Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.I.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P.I.V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialui „Topografija“ dėl rašto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P.I.V. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA; atsakovas) 2006 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. (31)-1.2-4770-(3.31) „Dėl informacijos pateikimo” (toliau – ir 2006 m. lapkričio 30 d. raštas);

2) priteisti iš atsakovo 69,1 Lt turtinės ir 13 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodyta, kad atsakovas 2006 m. lapkričio 30 d. raštu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė šią klaidinančią informaciją:

1) kad 2004 m. gruodžio 20 d. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“(toliau – ir UAB “Inžineriniai tyrinėjimai”) filialą „Inžinerinė geodezija“ (toliau – ir UAB“Inžineriniai tyrinėjimai” Filialas), prašydamas informuoti, ar buvo tikslinami žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, ir kad UAB „Inžineriniai Tyrinėjimai“ Filialas 2005 m. sausio 18 d. raštu pasiūlė nekeisti 1992 metais pateiktų namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kadangi patikslinus geodezinį pagrindą, tektų keisti ir gretimų, jau įregistruotų, sklypų koordinates;

2) kad Vilniaus apskrities viršininkas 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1796-01 nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0667 ha plotą, naudojimo paskirtį – namų valdai, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtėms priklausančio sklypo dalis: R.M. – 341,30 m² ploto, G.V. – 325,70 m² ploto;

3) kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė G.V. VAVA Vilnius miesto žemėtvarkos skyriui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” nustatyta tvarka nėra pateikusi prašymo dėl naudojamo namų valdos žemės sklypo pirkimo ar nuomos; kad su pareiškėju, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kuris nėra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis bei nėra pateikęs įgaliojimo atstovauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių interesams, vyksta ginčai dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), suformavimo.

Teigė, kad skundžiamo 2006 m. lapkričio 30 d. rašto turinys neatitinka faktinių aplinkybių, juo nepagrįstai neigiami tikrovėje esantys faktai, prejudicinės aplinkybės, ignoruojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I2-63/1999, neteisingai akcentuojamas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr.1796-01, kuriuo siekiama neteisingai įteisinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdalinimą tarp R.M. ir G.V. šeimos, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu šis raštas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas.

Nurodė, kad skundžiamo 2006 m. lapkričio 30 d. rašto turinys jam sukėlė stresą, dvasinį išgyvenimą, dėl Vilnius apskrities viršininko administracijos veiksmų jis patyrė psichinį sukrėtimą, depresiją ir pažeminimą, pablogėjo sveikata. Todėl prašė priteisti iš atsakovo 13000 Lt neturtinei ir 69,10 Lt turtinei žalai atlyginti.

II.

Teismas sprendime nurodė, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad žalos atlyginimą įstatymas siejama su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, o tai reiškia, kad žala gali būti atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Pažymėjo, jog CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodė, jog deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Taip pat nurodė, kad CK 6.249 nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Akcentavo, kad pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti viešosios įstaigos Centro poliklinikos išrašai iš medicininių dokumentų, negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, kad dėl Vilnius apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 30 d. rašto pareiškėjui buvo sutrikdyta sveikata. Pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimas, jog minėto rašto turinys jam sukėlė dvasinį sukrėtimą, depresiją, yra abstraktaus pobūdžio. Pabrėžė, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam kilo turtinė ar neturtinė žala.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Bylos, kurias sprendžia administraciniai teismai, išvardytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi, bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku gali būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas (plačiąja prasme), ar veiksmas (neveikimas).

Pareiškėjas apskundė teismui Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. (31)-1.2-4770-(3.31) „Dėl informacijos pateikimo”, adresuotą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr.3D-187 (pakeistų 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.3D-376 ir 2005 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-474), 1 punkte nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo srityje. Nuostatų 7.1 ir 7.2.1 punktai numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, metodiškai vadovauja ir kontroliuoja : nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo, apskaitos, nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje (7.1.3 punktas); apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų įgaliotų tarnautojų arba padalinių organizuojamus geodezijos, topografijos ir kartografijos (7.1.7 punktas) darbus. Iš bylos dokumentų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr.1P-59 buvo sudaręs komisija, kuri nagrinėjo I.P.V. skundus dėl jo namų valdos (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir šio sklypo privatizavimo problemų (5 t., b.l.178, 169-177,188-189). Nuostatų 8.1 punktas suteikia Nacionalinei žemės tarnybai teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją Tarnybos kompetencijos klausimais. Iš bylos dokumentų matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama Nuostatuose numatytą kontrolės funkciją, 2004 m.lapkričio 26 d. raštu Nr.4B-(11.2)-1290, po to 2006 m. raštu Nr.4B-(11.2)-1400 paprašė Vilniaus apskrities viršininko administraciją pateikti informaciją dėl Komisijos tirtų klausimų, t.y. kokių veiksmų ėmėsi UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo, taip pat prašė informuoti kokių veiksmų ėmėsi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo (5 t., 68, 155,145,151-153). Pareiškėjo skundžiamu 2006 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (31)-1.2-4770-(3.31) „Dėl informacijos pateikimo” Vilniaus apskrities viršininko administracija papildomai pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašomą informaciją (5 t., b.l.56-58).

Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. (31)-1.2-4770-(3.31) „Dėl informacijos pateikimo”, adresuoto Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, turinio ir jo paskirties yra akivaizdu, kad pareiškėjo skundžiamas raštas yra susirašinėjimo tarp dviejų viešojo administravimo subjektų informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nenustatė niekam privalomų reikalavimų, nesukūrė nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Taigi, skundžiamas raštas negali būti laikomas teisės taikymo (individualiu teisės) aktu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, teisingai vertino, kad skundžiamas raštas nėra individualus teisės aktas (vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei). Dėl skundžiamo rašto priėmimo niekaip nepakito (neišsiplėtė ir nesusiaurėjo) pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis dėl jo namų valdos žemės sklypo bei statinių, t.y. nebuvo nustatytos, pakeistos ar panaikintos kokios nors pareiškėjo teisės ar pareigos. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. (31)-1.2-4770-(3.31) „Dėl informacijos pateikimo” , pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme nesukūrė pareiškėjui pagrindo kreiptis teisminės gynybos. Administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 5 ir 15 straipsniai, 22 straipsnio 1 dalis) nepriskirta nagrinėti ginčus, kuriuos kelia fiziniai asmenys dėl viešojo administravimo subjektų tarpusavio susirašinėjimo dokumentų (informacinio pobūdžio raštų). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjo skundžiamas vieno viešojo administravimo subjekto raštas kitam viešojo administravimo subjektui negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku ir pagrįstai bei teisėtai bylą šioje dalyje nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimti, kuria byla buvo nutraukta taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto nuostatas, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio pobūdžio dokumentų; teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos; ginčo administraciniame teisme objektu turi būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis administracinis aktas (pvz., adm. bylos Nr.A17-966/2006; A2-218/2007; A16-794/2007; A17-1007/2007; A14-1111/2007; A556-151/2008; A248-255/2008;).

Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. (31)-1.2-4770-(3.31) „Dėl informacijos pateikimo” panaikinimo.

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka (CK 6.245 - 6.250, 6.271 straipsniai). CK 6.246-6.249 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Deliktinė (t.y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.271 str. yra nustatytos sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šios įstatymo normos prasme sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246-6.249 str., CK 6.271 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatyta tvarka (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą) išnagrinėjęs pareiškėjo reikalavimą dėl akto (Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. (31)-1.2-4770-(3.31)), su kurio priėmimu pareiškėjas sieja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, panaikinimo, priėjo pagrįstos išvados, kad skundžiamas aktas yra vieno viešojo administravimo subjekto (atsakovo) informacinio pobūdžio raštas kitam viešojo administravimo subjektui, kuris nesukuria jokių teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, teisėtai nutraukė bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu. Konstatavus, kad dėl minėtų priežasčių skundžiamas aktas, negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, negali būti pripažinti pagrįstais pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią jis sieja su Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (31)-1.2-4770-(3.31), atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P.I.V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.