- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-106-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31664-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- G. V., K. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V., K. V. ir G. V. komanditinės ūkinės bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. V., K. V. ir G. V. komanditinės ūkinės bendrijos skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. V., K. V. ir G. V. komanditinė ūkinė bendrija pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą Nr. S2-100600 vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/02256, pasiūlyti ir (ar) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius arba suinteresuotas asmuo) pateikti G. V. komanditinei ūkinei bendrijai ginčijamą vykdomąjį dokumentą (sprendimą) Nr. (7.5)7-10-124459 ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0240/17/02256 laikotarpiu iki bus išnagrinėtas ir išspręstas klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjams pateiktino sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459. Nurodė, kad pareiškėjai nėra gavę VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459, kurio pagrindu yra vykdoma vykdomoji byla, todėl tokiu būdu yra neteisėtai apribojama pareiškėjų teisė į teisingą sprendimų priėmimą.
2. Antstolis 2018 m. spalio 10 d. patvarkymu skundo netenkino ir su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo dėl procesinių dokumentų grąžinimo nėra pagrindo naikinti, nes nebuvo pašalinti skundo trūkumai. Nurodė, kad pareiškėjai pripažino, jog sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459 nėra apskundę, nes šio sprendimo nėra gavę. Taip pat nurodė, kad stabdyti vykdomąją bylą nėra pagrindo, nes pareiškėjų nurodyto vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, reglamentuojančios vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad skundas yra nepagristas, nes grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, o pareiškėjai siekia vilkinti skolos išieškojimą. Prašo skirti pareiškėjui G. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio V. M. veiksmų. Atmetė suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą dėl baudos skyrimo.
5. Iš vykdomosios bylos Nr. 0240/17/02256 teismas nustatė, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą iš G. V. komanditinės ūkinės bendrijos VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459 pagrindu.
6. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo Nr. S2-100606 dėl procesinių dokumentų grąžinimo, nes šis patvarkymas buvo priimtas neįvykdžius teisėto antstolio reikalavimo pašalinti skundo trūkumą – pateikti įrodymus, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (7.5)7-10-124459 yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
7. Padarė išvadą, kad pareiškėjai žinojo apie VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (7.5)7-10-124459 tiek gaudami šį sprendimą, tiek antstolio siunčiamus dokumentus. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjams būtų trukdoma susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais dokumentais, tarp jų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (7.5)7-10-124459.
8. Spendė, kad pareiškėjų reikalavimas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0240/17/02256 laikotarpiu iki bus išnagrinėtas ir išspręstas klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459 teisėtumo yra nepagristas, kadangi byloje nėra duomenų, kad egzistuotų CPK nurodyti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai.
9. Padarė išvadą, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Suinteresuoto asmens prašymą skirti baudą G. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais bei nenustačius pakankamai objektyvių aplinkybių, įrodančių kad G. V. elgėsi nesąžiningai, o ne siekė ginti savo galimai pažeistas teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį dalyje dėl netenkinto pareiškėjų skundo dėl antstolio V. M. veiksmų ir pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
12. Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (7.5)7-10-124459 G. V. komanditinei ūkinei bendrijai ar G. V. nebuvo pateiktas. Sprendimas buvo pateiktas antstoliui V. M.. Suinteresuotas asmuo G. V. komanditinei ūkinei bendrijai pateikė ne sprendimą Nr. (7.5)7-10-124459, o pranešimą Nr. (8.1)3-102182 dėl reikalavimo sumokėti skolą ir dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigė, jog teismas nepagristai sprendė, kad sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459 pateikimas antstoliui yra tapatus sprendimo pateikimui G. V. komanditinei ūkinei bendrijai. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui pateikus pareiškėjui G. V. komanditinei ūkinei bendrijai visus pranešimus (sprendimus), pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimų panakinimo.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui G. V. dėl jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
14. Nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, teikiamas siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą ir išvengti atsakomybės dėl mokesčių nemokėjimo ir to pasėkoje antstolio vykdomo skolos išieškojimo, todėl laikytinas pareiškėjo piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis ir yra atmestinas.
15. Pažymėjo, kad 2017 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (7.5) 7-10-124459 išieškoti skolą priverstine tvarka, yra įsiteisėjęs, galiojantis, neapskųstas ir vykdomas antstolio įstatymų reglamentuota tvarka. Paaiškino, kad VSDFV išnagrinėjęs 2017 m. lapkričio 7 d. G. V. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, 2017 m. gruodžio 5 d. pranešimu Nr. (9.8) I-7477, informavo pareiškėją, kad vykdant G. V. komanditinės ūkinės bendrijos skolos VSDFV biudžetui išieškojimą, antstoliui V. M. buvo perduotas vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (7.5) 7-10-124459 dėl 2 863,45 Eur išieškojimo priverstine tvarka. Taip pat apie minėtą sprendimą G. V. informavo išieškojimą vykdantis antstolis, tačiau G. V. minėto sprendimo Nr. (7.5) 7-10-124459 niekada neskundė, nors turėjo visas galimybes tai daryti, gavęs pranešimą tiek iš Fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek iš išieškojimą vykdančio antstolio.
16. Nurodė, kad teisiškai nepagrįsti ir klaidinantys atskirojo skundo argumentai, kad jis yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą dėl 2 863,45 Eur skolos, kadangi minėtą sprendimą G. V. jau buvo apskundęs VSDFV, kuri 2017 m. gruoždio 5 d. skundą atmetė ir pranešimu Nr. (9.8) I-7477 informavo pareiškėją. 2018 m. vasario 1 d. G. V. apskundė minėtą sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. kovo 20 d. nutartimi Nr. I-1794-643/20218 skundo netenkino ir atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėjo atskirasis skundas, kaip ir nepagrįstas pakartotinis skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, yra prieštaraujantis objektyvioms ir faktinėms, teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms, pateiktas piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis ir siekiant užvilkinti įsiskolinimo išieškojimo vykdymo procesą, todėl yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliantas pateikė papildomus įrodymus – 2018 m. lapkričio 7 d. patikslinto skundo, adresuoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui kopiją. Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai prisideda prie prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo išdėstytų faktinių aplinkybių atskleidimo, pateiktus naujus duomenis apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Nagrinėjamos bylos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0240/17/02256 duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (7.5)7-10-124459 dėl G. V. komanditinės ūkinės bendrijos ir tikrojo nario skolos išieškojimo priverstine tvarka, kurį perdavė vykdyti antstoliui V. M.. 2017 m. spalio 27 d. antstolio patvarkymu Nr. S-17-240-9836 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir pareiškėjai G. V. komanditinei ūkinei bendrijai išsiųstas 2017 m. spalio 27 d. raginimas Nr. S-17-240-9944 įvykdyti sprendimą. Pareiškėja G. V. komanditinė ūkinė bendrija 2018 m. balandžio 6 d. pateikė skundą, prašydama panaikinti vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus ir vykdomąją bylą nutraukti. Nurodė, kad dėl suinteresuoto asmens 2017 m. spalio 6 d. priimto vykdomojo dokumento pagrįstumo ir teisėtumo sprendžiama Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1794-643/2018. Antstolis 2018 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. 0240/17/02256 nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 6 d. priimto sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459 teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kadangi trūkumai nebuvo pašalinti skundas buvo grąžintas pareiškėjai. Pareiškėja G. V. komanditinė ūkinė bendrija 2018 m. liepos 30 d. pateikė antstolio kontorai skundą identišką 2018 m. balandžio 6 d. skundui. Pareiškėjai G. V. ir K. V. 2018 m. liepos 30 d. pateikė antstolio kontorai skundą, prašydami panaikinti antstolio V. M. padėjėjos E. O. R. 2018 m. birželio 29 d. turto arešto aktą Nr. 0240/17/02256 dėl pareiškėjų turto, argumentuodami aplinkybe, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai yra ginčijami. Antstolio padėjėja E. O. R. 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu nustatė pareiškėjams terminą pateikti įrodymus, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl suinteresuoto asmens priimtų sprendimų. Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą dėl dokumentų prijungimo, nurodydami, kad pašalina 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu nustatytus trūkumus. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 29 d. nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu registracijos Nr. S2-100606 dėl procesinių dokumentų grąžinimo pareiškėjų skundus laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiems asmenims.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymas Nr. S2-100606 dėl procesinių dokumentų grąžinimo buvo priimtas pagrįstai, pareiškėjams neįvykdžius teisėto antstolio reikalavimo pašalinti skundo trūkumą – pateikti įrodymus, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (7.5)7-10-124459 yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantai neginčija aplinkybės, jog suinteresuoto asmens 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459 neskundė. Remiantis apeliantų pateiktu papildomu įrodymu – 2018 m. lapkričio 7 d. patikslintu skundu adresuotu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nustatyta, jog apeliantai Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė kitus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, tačiau ne 2017 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-124459, kurio pagrindu vykdoma vykdomoji byla.
22. Apeliantai teigia, kad suinteresuoto asmens 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459 nebuvo gavę ir suinteresuotas asmuo apie 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (7.5)7-10-124459 priėmimą apeliantų neinformavo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. spalio 9 d. išsiuntė pareiškėjai G. V. komanditinei ūkinei bendrijai pranešimą, įspėdamas, kad nesumokėjus 2 875,83 Eur skolos, jai bus inicijuota bankroto byla. Minėta pranešimą pareiškėja apskundė, taip pat ginčijo 2 875,83 Eur įsiskolinimo suinteresuotam asmeniui pagrįstumą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2017 m. gruodžio 5 d. atsakymu sprendė, kad skyriaus veiksmai inicijuojant bankroto bylą yra teisėti ir pagrįsti. Atsakyme taip pat nurodyta, kad vykdant skolos išieškojimą antstoliui V. M. buvo perduotas vykdyti 2017 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (7.5)7-10-124459 dėl 2 875,83 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. gruodžio 5 d. atsakymas buvo apskustas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. kovo 20 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu (administracinė byla Nr. I-1794-643/2018), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (7.5)7-10-124459 apeliantams taip pat turėjo būti žinoma iš antstolio siunčiamų dokumentų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 6 d. priimtą sprendimą apeliantams turėjo būti žinoma, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
24. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnyje numatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo, o CPK 627 straipsnyje – fakultatyviniai pagrindai. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o pagal 627 straipsnį antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo veiksmus ar atidėti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.
25. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl ginčo esmės. Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl apeliantas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog atskirasis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo skirti baudos (CPK 95 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.