- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-21
- Bylos Nr.
- e1-555-1140/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33816-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė
susipažino su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje
M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumui išnykus),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje, išgertuvių metu kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių D. S. į nosį ir taip ne mažiau dviejų trauminių poveikių metu padarė poodinę kraujosruvą abiejų akių – nosies srityje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, nosikaulių lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. Š. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir paaiškino, kad nors įvykio vakarą vartojo alkoholio, tačiau to vakaro įvykius gerai prisimena. Įvykio vakarą buvo pas R. P. svečiause. Eidamas su savimi nusinešė šešis plastikinius butelius alaus, 1 litro talpos. Nuėjus pas R. P. į namus, jo kiemo lauko virtuvėlėje vartojo alkoholį. Kartu taip pat buvo T. P., M. S.. Patvirtino, jog apie 21.00 val. vakaro pas R. P. į namus atėjo D. S. kartu su N. R.. Kaip suprato, jų niekas nekvietė, jie atėjo patys. Tiek D. S., tiek N. R. atėjo jau būdami neblaivūs, nes abu kalbėjo nerišliai, o N. R. labai svirduliavo. Kurį laiką viskas buvo ramu, visi tarpusavyje bendravo, jokių konfliktų nekilo. Praėjus maždaug pusvalandžiui, kažkas pradėjo sakyti, kad atėję jaunuoliai yra nepilnamečiai, todėl jis juos pradėjo varyti lauk. D. S. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdęs supyko ir sėdėdamas ant automobilinės sėdynės, dešinės rankos delnu sudavė šalia jo kairėje pusėje sėdinčiam D. S. į veido sritį. Kiek pamena, kliuvo jam tiesiai į nosį. D. S. su visa kėde nuvirto ant žemės. Tai pamatęs D. S. brolis bandė jam suduoti smūgį ir šaukė, kad čia yra jo brolis. Jis jį nuo savęs atstūmė. D. S. rankomis užsiėmė už veido ir pravirko. Visi apžiūrėjo jo sužalojimus, matė, kad iš nosies jam bėgo kraujas. Dėl suduoto D. S. smūgio, jo atsiprašė. D. S. jam atleido, jie tarpusavyje susitaikė ir vienas kitam pretenzijų neturi. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 108–111, 123–125).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. Š. duotų parodymų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., su klasioku N. R. atėjo pas R. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Atėjus į kiemo lauko virtuvę, joje buvo T. P., R. S., M. Š., R. P. ir jo brolis M. S.. Būnant pas R. P., neblaivūs minėti asmenys pradėjo konfliktuoti su N. R., prie jo kabinėtis. Tada asmenys išėjo į lauką parūkyti. Grįžę į vidų T. P. ir R. S., jį paėmė už rankų, laikė, o M. Š. trenkė keturis kartus ranka jam į veidą, iš jų tris smūgius į nosį, vieną smūgį į dešinį smilkinį. Po suduotų smūgių jam pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo. R. P. tuo metu laikė jo brolį M. S.. Broliui jiems pasakius, kad sulaužė jam nosį, minėti asmenys pabėgo. Iš karto į medikus nesikreipė, bet sekančią dieną atsikėlęs ir toliau juto skausmą, nosis buvo ištinusi. Pagalvojęs, kad nosį galėjo sulaužyti, nusprendė nuvykti į Mažeikių ligoninę, kur nuvykus jam nustatė veido ir nosies sumušimus, smegenų sukrėtimą, po apžiūros paleido gydytis ambulatoriškai. Papildomos apklausos metu patikslino, kad įvykio vakarą, jam, sėdinčiam lauko virtuvėlėje ant automobilinės sėdynės, M. Š. sudavė ne mažiau dviejų smūgių į nosį, dėl ko jis patyrė nosies lūžį. Su M. Š. tarpusavyje pakalbėjo, išsiaiškino, jam atleido. Jokių pretenzijų M. Š. nebeturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 18–21, 24–26).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. R. parodė, jog įvykio vakare, apie 21.30 val., su savo klasioku D. S. atėjo pas R. P., nes ten buvo D. S. brolis M. Kai atėjo, ten buvo M. S., R. S., M. Š., R. P. ir dar vienas jaunuolis, kurio vardo ir pavardės nežino. Atėjo į kiemo lauko virtuvę. Jis atsisėdo kairėje prie sienos, kur buvo sudėtos dvi automobilinės kėdės, D. S. atsisėdo ant kėdės prie stalo. Ten vyko išgertuvės, visi gėrė alų. D. S. bendravo su savo broliu ir M. Š.. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Po kažkurio laiko pamatė, kaip M. Š. sudavė du ar tris smūgius kumščiu sėdinčiam D. S. į veido sritį. Šalia D. S. stovėjo jo brolis M. S., bet jam neleido ginti brolio R. P., kuris sakė leisti jiems išsiaiškinti. Po suduotų smūgių M. Š. išėjo į lauką, D. S. liko sėdėti kėdėje. Matėsi, kad D. S. nosis patinusi, iš jos bėgo kraujas (b. l. 61–64).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, jog 2022 m. rugsėjo 2 d., galėjo būti po 19.00 val., susiskambinęs telefonu su savo buvusiu kaimynu R. P., atvyko pas jį į svečius. Atvykus pas R. P. į svečius ir nuėjus į kieme esančią lauko virtuvę, pamatė ten sėdinčius ir geriančius alkoholį R. P., R. S., T. P. bei M. Š.. Pastarieji jau buvo gerokai neblaivūs. Prie jų prisijungė ir kartu su jais gėrė alkoholį. Prieš eidamas pas R. P. brolius Dovydą su Šarūną nuvežė į klasiokų šventę, bei pasakė, kad žada aplankyti senai matytą draugą R. P.. Tikslaus laiko negali pasakyti, tačiau jau buvo sutemę, kai pas R. P. į lauko virtuvę atėjo jo brolis D. S. su draugu, kurio jis nepažįsta. Jie abu taip pat buvo neblaivūs. Atėjęs brolis su draugu prie jų prisijungė. Tikslios priežasties, dėl ko tarp jo brolio D. S. ir M. Š. kilo konfliktas pasakyti negali, kadangi nelabai suprato. Svarsto, gal tarp jų įvyko nesusikalbėjimas, dėl jo brolio bendravimo manieros. Pastebėjo, kad M. Š. pradėjo žodžiu konfliktuoti su jo broliu D. S.. Matė, kaip M. Š. sėdinčiam ant automobilinės sėdynės jo broliui D. S. sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, tačiau kur tiksliai pataikė nurodyti negali, nes tarpe stovėjo R. P.. Tik vėliau po suduotų smūgių pamatė, kaip D. S. nosis ištino, o po akimis atsirado kraujosruvos. Tuo konfliktas ir pasibaigė. Jis asmeniškai M. Š. jokių pretenzijų neturi, kadangi jam nebuvo suduoti jokie smūgiai (b. l. 67–70).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, jog įvykio vakarą jo namų lauko virtuvėlėje susitiko su draugais R. S., M. Š., bei T. P., kur visi gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau prie jų prisijungė jo buvęs kaimynas M. S.. Po kurio laiko atėjo dar du 17 ar 18 metų amžiaus vaikinai. Vėliau sužinojo, kad vienas iš jų yra M. S. brolis. Vaikinai atsinešė alaus. Matė, kaip M. S. skyrė savo brolį ir M. Š., tačiau dėl ko tarp jų kilo konfliktas nežino, dėl girtumo neprisimena. Nematė, kad M. Š. būtų sudavęs M. S. broliui smūgius, bet prisimena, kad pastarasis buvo susiėmęs ranka nosį (b. l. 73–76).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, jog 2022 m. rugsėjo 2 d. vakare, susiskambinęs su draugais R. P., M. Š., bei T. P., susitiko R. P. namų lauko virtuvėlėje. Norėjo kartu išgerti alkoholio bei tarpusavyje pabendrauti. Jiems būnant pas R. P. svečiuose, po kurio laiko atėjo M. S.. Visi gėrė alkoholį – alų ir degtinę, jo išgėrė ne mažai. Vakaro metu, apie 21.00 val. ar 22.00 val., pas R. P. į kiemą atėjo du neblaivūs vaikinai, kurių pats asmeniškai nepažįsta. Vaikinai atsinešė alaus ir nuėjo į kieme esančią lauko virtuvėlę. Jis su T. P. prieš ateinant vaikinams jau apie pusę valandos buvo lauke, tarpusavyje bendravo. Kadangi pats nerūko, T. P. palaikė kompaniją. Lauke su T. P. prabuvo visą likusį vakarą. Stovint lauke, nuo vaikinų atėjimo praėjus apie 40 minučių, išgirdo, kad lauko virtuvėje vyksta konfliktas. Suprato, kad atėję jaunuoliai konfliktuoja su kažkuriuo iš jo draugų. Netrukus į lauką išėjo M. Š.. Jis pasakė, kad sukonfliktavo su atėjusiu vienu iš vaikinu, minėjo, kad sudavė konfliktavusiam vaikinui vieną smūgį. Paties konflikto nematė, nes su T. P. buvo išėję į kiemą (b. l. 79–82).
Iš 2022 m. rugsėjo 3 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad D. S. pranešė apie tai, jog 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), jį sumušė M. Š. (b. l. 15–17).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvados Nr. 86-G-11009 matyti, kad: 1) D. S. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių-nosies srityje; odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje; nosikaulių lūžiai. D. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). 2) D. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Įvykio aplinkybėse nurodoma, kad sužalojimai D. S. padaryti jį sumušant, nukentėjusiojo žodžiais – būnant sėdimoje padėtyje; konkrečios griuviminės traumos aplinkybės, kuriomis remiantis galima būtų pasisakyti griuvimo klausimu, tyrimui nepateiktos bei daiktai, į kuriuos galimai atsitrenkta, neįvardinti/neapibūdinti. 3) D. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu. 4) D. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku. 5) D. S. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 41–43).
Iš 2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentelėmis) matyti, kad įvykio vieta – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas ir namo valdos teritorija yra Nepriklausomybės gatvės pietinėje pusėje. Namo pietinėje pusėje yra kiemas. Kiemo rytinėje pusėje yra mūrinis vieno aukšto pastatas. Įėjimas į pastatą iš vakarų pusės. Durys į pastatą medinės. Įėjus pro duris priekyje dešinėje prie sienos ant grindų stovi automobilinė kėdė. Ant kėdės padėta kuprinė, striukė. Už kėdės yra krosnis. Ant grindų prie krosnies durelių guli tuščias plastikinis alaus butelis. Ant krosnies stovi kibiras, darbo pirštinės, žiebtuvėliai, cigaretės. Prie krosnies kairėje stovi dujinė viryklė. Ant viryklės stovi plastikinis alaus butelis, alaus skardinė, plastikinis „Pepsi“ butelis. Prie dujinės viryklės, ant grindų stovi automobilinė kėdė. Prie automobilinės kėdės, kairėje, stovi baltos spalvos stalas. Ant stalo akiniai, cigaretės, žvejybos reikmenys. Priešais stalą ant grindų sudėtos viena šalia kitos dvi automobilinės kėdės. Ant kėdės prie stalo buvo smurtaujama. Už kėdžių sienoje yra langas. Nuo įėjimo durų kairėje ant grindų stovi automobilinė kėdė, toliau pastato kampe stovi dar viena automobilinė kėdė. Pastato viduryje stovi dėžė, ant jos stovi stiklinė su šviesiai rudos spalvos skysčiu, prie dėžės ant grindų guli tuščias plastikinis alaus butelis (b. l. 51–58).
Iš 2022 m. rugsėjo 3 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad D. S. nosis ištinusi, po kaire ir dešine akimis matosi hematomos, nosies viršuje matosi rausvos spalvos sužalojimas (b. l. 32–37).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. Š. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. M. Š. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį D. S. teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir M. Š. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu.
Nukentėjusiajam D. S. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
M. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. M. Š. neteistas (teistumui išnykus), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 97–100), dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje „Agro ekologija“ inžinieriumi.
M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinęs visas šias skiriamai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, prokuroro siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį (trukmę) parenkant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis M. Š. (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. Š. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (b. l. 112–115).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 18 (aštuoniolikai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti M. Š., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti M. Š., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis);
3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.