Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - Šiaulių rajono sav., teista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 236 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, dirbant visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sūnui A. G., būtent: 2019-01-15 apie 22.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia keturis kartus ranka sudavė nukentėjusiajam A. G. į veido sritį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. G. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko pareiškime nurodytu laiku ir vietoje. Sausio 15 d. tėvas šventė gimtadienį. Vaikas pasakė jai negražių žodžių, ji pasikarščiavo ir nesusivaldė. Įvykio metu buvo ji, A. ir sugyventinis B.. Tiksliai dėl ko įvyko konfliktas, nepamena. Sudavė vaikui 3-4 kartus į veido sritį, jam skaudėjo. Tuo metu buvo nevisiškai blaivi, tai įtakojo jos elgesį. Girdėjo, kad A. kviečia policiją. Išėjo, nes pagal įstatymą ją būtų patalpinę Purienų gatvėje esantį komisariatą. Ankščiau su vaiku sutardavo gerai. Vaikas nuoširdus ir ją gerbė, mylėjo. Iki tol tokių konfliktų nėra buvę, tik apibarimai, kad parneštų malkų, eitų į mokyklą. Dėl įvykio labai gailisi, atsiprašo sūnaus, nori su juo susitaikyti. Norėtų, kad vaikai grįžtų namo.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes D. G. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, D. G. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. M. 2019 m. sausio 15 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti asmenų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, galimai smurtą rodantys požymiai nukentėjusiojo veido kairėje pusėje, smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas (b. l. 8-9);

- 2019 m. sausio 16 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota (b. l. 10-17);

- BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, jog A. G. pranešimas apie galimai patirtą smurtą gautas 2019-01-15 22.51 val. (b. l. 18-21);

- nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019-01-16 vakare apie 22.30 val. tėtis su mama išgėrė butelį alkoholinio gėrimo. Mama nuėjo gulti. Jis buvo virtuvėje, kalbėjo su tėčiu. Atėjo mama, pasakė, kad jis pasakoja nesąmones ir per rankas jam sudavė delnu. Kai sudavė, rankos neskaudėjo. Jis išėjo į kitą kambarį, kur paskui atėjo mama. Jis sėdėjo ant lovos, bandė stotis ir mama jį pastūmė ranka suėmusi už rūbų krūtinės srityje. Nuo pastūmimo į lovą jam neskaudėjo. Jis tada atsistojo, pasiėmė telefoną, nuėjo į virtuvę, kur vėl atėjo mama, pastūmė jį iš nugaros ir sudavė keturis smūgius delnu į tą pačią kairę pusę veido, tą pačią vietą (parodo skruostą). Jam skaudėjo, skausmas buvo 8 balai iš 10. Neliko sumušimo žymių, skausmas truko 10-20 minučių. Nebuvo mėlynių, patinimų. Kitą dieną neskaudėjo. Jis paskambino policijai, o mama tuo metu pabėgo (b. l. 58-61);

- liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad patruliuojant 2019-01-15 22.52 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), nes motina mušė rankomis per veidą 15 metų pranešėją. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko nepilnametis A. G., kuris nurodė, kad jo mama D. G., būdama neblaivi, 2019-01-15 apie 22.40 val. kelis kartus rankos delnu sudavė į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Išgirdusi, kad nukentėjęs kviečia policijos pareigūnus, pasišalino iš namų. Šias aplinkybes patvirtino ir namuose buvęs D. G. sugyventinis B. U., kuriam buvo nustatytas 0,58 prom. girtumas. Namuose buvo negaluojanti nepilnametė G. G., kuri konflikto nematė ir negirdėjo. Aplinka namuose netvarkinga, visur išmėtyti bei sudėti ant grindų į krūvą įvairus daiktai. Buvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos specialistai, kuriems buvo perduoti nepilnamečiai A. G. ir G. G. (b. l. 64-67);

- liudytojo B. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019-01-15 nuo 18 val. virtuvėje dviese su D. išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Namuose buvo jų du bendri nepilnamečiai vaikai, tai G. G. ir A. G.. G. sirguliavo, gulėjo lovoje kambaryje. A. labai nepatinka, kai jie vartoja alkoholinius gėrimus. Be to, liepė nustoti konfliktuoti tarpusavyje. Tada A. su D. susiginčijo ir D. pasakiusi jam „tu man, snargly, nepakamandavosi“, davė vaikui stipriai du kartus delnu per kairį žandą. Po smūgių sudavimo A. iš skausmo pradėjo verkti ir išsikvietė policiją. Su policija kalbėjo verkdamas. Skuostas po smūgių buvo raudonas, vėliau žymių neliko. Tuo metu D. pabėgo iš namų. Atvyko pareigūnai, paėmė abu vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Tai pirmas kartas, kada D. trenkė vaikui, anksčiau pabardavo, pašaukdavo ant vaikų (b. l. 70-73).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios D. G. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie D. G. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, liudytojų B. U., D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog D. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2019-01-15 apie 22.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sūnui A. G.. Kaltinamoji, atlikdama smurtinius veiksmus sūnaus atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamosios D. G. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teisiamajame posėdyje D. G. ir jos gynėja prašė teismo atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir jo atstove pagal įstatymą bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamoji D. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama teista (b. l. 88-94). Nusikaltimą, už kurį teisiama nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistė. Pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistė (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje bausta administracine tvarka, tačiau nėra bausta už šiurkščius administracinius nusižengimus (b. l. 95-97), dirbanti (b. l. 98). Iki tol nebuvo teista už smurtinių nusikaltimų įvykdymą. Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad D. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir D. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. G. ir jo atstove pagal įstatymą E. P..

Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką sūnaus atžvilgiu padarė būdama neblaivi, tikslinga D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

Įvertinus tai, kad nukentėjusysis A. G. yra kaltinamosios nepilnametis sūnus, bei tai, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji teisme susitaikė, vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo dar nėra priimti, baudžiamojo poveikio priemonė - 1 metus nesiartinti prie nukentėjusiojo (LR BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 72¹ straipsnis), kurią baigiamosios kalbos metu prašė skirti prokurorė, D. G. atžvilgiu netaikytina.

D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-114) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

– dvi kompaktinės plokštelės su nukentėjusiojo A. G. apklausos įrašu ir vaizdo bei garso įrašu iš įvykio vietos, esančios prie bylos galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajai ir nukentėjusiajam A. G. bei jo atstovei pagal įstatymą E. P. susitaikius ir baudžiamąją bylą D. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Įspėti D. G., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

– dvi kompaktines plokšteles su nukentėjusiojo A. G. apklausos įrašu ir vaizdo bei garso įrašu iš įvykio vietos, esančias prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.