Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nuo 2019 m. galimybės kreiptis dėl leidimo gyventi užsienyje nebeliko, o remiantis Įstatymo 28 str. 2 d. šeimos susijungimo tikslu atvykstantys užsieniečiai dėl tokio leidimo išdavimo šiuo metu privalo kreiptis į Migracijos departamentą Lietuvoje, be to su sąlyga, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jie yra teisėtai. Taip pat Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Aprašas), 10 punktas nustato, kad užsienietis asmeniškai ar Aprašo 20–22 punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Įstatymo 28 straipsnyje nustatytą instituciją, išskyrus Aprašo 11 punkte nurodytą atvejį. Taigi, vien tam, kad pateiktų prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, užsieniečiai privalo pirma teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ir net jeigu užsieniečiui taikoma išimtis ir dokumentus per MIGRIS sistemą gali pateikti kitas asmuo (pvz. nepilnamečio ar neveiksnaus asmens vardu), užsienietis privalo teisėtai atvykti į Lietuvą. Išskyrus atvejus, kai užsieniečiui taikomas bevizis režimas, teisėtam atvykimui ir buvimui Lietuvoje užsienietis privalo gauti Šengeno arba nacionalinę vizą. Dokumentai vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

Kaip matyti iš Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau – Vizų aprašas), 70 p. atvykimas į Lietuvą šeimos susijungimo tikslu savaime nesudaro pagrindo išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą. Galimybės pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo iki atvykimo į Lietuvą (bei, atitinkamai, iki vizos gavimo) šeimos susijungimo atveju atvykstantys užsieniečiai neturi, taigi minėti nacionalinės vizos išdavimo pagrindai tokiais atvejais netaikytini. Numatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui „kitais atvejais, kai jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje“. Nors formaliai atvykimas šeimos susijungimo tikslu atitiktų šį pagrindą, vis dėlto, vertinant reikalavimus dokumentams, taikytinus nacionalinės vizos išdavimui šiuo pagrindu, akivaizdu, kad jis taip pat netaikytinas. Užsieniečiai, ketinantys atvykti į Lietuvą su tikslu pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, neturi galimybės gauti nacionalinės vizos, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui taikomas bevizis režimas, prieš kreipiantis dėl leidimo gyventi šeimos susijungimo pagrindu išdavimo užsienietis privalo gauti Šengeno vizą. Nacionalinės vizos klausimas tampa aktualus tik tuomet, kai užsienietis, gavęs Šengeno vizą, atvyko į Lietuvą ir nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu dėl leidimo gyventi išdavimo, tačiau sprendimas dėl šio prašymo nepriimtas iki Šengeno vizos galiojimo pabaigos.

Pareiškėja išpildė visus reikalavimus Šengeno vizai gauti. Pareiškėja, laikydamasi reikalavimų , pateikė nustatytos formos prašymą išduoti Šengeno trumpalaikę vizą; iki 2025-10-27 galiojantį kelionės dokumentą; galiojantį sveikatos draudimą, kurio suma yra 30 000 EUR; dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą – jos sutuoktinio sudarytą buto nuomos sutartį; dokumentus, įrodančius, kad pareiškėja turi pakankamai pragyvenimo lėšų: 40 eurų vienai dienai – pareiškėjos vyro turimas pajamas, patvirtinantys dokumentai; be to, ji pateikė ir dokumentus, įrodančius, jog ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos vizos galiojimo pabaigos – lėktuvo bilietus. Pareiškėja neslepia, kad į Lietuvą atvyksta siekdama įgyvendinti savo teisę į šeimos susijungimą, tačiau tai nereiškia, kad ji žada pažeisti Lietuvoje egzistuojantį teisinį reglamentavimą ir likti valstybių narių teritorijoje jau po to, kai prašomos vizos galiojimas bus pasibaigęs. Jeigu iki prašomos išduoti Šengeno vizos galiojimo pabaigos, pareiškėja nebūtų gavusi kito dokumento, leidžiančio jai likti Lietuvos teritorijoje, ji būtų išvykusi kaip to reikalauja teisės aktai.

Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 1 straipsnis nustato šio Įstatymo paskirtį ir taikymą: Įstatymas, be kita ko, nustato užsieniečių atvykimo, išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje suteikimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis (1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ yra įrašyti ir pareiškėjos skunde, kaip taikytini nagrinėjamu atveju, nurodyti ES teisės aktai: „6. 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą; 19. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“.

Pagal Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 6 straipsnio 1 dalį atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą, nacionalinę vizą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 27 (4) dalį, Šengeno viza – tai Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr.810/2009 (toliau Vizų kodeksas) ir Šengeno teisyno nuostatomis. Pagal Įstatymo 12 (1) straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, šeimos susijungimas – tai Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo į Šengeno valstybių zoną sąlygos: jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą; jie turi pagrįsti numatomo buvimo sąlygas; jie turi pagrįsti, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų, todėl Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti galimos migracijos pavojų, atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui.

Vizų kodekso 10 straipsnis nustato bendrąsias Prašymo išduoti vizą pateikimo taisykles, tame tarpe, kad pareiškėjas turi pateikti: prašymo formą pagal 11 straipsnį (3 punkto a papunktis); patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą (3 punkto f papunktis).

Vizų kodekso 14 straipsnis nurodo patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos turi pateikti Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo: dokumentus, nurodančius kelionės tikslą; dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai vizą atsisakyti išduoti, tame tarpe:

1)jei prašymą išduoti vizą asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (a punkto ii papunktis),

2) jei asmuo nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (a punkto iii papunktis),

3) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo (b punktas);

4) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu patikimumo (b punktas).

Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimas – Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ konsuliniams pareigūnams išaiškina, kad patvirtinamaisiais dokumentais, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti: 1) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas (paprastai nereikalaujama pateikti atgalinio bilieto, už kurį sumokėta, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis jo gali būti paprašyta); 2) finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas); 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (šeimos ryšius gali patvirtinti santuokos liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta).

2013-12-19 Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) prejudiciniame sprendime byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: 1) pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); 2) Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). 3) Pagal Sprendimo 68 punktą, nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo; pažymėtina, kad pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (71 punktas); iš to matyti, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svariais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvyki iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios viešos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybės nares (72 punktas). LVAT taipogi yra suformavęs teisminę praktiką vizų (ne)išdavimo klausimais.

Aptartas teisinis reglamentavimas tvirtina, kad Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” nuostatos dėl šeimų susijungimo ir dėl vizų išdavimo užsieniečiams, vykstantiems į Lietuvą šeimos susijungimo tikslu, neprieštarauja pareiškėjos skunde nurodomoms 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvai 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą bei 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, o konkrečios sąlygos, kurioms esant užsienietis gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise, yra įstatymų leidėjo valia.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne pareiškėjos leidimo gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo atveju klausimas, bet Šengeno vizos pareiškėjai vykti į Lietuvą aplankyti sutuoktinio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvoje, išdavimo klausimas. Tai yra skirtingos procedūros, kurioms įstatymo leidėjas yra numatęs skirtingą teisinį reguliavimą. Vien faktas, kad pareiškėja deklaruoja ketinimą vykti į Lietuvą aplankyti sutuoktinio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvoje, nesudaro pagrindo išduoti Šengeno vizą nesilaikant Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjos skunde teismui deklaruojami jos šeimos sujungimo principo įgyvendinimo aspektai nesudaro pagrindo nesilaikyti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” bei Vizų kodekso reikalavimų priimant sprendimą pagal pareiškėjos prašymą išduoti jai Šengeno vizą vykti į Lietuvą.2021-12-04 Migracijos departamentas sprendimu Nr.215463 (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. T. nusprendė suteikti pabėgėlio statusą ir išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, 2021-12-27 jam buvo išduotas Leidimas gyventi iki 2026-12-27.

2022-09-07 pareiškėja Ambasadai bei Užsienio reikalų ministerijai pateikė Prašymą dėl dokumentų pateikimo ir vizos išdavimo, kuriuo prašė jai išduoti vizą nepateikiant dokumentų, patvirtinančių, kad Turkijoje deklaravo gyvenamąją vietą ar turi leidimą gyventi, prašant išduoti vizą humanitariniais pagrindais išimties tvarka.2022-10-03 pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikai, Pakistano Islamo Respublikai ir pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą, kuriame, be kita ko, nurodyta: 1) kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas (23 punktas); 2) papildoma informacija apie buvimo tikslą – nėra nurodyta (24 punktas), 3) prašoma leisti atvykti vieną kartą (27 punktas), 4) numatomas atvykimas į Šengeno erdvę – 2022-11-01, numatomo išvykimo iš Šengeno erdvės data – 2023-01-29 (27 punktas); 5) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pati pareiškėja ir rėmėjas M. T. (32 punktas).

Pareiškėja kartu su Prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, kvietėjo darbo sutartį, pažymą apie gyvenamąją vietą, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, santuokos liudijimą. lėktuvo skrydžio rezervaciją, Turkijos tapatybės kortelę, Turkijos socialinio draudimo išrašą.

Kadangi pareiškėja Prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad vykta lankyti savo sutuoktinio M. T., turinčio pabėgėlio statusą, tai konsulas patikrino pateiktus dokumentus dėl santuokos ir nustatė, kad santuokos liudijimo ir šeimos registracijos pažymos autentiškumas kelia abejonių, nes abiejų dokumentų brūkšninių kodų nuskaityti nepavyko, santuokos liudijimo vertime į anglų kalbą matoma, kad santuoka sudaryta 25-12-201 (paskutinio skaičiaus nesimato); tuo tarpu Migracijos departamento duomenimis užpildytame prašyme suteikti pabėgėlio statusą M. T., jis nurodė, kad pareiškėją yra vedęs nuo 2017-01-01, tačiau pateiktos pareiškėjos laikinos tapatybės kortelės duomenimis jos 2018 m. šeiminis statusas nurodytas - netekėjusi. Pareiškėjos pateiktas skrydžio rezervacijos dokumentas turi klastojimo požymių – jame nėra skrydžio rezervacijos numerio, be to, nurodoma, kad skrydis iš Stambulo į Vilnių truks dvi valandas, nors „Turkish Airlines“ internetinės svetainės duomenimis skrydis trunka daugiau nei tris valandas. Konsulas, siekdamas įsitikinti deklaruojamomis pareiškėjos buvimo Lietuvoje sąlygomis nustatė, kad pateiktos sutuoktinio banko sąskaitos išrašas (2022-05-15 – 2022-08-10 laikotarpiu matomos tik darbovietės ir Raudonojo kryžiaus finansinės perlaidos, likutis yra apie 1200 eurų, 2022-08-11/12 laikotarpiu matomos trys perlaidos 2400 Eur sumai iš (duomenys neskelbtini) piliečio M. B., taip siekiant papildyti M. T. sąskaitą, galimai sudarant įspūdį, kad pastarasis turi finansinių galimybių išlaikyti ir sutuoktinę (pareiškėją); pažymi, kad pareiškėja vizos kreipėsi 2022-10-03, o banko sąskaitos išrašas apima laikotarpį 2022-05-15 – 2022-08-15, nors Vizų kodekso 10 straipsnis, nustatantis bendrąsias Prašymo išduoti vizą pateikimo taisykles, nurodo, kad pareiškėjas turi pateikti ir informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, o Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimas – Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ konsuliniams pareigūnams išaiškina, kad patvirtinamaisiais dokumentais, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius).

Konsulas, ketindamas įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, su pareiškėja atlikto pokalbį – interviu, kurio metu pareiškėja neišsklaidė abejonių dėl jos tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos; pareiškėja nurodė, kad santuoka su M. T. sudaryta Sirijoje 2017 m., tačiau kodėl jos Turkijos tapatybės dokumente jos šeiminis statusas rodomas kaip netekėjusi, paaiškinti negalėjo; painiojosi dėl sutuoktinio amžiaus, negalėjo pateikti informacijos apie jo gimtadienį, išvardinti visų jo brolių ir seserų vardų, universiteto, kuriame jis mokėsi, dabartinės jo darbovietės Lietuvoje pavadinimų; paaiškino, kad į Turkiją pateko 2017 m. neteisėtai, viena (be sutuoktinio), o kodėl taip – nepaaiškino; dirba vienoje šios šalies laboratorijoje; paklausta apie planus Lietuvoje, ji negalėjo nurodyti konkrečiai ką veiks, kur apsistos, ar ketina siekti mokslo, dirbti; turi giminių Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje; paklausta apie galimai neautentišką skrydžio rezervaciją, pareiškėja neslėpė, kad tai yra klastotė, šį dokumentą jai davė sutuoktinis 2022 m. rugpjūtį Stambule, tačiau „visi kiti dokumentai yra originalūs, todėl nemato problemos dėl vieno netikro dokumento“. Vėliau, pokalbio su M. T. metu, šis negalėjo tiksliai nurodyti, kada tiksliai susituokė, nurodęs, kad „kažkada 2017 m.“; nurodė, kad skrydžio rezervacijos dokumentą, turintį klastojimo požymių, sutuoktinei perdavė jis.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo, suformuotos teismų praktikos bei nustatytų neginčijamų aplinkybių matyti, kad konsulas, nustatęs, jog pareiškėja pateikė suklastotą dokumentą, pareiškėja teikė abstrakčią ir nekonkrečią informaciją apie M. T., kaip sutuoktinį, nepateikė konkrečios informacijos (leistinų įrodymų) apie pareiškėjos ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti Šengeno vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, pagrįstai sprendė, kad yra Vizų kodekse numatyti pagrindai atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą.

Apklaustas teisme liudytojas A. S., dirbantis Raudonojo kryžiaus organizacijos padalinyje Kaune, patvirtino, kad pareiškėjos sutuoktinio M. T. prašymu padėjo jam užpildyti kelionės dokumentus, atliko pareiškėjos vardu bilietų skrydžiui iš Stambulo į Lietuvą rezervaciją.

Atsakovas nurodo, kad Konsulas, ketindamas įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis kvietė pareiškėją pokalbiui – interviu, kurio metu pareiškėja neišsklaidė abejonių dėl jos tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėja su Prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė pasą, tarpininkavimo raštą, kvietėjo darbo sutartį, pažymą apie gyvenamąją vietą, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, santuokos liudijimą, lėktuvo skrydžio rezervaciją, Turkijos tapatybės kortelę, Turkijos socialinio draudimo išrašą. Konsulas patikrino pateiktus dokumentus ir nustatė, kad santuokos liudijimo ir šeimos registracijos pažymos autentiškumas kelia abejonių, nes šių dokumentų brūkšninių kodų nuskaityti nepavyko, santuokos liudijimo vertime į anglų kalbą matoma, kad santuoka sudaryta 25-12-201 (nesimato paskutinio skaičiaus). Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis M. T. turi pabėgėlio statusą. Migracijos departamento duomenimis užpildytame prašyme suteikti pabėgėlio statusą M. T. nurodė, kad pareiškėją yra vedęs nuo 2017-01-01. Pareiškėjos laikinos tapatybės kortelės duomenimis jos 2018 m. šeiminis statusas nurodytas – netekėjusi. Pareiškėjos pateiktas skrydžio rezervacijos dokumentas turi klastojimo požymių - jame nėra skrydžio rezervacijos numerio, nurodoma, kad skrydis iš Stambulo į Vilnių truks 2 valandas, nors „Turkish Airlines“ internetinėje svetainėje nurodyta skrydžio trukmė daugiau nei 3 valandos. Konsulas vertino ir pateiktą pareiškėjos sutuoktinio banko sąskaitos išrašą (2022-05-15-2022-08-10 laikotarpiu matomos tik darbovietės ir Raudonojo kryžiaus finansinės perlaidos, likutis yra apie 1200 Eur, 2022-08-11/12 laikotarpiu matomos trys perlaidos 2400 Eur sumai iš (duomenys neskelbtini) pil. M. B.). Pareiškėja vizos kreipėsi 2022-10-03, banko sąskaitos išrašas apima laikotarpį 2022-05-15-2022-08-15, t. y. finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje dokumentas (banko pažymos, kuriose būtų parodomas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį) turėjo apimti mažiausiai 3 paskutinius mėnesius. Interviu su Konsulu metu pareiškėja jam negalėjo paaiškinti, kodėl jos santuoka sudaryta Sirijoje 2017m., o Turkijos tapatybės dokumente jos šeiminis statusas rodomas kaip netekėjusi, negalėjo tiksliai nurodyti sutuoktinio amžiaus, jo gimtadienio, jo brolių ir seserų vardų, universiteto, kuriame mokėsi sutuoktinis, jo darbovietės Lietuvoje pavadinimo. Pareiškėja paaiškino, kad į Turkiją 2017m. pateko neteisėtai, viena , be sutuoktinio, o kodėl taip , nepaaiškino. Kur apsistos Lietuvoje ir ką dirbs nenurodė, paaiškino, kad turi giminių Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje. Apie galimai neautentišką skrydžio rezervaciją ji neslėpė, kad tai yra klastotė, šį dokumentą jai davė sutuoktinis 2022m. rugpjūtį Stambule. 2022-10-28 Konsulas kreipėsi konsultacijos į Lietuvos specialiąsias tarnybas. 2022-10-31 VSD pateikė atsakymą, kad pagal pateiktą informaciją kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos deklaruojamo vykimo tikslo ir pateiktų dokumentų autentiškumo bei atitinka atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindus pagal UTPĮ 19 str. 1d. Galima nelegali migracija. Rekomenduoja vizos neišduoti.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.