo sudarytos 2021 m. spalio 20 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygas (b. l. 72–73).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui – 3 CD diskai (b. l. 191), teismo baudžiamajam įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. J. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš E. J. 1241 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro) dydžio žalos atlyginimą, įpareigojant E. J. minėtą žalą atlyginti pagal 2021 m. spalio 20 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui – 3 CD diskus, teismo baudžiamajam įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. J., kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

E. J. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Ramanauskienė