Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nuteistajam A. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-11-10 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal BK 138str.2d.1p., 3p., ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu priteista iš A. M. civilinei ieškovei V. M. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš A. M. priteista 138.70 Lt už E. M. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis, 2006m. spalio 7d., apie 21.00 val., sodo namelyje, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Jonavos raj., apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečiui savo vaikui E. M., gim. 1996-02-09, sudavė kumščiu ne daugiau kaip tris smūgius į nugarą, du smūgius į krūtinę, du smūgius į dešinę ranką ir kairę koją, delnu sudavė ne daugiau kaip penkis smūgius į veido sritį, paėmė E. M. už kairės kojos nykščio ir jį pasuko, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. M. poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kaktoje, dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimą kairiame skruoste, kairės pėdos pirmo piršto proksimalinį falangos lūžį, taip nesunkiai sutrikdė mažamečio savo vaiko E. M. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138str.2d.1p., 3p..

Jonavos rajono apylinkės vyriausio prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, todėl keistinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54str.2d.1p., 7p. ir paskyrė per švelnią bausmę. Nuosprendyje neaptarta nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį įtakojančių dviejų kvalifikuojančių aplinkybių svarba.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 59str.2d., nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. M. atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nes tai prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms logine prasme. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nuosekliai neigė vartojęs fizinį smurtą prieš savo mažametį vaiką bei nesutiko atlyginti nusikaltimu padarytos neturtinė žalos. Tai rodo, jog A. M. nesigaili dėl savo poelgio, jo nevertina kritiškai, visiškai negalvoja apie galimas vaiko fizines ir dvasines pasekmes, siekė išvengti atsakomybės, todėl negalėjo faktine prasme atsiprašyti nukentėjusiojo ir su juo susitaikyti. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo gailėjimąsi ir atsiprašymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Toks nepagrįstas ir neteisėtas nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas, turėjo labai didelę reikšmę skiriant jam bausmę, t.y. A. M. paskirta bausmė ne tik mažesnė už įstatyme numatytos bausmės vidurkį, bet ir artima bausmės minimumui.

Šiuo skundu vyriausias prokuroras prašo pakeisti 2007-11-10 nuosprendį ir skirti A. M. laisvės atėmimo bausmę 2 metams.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis tyčia nesudavė savo sūnui smūgių, o jį galėjo sužaloti netyčia, neatsargiai stumdamas lipantį laiptais, ko pasėkoje jis nugriuvo. Bėgdamas laiptais sūnus suklupo ir sudejavo, tikėtina, jog tada jis ir užsigavo kojos pirštą bei pasidarė kitus sužalojimus. Nuteistojo santykiai su V. M. ypatingai blogi, ji pyksta dėl susidariusio didelio įsiskolinimo už vaikų materialinį išlaikymą, todėl jis mano, kad ji įkalbėjo sūnų duoti tendencingus ir nuteistąjį apkalbančius parodymus. Po įvykio sūnaus atsiprašė, dėl to labai pergyveno ir pastarasis jam atleido, šiuo metu palaiko su sūnumi gerus santykius, bendrauja. Ateityje pasižada su sūnumi nebūti grubus ir netaktiškas. Apeliantas teigia, jog E. M. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra nuoseklūs, nes nevienodai aiškinamos smurto panaudojimo aplinkybės, suduotų smūgių skaičius, lokalizacija, parodymų turinys neatitinka teismo medicinos specialisto išvados duomenų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę, nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, ko pasėkoje apeliantui skirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams. Nors praeityje jis yra teistas už materialinio išlaikymo savo vaikams nemokėjimą, tačiau teistumai išnykę. Nusikaltimų darymas nėra logiška jo gyvenimo seka, tiesiog tuo metu jis nedirbo, nes buvo susižalojęs ranką, todėl buvo sunku įsidarbinti. A. M. materialinė padėtis bloga, dėl to ir susidarė materialinio išlaikymo įsiskolinimai. Šiuo metu jis dirba vairuotoju ir pagal galimybes mažina skolas, kurias artimiausiu metu žada visiškai išmokėti.

Nuteistasis mano, kad, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kaltės formą, nusikaltimo sunkumo laipsnį, iš jo kilusias pasekmes, žalą, jo turtinę padėtį bei nesivadovavo sąžiningumo protingumo ir teisingumo kriterijais. A. M. turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, turtinės žalos nusikaltimu nepadarė. Apeliantas sutinka atlyginti neturtinę žalą, tačiau prašo ją sumažinti ir nurodo, jog yra sumokėjęs dalį – 200 Lt neturtinės žalos V. M..

A. M. prašo 2007-11-10 nuosprendį pakeisti: bausmę sušvelninti, t.y. paskirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, sumažinti priteistos neturtinės žalos sumą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė Jonavos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

Vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija nurodo, kad, skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas, teisingai kvalifikavo A. M. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 138str.2d. 1 ir 3 punktus, o įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis kaltas šio nusikaltimo padarymu, tačiau netinkamai įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė nepagrįstą bei neteisingą bausmę, tuo pažeisdamas BK 54str.2d. ir 61str.2d. reikalavimus.

Dėl vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo

Vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neaptarė nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį įtakojančių dviejų kvalifikuojančių aplinkybių. A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei ir jos saugomiems teisiniams gėriams didina tai, jog jis šį apysunkį nusikaltimą įvykdė prieš savo vaiką, kuris yra mažametis. Tai, jog nusikaltimas padarytas prieš mažametį, iš dalies parodo nuteistojo dorovines nuostatas bei moralinio nuosmukio lygį ir atskleidžia jo pavojingumą visuomenei, į ką teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 59str.2d., nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog A. M. atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. BK 59str.2d. nurodo, jog teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas aplinkybes, kurios nėra išvardintos šio straipsnio 1 dalyje, t.y. teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar asmens kalto nusikaltimo padarymu pavojingumą. Tačiau nuteistojo A. M. susitaikymas su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašymas prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms logine prasme. Nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, nesutiko atlyginti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, tuo išreikšdamas, kad nesigaili dėl padarytos veikos, jos nevertina kritiškai, negalvoja apie iškilusias pasekmes ir jų vėlesnius padarinius. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo atsiprašymą ir susitaikymą su nukentėjusiuoju traktuoja kaip formalią, bet nenuoširdžią valios išraiškos formą, t.y. kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas mažametis, kuris dėl savo jauno amžiaus negali tinkamai atstovauti savo interesų, o jį atstovauja nukentėjusiojo motina V. M., todėl atsiprašymo ir susitaikymo klausimas turi būti sprendžiamas su vaiko motina – nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą, o ne su sūnumi, kuris dėl savo jauno amžiaus negali pilnai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti ar tinkamai atstovauti savo interesams.

Visos aukščiau pateiktos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai pripažino A. M. susitaikymą ir atsiprašymą kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl ji šalintina.

Tokios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas turėjo labai didelę reikšmę skiriant jam bausmę. BK 138str.2d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 5 metų. Vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog dėl nepagrįstai pripažintos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas neteisėtai paskyrė mažesnę bausmę nei bausmės už šį nusikaltimą vidurkis, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams, kuri artima laisvės atėmimo bausmės minimumui. Atsižvelgiant į A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ir į tai, jog yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę – dirba, moka už vaikų išlaikymą, mažina susidariusį įsiskolinimą už anksčiau nemokėtus alimentus, nors anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, ankstesni jo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, administracine tvarka nebaustas, nuteistajam skirtina griežtesnė bausmė, artima bausmės už šį nusikaltimą vidurkiui.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo

Nors A. M. ir neigia, jog sudavė savo sūnui smūgius į įvairias kūno vietas bei sulaužė kojos pirštą, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau tai įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu suriktais ir patikrintais įrodymais: nukentėjusiojo E. M., jo įstatyminės atstovės V. M., liudytojų G. M., A. Š. ir G. S. parodymais bei specialisto išvada.

Nukentėjusysis E. M. parodė, jog 2006-10-07 jis buvo pas tėvą A. M., kuris gyveno sodo namelyje (Jonavos raj.). Tą dieną tėvas su draugais gėrė namelio pirmame aukšte, o jis antrame šio namo aukšte žiūrėjo televizorių. Nukentėjusiajam pareikalavus patildyti muziką, nes ji grojo labai garsiai ir trukdė žiūrėti televizorių, A. M. užlipo į viršų ir pradėjo ant jo šaukti, kad nesaugo dviračio ir jį sulaužė. Tada tėvas trenkė nukentėjusiajam delnu į veidą, po to nesmarkiai kumščiu į pilvą, 2 kartus labai skaudžiai trenkė į rankos raumenį (į žastą), po to labai stipriai kumščiu 1 kartą trenkė į šlaunį, tuomet kumščiu smarkai trenkė 3 kartus į nugarą, apie 5 kartus kumščiu į veidą, nubrozdino kojos blauzdą (t.y. nukentėjusysis pats nusibrozdino į lovos kraštą, kai tėvas jį tempė iš lovos). Tada tėvas nulipo žemyn, o nukentėjusysis gulėjo lovoj ir verkė, po to tėvas vėl atėjo ir paėmęs jam už kairės kojos piršto jį skaudžiai pasuko. Tada nukentėjusysis pasiėmė kitame kambaryje buvusį telefoną ir būdamas balkone paskambino mamai, kuri maždaug po 40 minučių atvažiavo ir išsivežė jį.

Įstatyminė nukentėjusiojo atstovė V. M. parodė, jog gyvena viena su dviem nepilnamečiais vaikais, su A. M. išsiskyrė kai laukėsi sūnaus, vyras jai vaikų auginti nepadėjo, nemokėjo alimentų, be to, vyras smurtavo ir anksčiau, todėl ir išsiskyrė. Įvykio dieną, apie 20.30 val., jai paskambino sūnus ir pasakė, jog tėvas jį sumušė, sulaužė pirštą. Tada ji pasiėmė kartu dukrą ir pasikvietusi pagalbon policiją nuvyko į įvykio vietą, nes viena važiuoti ten bijojo. Nuvykusi rado sumuštą sunų, kuris skundėsi pilvo skausmu, po dešine akimi buvo mėlynė, veidas patinęs, apdaužytas, dar sakė, jog skauda koją. Pats A. M. vaikštinėjo svirduliuodamas. Su sūnumi kreipėsi į Jonavos ligoninę, kur paršvietus koją paaiškėjo, kad lūžo kojos pirštas, ant kūno matėsi mėlynės. Dėl patirtų išgyvenimų ne tik sūnus, bet ir ji patyrė didelį stresą, moralinę traumą, todėl reikalauja iš A. M. priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojos G. M. sutampa su V. M. parodymais.

Liudytojai A. Š. ir G. S. analogiškais parodė, jog kartu su V. M. vyko į sodus dėl sumušto vaiko. Nuvykę rado A. M., kuris atrodė išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, o vaikas buvo antrame mano aukšte. Vaikas stipriai šlubavo, tuo tarpu vaiko tėvas pakeltu tonu sakė: „ką, ar neturiu teisės auklėti savo vaiko“. Vaikas ir jo motina buvo nukreipti į ligoninę, po to apklausti. Vaikas nurodė, jog jį sumušė tėvas, paėmęs už kojos nykščio jį stipriai pasuko, po vaiko akimi matėsi mėlynė.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog E. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kaktoje, dešinio smilkinio srityje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairės pėdos pirmo piršto proksimalinis falangos lūžis. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai veide padaryti kietu buku daiktu, galimai rankos kumščiu pasėkoje, poodinė kraujosruva kairėje pėdoje bei kairės pėdos pirmo piršto proksimalinis falangos lūžis galėjo susidaryti tiek ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tiek pačiam susižalojant į kietą buką daiktą ar griuvimo metu. Kovai bei savigynai būdingų sužalojimų nėra. Sužalojimai padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų metu E. M. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus nukentėjusiojo, įstatyminės nukentėjusiojo atstovės, liudytojų parodymus bei specialisto išvadoje pateiktas išvadas dėl padarytų sužalojimų pobūdžio, laipsnio ir atsiradimo priežasčių, nekyla abejonių, jog A. M. tyčia nesunkiai sutrikdė savo sūnaus E. M. sveikatą. Todėl nuteistojo teiginiai, jog savo sūnui tyčinių smūgių nesudavė, o sužalojimai galėjo kilti neatsargiai jį stumtelint lipantį laiptais, ko pasėkoje jis krisdamas susižeidė kojos pirštą bei susižalojo kitas kūno vietas, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Tai, jog susiklosčius nepalankiems santykiams tarp nuteistojo ir jo žmonos dėl alimentų nemokėjimo ir susidariusio didelio įsiskolinimo, apelianto teigimu, V. M. įkalbėjo savo sūnų duoti nuteistąjį apkalbančius parodymus, paneigta aukščiau išdėstytais nukentėjusiojo, jo įstatyminės atstovės ir liudytojų nuosekliais bei nekintančiais parodymais. Nors nuteistasis nurodo, jog E. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai nėra nuoseklūs, skiriasi suduotų smūgių skaičius, lokalizacija, smurto panaudojimo aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija vertina tai, jog E. M. yra mažametis ir dėl patirto šoko ir streso galėjo suklysti, nurodydamas tikslų smūgių skaičių bei konkrečias kūno vietas, į kurias buvo suduota. Be to, esminis sužalojimas, nulėmęs nesunkų sveikatos sutrikdymo atsiradimą, buvo kairės pėdos pirmo piršto proksimalinis falangos lūžis, tai patvirtina ir 2006-10-09 specialisto išvada, todėl kiti sužalojimai ir jų kiekis neturi lemiamos reikšmės sveikatos sutrikdymo sunkumui nustatyti.

Nuteistojo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę, nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, ko pasėkoje apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Nors įstatymas nenurodo kokios sumos turi būti taikomos už konkrečias žalas, padarytas asmens sveikatai ar gyvybei, tačiau deklaruojama, remiantis CK 6.250str.2d., kad, nustatant neturtinę žalą, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovautis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, jog A. M. savo nusikalstamais veiksmais įvykdė apysunkį nusikaltimą, ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta mažamečio jo sūnaus sveikata, sužalojimo pasekmės truko ilgiau nei 10 dienų, šį nusikaltimą nuteistasis padarė savo tyčiniais veiksmais ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apeliantas turi darbą, t.y. gauna nuolatines pajamas bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertino 10000 Lt, todėl mažinti šios sumos nėra pagrindo. Nuteistojo teiginiai, kad, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto kaltės formą, nusikaltimo sunkumo laipsnį, iš jo kilusias pasekmes, žalą, jo turtinę padėtį bei nesivadovavo sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijais, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326str.1d.1p. ir 2d. 2p. ir 328str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

2007m. lapkričio 10d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

A. M., pripažintam kaltu pagal BK 138str.2d.1 ir 3 punktus, laisvės atėmimo bausmę sugriežtinti iki (2) dviejų metų.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.