- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-95-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Arvydas Žibas, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- Ž. J.
- Atsakovas
- L. K., I. Š., R. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. L. K., Kauno
procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 21.4.1.4.
2009 m. balandžio 1 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei Ž. J., jos atstovei advokatei R. N., atsakovo atstovui advokatui R. L., atsakovei L. K., I. Š., trečiajam asmeniui V. L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0028-358/2008 pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovams R. Š., L. K., I. Š., tretiesiems asmenims Kauno m. 11-ojo notarų biuro notarei S. B., V. L. K. dėl apsimestinio sandorio ir pirkimo–pardavimo sutarties perleidimo kitai šaliai, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. J. ieškiniu teismo prašė pripažinti apsimestiniu 1998 m. kovo mėn. 31 d. sudarytą sandorį tarp atsakovių L. K. ir I. Š. (reg. Nr. 11B-1275) dėl 0,1427 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame esančiu mediniu gyvenamuoju namu ir priestatu 1A1/m, kuriame yra 37,73 kv. m bendro ploto, su betono kiemo rūsiu 311/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), medine daržine 411/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), mediniu tvartu 5J1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), medine malkine 6J1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), medine lauko virtuve 711/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo įrenginiais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sandorio šalimi-pirkėju laikyti ją, ieškovę Ž. J.; panaikinti c. b. Nr. N-2-973/0103 priimto sprendimo dalį, kuria atsakovui R. Š. priskirta asmenine nuosavybe 0,1427 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantys (duomenys neskelbtini) , kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms.
Ieškovė nurodė, kad nors minėtas sandoris sudarytas I. Š. vardu, pagal sandorį ji sumokėjo 10 400 Lt. Atsakovai I. Š. ir R. Š. buvo pasižadėję žemės ir namo pirkimo sutartį perrašyti jos vardu, tačiau to nepadarė. Ji gavo namo raktus, ginčo pastatus suremontavo, žemę valdė ir ja naudojosi viena, su ja sudarytos nekilnojamo daikto kadastrinių duomenų nustatymo sutartys, įvesta telefono linija, sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, komunalinių paslaugų, bei vandens tiekimo komunaliniais tinklais sutartys. Atsakovė I. Š. nesiekė įsigyti šių statinių. Atsakovas R. Š. siekia nesąžiningai praturtėti jos sąskaita. Užvedusi bylą sužinojo, kad 2003 m. birželio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-973-01/03 buvo padalintas I. Š. ir R. Š. turtas, ir R. Š. nuosavybės teise atiteko ginčo turtas. Šio turto padalijimą ieškovė laiko neteisėtu, nes padalijimas įvyko be jos kaip turto savininkės žinios, ir pažeidžia jos teises. Ieškovė nurodė, kad perrašyti pirkimo–pardavimo sutarties jos vardu negalėjo, nes buvo nesutvarkytos žemės sklypo ribos, žemės sklypas neatidalintas iš bendro ploto. Žemės sklypo dokumentams tvarkyti ji turėjusi atsakovo R. Š. išduotą įgaliojimą, kurį šis atšaukė 2007 m. gegužės 17 d., o 2007 m. gegužės 21 d. jis įsiregistravo žemės sklypą savo vardu. Ieškovė nesutiko su tuo, jog ji praleido ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia yra laikytina 2007 m. gegužės mėn. pabaiga, kai ji sužinojo apie savo teisių pažeidimą gavusi Kauno miesto 13-ojo notarų biuro jai išsiųstą pareiškimą, jog R. Š. atšaukia jai išduotą įgaliojimą.
Atsakovas R. Š. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo jį tenkinti. Ginčo sodybą iš L. K. pirko jis kartu su sutuoktine I. Š.. Kadangi sodyba buvo neprižiūrima, joje leido gyventi ieškovei ir jos sugyventiniui V. L. K., su kuriuo atsakovas vykdė bendrą veiklą, nes šis turėjo individualią įmonę. Gyvendami sodyboje ieškovė ir V. L. K. neatsargiai elgėsi su dujomis ir sudegino jo namą, o kaip nukentėję nuo gaisro gavo pašalpas. 2003 m. birželio 10 d. sprendimu Kauno rajono apylinkės teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nutraukė jo ir I. Š. santuoką bendru susitarimu Pagal santuokos nutraukimo sutartį jam atiteko sodyba (duomenys neskelbtini) . Ieškovė ir trečiasis asmuo V. L. K. už naudojimąsi sodyba nuomos mokesčio jam nemokėjo. Kadangi jis daug dirbo ir neturėjo laiko, parašė ieškovei įgaliojimą tvarkyti jam priklausančios sodybos teisinius klausimus, atlikti inventorizaciją ir kt. Ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą ginčyti 1998-03-30 sudarytą sandorį pagal CK (1965 m. redakcija) 84 str. 1 d., kas taip pat yra pagrindas ieškinį atmesti.
Atsakovė L. K. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad pinigus už ginčo sodybą jai mokėjo ieškovė, todėl sudarant sandorį ji suprato, kad faktiška pirkėja yra ieškovė, tačiau dėl kažkokių priežasčių sandoris buvo sudarytas I. Š. vardu.
Atsakovė I. Š. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad sandoryje nurodytus pinigus pardavėjai L. K. sumokėjo ieškovė, kuri visą laiką nupirktą turtą valdė. 2003 m. birželio 10 d., kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jos ir R. Š. santuokinio turto padalijimo, nutarta sandoryje minėtą turtą palikti R. Š. nuosavybe, nes žemės sklypas buvo neišmatuotas ir dėl to negalima buvo apiforminti pirkimo–pardavimo sutarties. R. Š. turėjo išduoti įgaliojimą Ž. J. tvarkyti žemės dokumentus, o dokumentus sutvarkius žemę ir turtą perleisti ieškovei. Nei ji, nei jos buvęs sutuoktinis niekada šiuo turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) , nesinaudojo ir neturėjo tikslo šį turtą įsigyti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarė S. B. nurodė, kad žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartis (reg. Nr. 11B-1275) 1998-03-31 tarp L. K. ir I. Š. sudaryta teisėtai.
Trečiasis asmuo V. L. K. prašė ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad 1998 m. su ieškove ieškojo kur gyventi, rado sodybą, kurią nusipirko. Jis tuo metu buvo ieškomas policijos, todėl nenorėjo savo vardu registruoti nuosavybės. Tuo metu su atsakovu R. Š. santykiai buvo geri, todėl sodyba buvo įregistruota jo vardu. Konfliktas su atsakovu R. Š. kilo tada, kai šis atšaukė įgaliojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino 1998 m. kovo mėn. 31 d. sudarytą sandorį tarp L. K. ir I. Š. (reg. Nr. 11B-1275) dėl 0,1427 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu mediniu gyvenamuoju namu ir priestatu 1A1/m , kuriame yra 37,73 kv. m bendro ploto, su betono kiemo rūsiu 311/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), medine daržine 411/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), mediniu tvartu 5Jl/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), medine malkine 6Jl/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), medine lauko virtuve 711/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) su kiemo įrenginiais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) apsimestiniu ir pirkėjo teises perkėlė Ž. J.; atmetė reikalavimą iš dalies panaikinti c. b. Nr. N-2-973/0103 priimto sprendimo dalį, kuria R. Š. priskirta asmeninės nuosavybės teise 0,1427 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantys (duomenys neskelbtini) ; iš atsakovo R. Š. ieškovei Ž. J. priteisė 418 Lt žyminį mokestį bei 60 Lt valstybei pašto išlaidoms padengti.
Teismas nustatė, kad 1998-03-31 L. K. ir I. Š. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) , nusipirko medinį gyvenamąjį namą su priestatu, kuriame yra 37,73 kv. m bendro ploto, su betono kiemo rūsiu, medine daržine, mediniu tvartu, medine malkine, medine lauko virtuve su kiemo įrengimais ir žemės sklypu 0,1427 ha (b. l. 4).Teismas šį sandorį pripažino apsimestiniu (1964 m CK 52 str.) nustatęs, jog faktiškai pinigus už perkamą sodybą sumokėjo ieškovė Ž. J.. Šią aplinkybę patvirtino sodybos pardavėja atsakovė L. K., atsakovė I. N. (Š.), trečiasis asmuo V. L. K.. Teismas ypač vertingu laikė atsakovės L. K. patvirtinimą, kad sodybos pirkėja yra ieškovė, sumokėjusi jai visą sutartą kainą už įsigytą sodybą, nes L. K. yra nešališka tiek ieškovės, tiek atsakovo R. Š. atžvilgiu. Teismas nustatė, kad ieškovė rūpinosi namų valdos žemės sklypo matavimais ir apmokėjo atliktus darbus, 2000-08-16 sudarė sutartį dėl elektros energijos pardavimo, vandens tiekimo, telefono įrengimo, o po gyvenamo pastato gaisro ieškovei bei jos sugyventiniui V. L. K. buvo paskirtos pašalpos. Teismas laikė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad tikroji 1998-03-30 pirkimo–pardavimo sutarties šalis (pirkėja) buvo ieškovė Ž. J., tuo tarpu atsakovas R. Š. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus į ieškinį, todėl sandorį pripažino apsimestiniu ir pirkėjo teises perkėlė ieškovei (CK 187, 1.138 str. 1 p. ir 2 p.).
Teismo nuomone, ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik atsakovui R. Š. atšaukus 2007 m. gegužės mėn. išduotą įgaliojimą, ir į teismą kreipėsi 2007-07-10. Teismas nurodė, kad šiuo atveju turi būti taikomas CK 1.125 str. numatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad tarp atsakovų R. Š. ir I. Š. 2003-06-10 buvo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ginčo dalykas (sodyba) atiteko atsakovui R. Š.. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti 2003-06-10 teismo sprendimo dalį dėl R. Š. atitekusio ginčo turto negali būti tenkinamas, nes teismas negali revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Ieškovė turi pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. prašė teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą: taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1) teismas aplinkybę, kad faktiškai pinigus už perkamą sodybą sumokėjo ieškovė Ž. J., nustatė ieškovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais. Apelianto žiniomis, už nupirktą sodybą buvo mokėta santuokos metu įgytomis lėšomis. Nėra svarbu, kas padavė pinigus, nes notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje parašyta, kad pinigus sumokėjo pirkėja, t. y. I. Š.. Su ieškove Ž. J. ir jos sugyventiniu V. L. K. šiuo metu vyksta konfliktai, o su atsakove I. N. (Š.), buvusia sutuoktine, nesutariama dėl vaikų. Teismas, vertindamas šių asmenų paaiškinimus, turėjo atkreipti dėmesį į šias aplinkybes. Sudarant sandėrį galiojo CK 1964 m redakcija, pagal kurio 58 str. reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, sandoriui patvirtinti remtis liudytojų parodymais. Ginčijamas sandoris sudarytas notarine rašytine forma, tačiau teismas, pažeisdamas nurodytą teisės normą, paaiškinimus vertino kaip įrodymą, pagrindžiantį ieškinį;
2) ieškovės pateiktas atliktų darbų sąrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes jis niekuo nepagrįstas. Be to, ieškovė gyveno name, juo naudojosi nemokamai, todėl turėjo įsirengti bent minimalias gyvenimui sąlygas, pasidaryti remontą;
3) teismas nevertino atsakovės I. Š. 2003-03-26 paaiškinime (b. 1. 123) nurodytų aplinkybių, kad ji 1998 m. pirko nuosavą namą Sausinės k., kurį išnuomojo Ž. J. ir V. L. K. šeimai, vėliau jį jiems ir pardavė. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2003 m. birželio 10 d. sprendimu Kauno rajono apylinkės teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ginčo sodyba tapo atsakovo asmenine nuosavybe. Teismas pažeidė CPK 6 str., 17 str., nes buvo šališkas vertindamas įrodymus;
4) ieškovė sudegus namui pašalpą gavo ne kaip namo savininkė, o kaip nukentėjęs nuo gaisro asmuo, todėl ši aplinkybė negali patvirtinti, jog ji yra namo savininkė. Pašalpą gavo ir V. L. K., kuris tai pat nėra namo savininkas;
5) teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su senaties termino taikymu. Sodyba (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta 1998-03-30. CK (1965 m. redakcija) 84 str. 1 d. nustatė trejų metų bendrą ieškininės senaties terminą. Šis terminas dėl ieškovės ginčijamo sandorio pasibaigė 2001-03-30. Remiantis CK (1965 m. redakcija) 90 str., ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Negalima sieti pažeistų teisių sužinojimo momento su ieškovės sugalvota aplinkybe. Ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, kad veikdama kaip įgaliotas asmuo, ji jautėsi ir buvo atsakovo turto savininkė, o atšaukus įgaliojimą buvo pažeistos jos kaip savininkės teisės;
6) įsiteisėjus teismo sprendimui, Kauno rajono apylinkės teismo 2003-02-18 sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis bei kuriuo atsakovo nuosavybėn atiteko ginčo pastatai ir žemė, vykdymas tampa negalimu;
7) teismas nemotyvuotai priteisė iš atsakovo ieškovei 418 Lt. Ieškinio kaina yra 10 400 Lt, todėl pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. žyminis mokestis yra 312 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Ž. J. nesutiko su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
1) atsakovas neginčijo L. K. nurodytų aplinkybių, kad ginčo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) , priklausiusius jai nuosavybės teise, kelis kartus apžiūrinėjo ieškovė, kad ieškovė jai sumokėjo avansą ir likusius pinigus. Atkreiptinas dėmesys, kad abi ginčijamo apsimestinio sandorio šalys vieningai nurodo tas pačias sandorio sudarymo aplinkybes - tikroji nekilnojamųjų daiktų pirkėja ir jų valdytoja buvo ir yra ieškovė. Dėl sandorio sudarymo aplinkybių nėra ginčo. Atsakovo teiginiai ne tik neįrodyti, bet ir vienareikšmiai paneigti;
2) teismo išvados dėl ginčijamo sandorio apsimestinumo padarytos remiantis rašytiniais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo statinių savininkė, o ne nuomininkė. Valstybinės ir kitos institucijos su pašaliniu asmeniu (be jokio įgaliojimo) nesudarytų sutarčių dėl pastatų aprūpinimo vandeniu, elektra ir t. t.;
Šalies argumentai
3) apeliantas nepagrįstai teigia, kad senaties eiga sudarytam sandoriui užginčyti prasidėjo nuo 1998 m. kovo 31 d., t. y. nuo tos dienos, kai jis buvo sudarytas, nes ieškovė nedalyvavo sudarant šį sandorį. 1998 m. kovo 31 d. notaro kontoroje jį pasirašė ir patvirtino atsakovės L. K. ir I. Š.. Kadangi ieškovė nedalyvavo sudarant 1998 m. kovo 31 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, negalima vienareikšmiai teigti, kad 1998 m. kovo 31 d. ji sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties eiga. CK 1.127 str. 1 d. nurodyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Dėl šios priežasties teismas kiekvieną kartą privalo aiškintis, kada asmuo sužinojo apie jo teisių pažeidimą. Teismas nustatė, kad apsimestinis sandoris buvo sudarytas atsakovės I. Š. vardu, o ieškovė įgytą, t. y., nusipirktą turtą, tvarkė atsakovo išduoto įgaliojimo pagrindu. Kadangi abu buvo sutarę, tai ieškovė ir tikėjo, kad R. Š. perrašys jos įsigytą turtą jai. Šias aplinkybes žinojo ir ginčijamo sandorio šalys atsakovės. Visą tą laiką ieškovei nei atsakovas, nei kas kitas netrukdė naudotis savo turtu ir jį valdyti. Ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą 2007 m. gegužės mėn. pabaigoje, kuomet gavo Kauno miesto 13-ojo notarų biuro jai siųstą pareiškimą, kad R. Š. atšaukia jai išduotą įgaliojimą, ir suprato, kad atsakovas faktiškai pretenduoja į jos turtą. 2007 m. liepos 10 d. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. N. (Š.) su apeliaciniu skundu nesutiko, laikė jį nepagrįstu, nurodė, kad ji su atsakovu R. Š. neplanavo pirkti tokio apleisto namo (duomenys neskelbtini) , į kurį reikėtų investuoti daug lėšų. Jiems buvo reikalingas namas, kuriame iš karto būtų galima gyventi. Tokį namą su tėvų pagalba įsigijo (duomenys neskelbtini) . Nei ji, nei jos buvęs vyras atsakovas jokių pinigų L. K. nemokėjo, niekad iki sandorio sudarymo nebuvo su ja susitikę, nebuvo nuvykę prieš pirkimą apžiūrėti sodybos. Nurodė, kad ji tik vieną kartą ieškovės paprašyta nuvyko į notaro kontorą ir pasirašė, kaip ieškovė prašė. Atsakovas R. Š. su ieškovės atliktais sodybos remonto darbais sutiko. Atsakovės nuomone, ji niekad nelaikė, kad Ž. J. šeima gyvena jų name, ir visada visiems buvo žinoma, kad sutvarkius žemės klausimus fiktyvi sutartis bus perrašyta tikrajam pirkėjui. Ji atsisakė kompensacijos už namą, kai šis sudegė, nes namas nebuvo jos.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė L. K. nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas teisingai įvertino sutarties sudarymo aplinkybes. Nurodė, kad ginčo pastatus bei žemę pardavė ieškovei Ž. J., kuri sumokėjo avansą ir likusią sumą, todėl ieškovė laikytina faktišku pirkėju.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
1964 m. CK 52 str. buvo pasakyta, kad sandoriui, sudarytam siekiant pridengti kitą sandorį, taikomos taisyklės, liečiančios tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Ieškovė nurodo, kad ginčijama žemės sklypo ir namo pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinė, nes tikroji pirkėja buvo ne atsakovė I. Š. (N.), o ji pati – ieškovė Ž. J. (1 t., b. l. 4). Tokiu būdu ieškovė nurodė, kad atsakovė I. Š. yra apsimestinis pirkėjas. Reikalavimą pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine ieškovė grindžia šiomis aplinkybėmis: žemės sklypas ir namas su priklausiniais buvo pirktas už ieškovės lėšas, o vėliau rekonstruotas jos ir jos sugyventinio trečiojo asmens V. L. K. bendromis lėšomis, nes jų tam turėjo pakankamai. Kad pirkėja I. Š. ir jos sutuoktinis atsakovas R. Š. nepirko ginčo turto, paaiškino atsakovė L. K.. Kad atsakovų I. Š. ir R. Š. šeima savo lėšų neinvestavo į pastato rekonstrukciją ir turto įsigijimą, patvirtina ieškovė Ž. J. ir pati atsakovė I. Š.. Be to, ieškovė įrodinėjo apsimestinio sandorio sudarymo faktą CK 6.305 str., nes ginčijama sutartis neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sampratos: ginčijama sutartimi pardavėjas neperdavė daikto pirkėjui. Apklausta teismo posėdyje atsakovė L. K. paaiškino, kad sodybą apžiūrėjo ir tarėsi dėl kainos ieškovė Ž. J., iš jos atsakovė L. K. gavo avansą, o likusią sumą už sodybą gavo notaro kontoroje, ten pat pirmą kartą pamatė atsakovę I. Š.. Po turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ginčo turtas buvo perduotas valdyti ieškovei. Ieškovė įrodinėjo turto valdymą (CK 4.25 str.1d.) iš karto po turto pirkimo–paradavimo sutarties sudarymo, šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės vardu buvo sudarytos sutartys dėl elektros energijos, vandens, telekomunikacinių paslaugų tiekimo. Ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo išmokėta pašalpa nukentėjus nuo gaisro (1 t., b. l. 12-15). Apelianto motyvai, kad ieškovė neįrodė pastatą remontavusi, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė L. K. patvirtino byloje, jog ginčo pastatai buvo blogos būklės, be remonto, todėl netinkami gyventi. Iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo V. L. K. gavo pašalpą už turtą, kuris buvo sunaikintas gaisro. Kauno rajono savivaldybės administracijos Užliedžių seniūnijos pažymoje nurodyta, kad ieškovės šeima gyvena ginčo pastate nuo 1998 m., ten pat deklaruota minėtų asmenų gyvenamoji vieta (1 t., b. l. 5). Apeliantas mano, kad pateiktas byloje išlaidų balansas (1 t., b. l. 141) nėra tinkamas dokumentas ieškovės išlaidoms pastatų remontui įrodyti. Tačiau su tuo taip pat negalima sutikti. Iš ieškovės, trečiojo asmens V. L. K., atsakovių I. Š. ir L. K. paaiškinimų matyti, kad pastatai buvo remontuoti ir iki gaisro, ir po jo. Iš pateiktų byloje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos apie gaisrą (1 t., b. l. 124), matyti kad gaisro metu sudegė namas ir ten gyvenusių asmenų turtas. Tas pačias aplinkybes savo prašyme skirti ieškovės šeimai pašalpą nurodė atsakovė I. Š. (1 t., b. l. 123, 125). Kauno rajono savivaldybės Užliedžių seniūnas prašyme Kauno rajono merui nurodė, kad namas sudegė iki pamatų (1 t., b. l. 126). Visos nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina ieškovės motyvus, kad pastatas buvo gyvenamas, tinkamos būklės, suremontuotas, po 2003-02-23 gaisro 2005 m. pasikeitė kadastriniai pastatų duomenys( pastatų šifrų žymėjimas) ir žemės sklypas (namų valdos techninės apskaitos bylos 14 psl.). Esant tokioms aplinkybėms tikėtina, kad pastatus iki gaisro ir po jo remontavo ieškovės šeima, nes kitų įrodymų byloje nėra. Todėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad apeliantas ginčo turto nevaldė ir juo nesirūpino, yra pagrįstas. To nepaneigia ir atsakovės I. Š. paaiškinime nurodyta aplinkybė (b. l. 123, 125), kad namų valda priklauso I. Š..
Taigi pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis tikruosius sutarties šalių ketinimus ir valią, nustatė, kad nors ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje (1 t., b. l. 4) nėra įrašyta ieškovė, vis dėlto iš kitų bylos aplinkybių matyti, jog ginčo turtą nupirko ir valdė ieškovė, o ne atsakovė I. Š. ir apeliantas. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Šalys iš esmės byloje neginčija, kad neturi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtą nupirko ieškovė, o ne atsakovė I. Š.. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, CPK 185 str. – kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti su apelianto motyvais, kad sandorio sudarymo faktą tarp ieškovės ir atsakovės L. K. negalima įrodinėti šalių parodymais. Visu pirma, įstatyme(CK 58 str., 1964 m.) įstatymo leidėjas kalbėjo apie liudytojų parodymus. Šioje byloje sandorio šalys įrodinėja sandorio sudarymo faktą. Antra, CK 1.93 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti. Straipsnio 6 d. nustatyta, kad minėtų nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šiuo atveju šalių parodymai byloje įvertinti kartu su kitais įrodymais, tai atitinka įrodymo vertinimo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinės procesinės ir materialinės teisės normų. Todėl ir šis apelianto motyvas yra nepagrįstas.
Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senaties terminą (CK 1.124 str.) ir vertino atsakovės I. Š. paaiškinimus (CPK 178, 185 str.). Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovės, trečiojo asmens V. L. K. ir atsakovės I. Š. santykiai su apeliantu buvo geri iki 2007 m. gegužės 17 d. Apeliantas ir trečiasis asmuo V. L. K. vienas kitu pasitikėjo, turėjo bendrą verslą. Santuoka tarp apelianto ir atsakovės I. Š. nutraukta teismo sprendimu 1994 m. spalio 24 d. (1 t., b. l. 127), turtas padalintas 2003 m. birželio 10 d. teismo sprendimu byloje Nr. 2-973-01/03 (namų valdos techninės apskaitos bylos 12 psl.). Byloje nėra duomenų, kad santuokos nutraukimas ar turto padalinimas tarp apelianto ir atsakovės I. Š. pablogino šalių santykius. Priešingai – apeliantas surašė ieškovės vardu įgaliojimus 2005, 2006 m. (1 t., b. l. 20, namų valdos techninės apskaitos bylos 14 psl.) gauti teismo sprendimą, kurio pagrindu ginčo turtas buvo įregistruotas apelianto vardu (1 t., b. l. 7, 120) su teise įregistruoti ir parduoti apeliantui priklausantį turtą Tačiau, kaip paaiškino ieškovė, šalys negalėjo įforminti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties ieškovės vardu, nes nebuvo sutvarkyti žemės sklypo įregistravimo dokumentai – tai įrodyta rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 89-94), kurie patvirtina, kad žemės sklypo planai ir kadastriniai matavimai, sklypo registracijos darbai pasibaigė 2007 m. gegužės 21 d., o įgaliojimas buvo atšauktas 2007 m. gegužės 17 d.. Ieškovė sužinojo apie apelianto pareiškimą faktiškai po to, kai buvo sutvarkyti visi nuosavybės teisę į ginčo turtą patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 21), tinkami pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti tarp ieškovės ir apelianto. Todėl ieškovė pagrįstai nurodė, kad ieškovės teisių pažeidimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie apelianto 2007 m. gegužės 17 d. pareiškimą atšaukti įgaliojimą (1 t., b. l. 21), o ne nuo 1998 m. kovo 31 d. sutarties sudarymo (1 t., b. l. 4). Todėl ir šis apelianto motyvas pripažintinas teisiškai nepagrįstu.
Apelianto skundo motyvai, kad dėl skundžiamo teismo sprendimo negali būti vykdomas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-973-01, nesudaro pagrindo panaikinti šioje byloje skundžiamą teismo sprendimą. Pateikdami prašymą apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-973-01 atsakovė I. Š. ir apeliantas žinojo, kad nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini) , jiems nuosavybės teise nepriklauso, tačiau šį turtą pasidalijo, ir teismo sprendimu ginčo turtas atiteko apelianto nuosavybėn. Visus savo veiksmų neigiamus padarinius apeliantas turi prisiimti pats. Kadangi jo veiksmai laikomi nesąžiningais, jie negali būti ginami įstatymo (CK 1.137 str. 5 d.).
Pripažintinas pagrįstu apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamai paskaičiuoto žyminio mokesčio. Ieškovė ginčijo byloje sandorį, kurio kaina 10 400,00 Lt, o papildomu ieškiniu (1 t., b. l. 110) prašė panaikinti ir teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-973-01/2003. Ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį apsimestiniu patenkintas, kiti reikalavimai atmesti. Todėl remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., ieškovei iš apelianto turi būti priteista (10 400,00x3):100%= 312,00 Lt žyminis mokestis, o ne teismo sprendime nurodyti 418,00 Lt, todėl ši apelianto skundo dalis tenkintina. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.) – apelianto skundą patenkinti iš dalies.
Ieškovės interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė R. N., atsakovės vardu surašiusi atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 4-8), ieškovės interesus atstovavusi teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat į atsakovės atstovės darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad prašomos 2 100,00 Lt išlaidos advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti turi būti sumažintos iki 1100,00 Lt, ir šioje dalyje priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti – sumažinti priteistų ieškovei Ž. J. bylinėjimosi išlaidų sumą iki 312,00 Lt, kitos sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) ieškovei Ž. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 1 100,00 ( tūkstantį šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidoms padengti.