Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2025 m. gegužės 5 d., apie 19 val., namuose, esančiuose adresu(duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su mažamete podukra G. I. metu, sugriebdamas G. I. už sprando ir taip ją lenkdamas prie žemės, po to sugriebdamas pastarajai už plaukų ir juos tempdamas, po to vieną kartą dešine koja spirdamas G. I. į kairės kojos šlaunies sritį, padarydamas G. I. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, taip savo šeimos nariui - mažametei podukrai G. I. nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje;

taip pat jis 2024 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose, esančiuose adresu(duomenys neskelbtini), suimdamas mažametei podukrai G. I. už rankos ir taip ją tempdamas iš dviaukštės lovos antro aukšto, po to suimdamas G. I. už kaklo ir taip bandydamas ją paguldyti ant žemės, sukėlė savo šeimos nariui - mažametei podukrai G. I. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kad adresu(duomenys neskelbtini) gyvena kartu su žmona K. A., jos dukra G. I. ir dviem sūnumis: A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir Š. A., gim. (duomenys neskelbtini). Sekmadienį, t. y. 2025-05-04 G. I. ilgai negrįžo į namus, telefonu su ja nebuvo galima susisiekti. Nerimaudami su žmona net kreipėsi pagalbos į policiją, ji buvo surasta ir pargabenta į namus. Dėl tokio netinkamo jos elgesio buvo paskirtas "namų areštas" bei iš jos kuriam laikui atimtas jos mobilaus ryšio telefonas. 2025-05-05 namuose buvo su A. A. ir G. I.. Žmona buvo darbe, o mažasis sūnus pas močiutę. G. telefoną buvo pasidėjęs miegamajame kambaryje, po savo pagalve. Vakare išvežė sūnų A. į futbolo treniruotę. G. buvo likusi namuose. Grįžęs norėjo paimti G. mobilaus ryšio telefoną ir duoti jai trumpam, kad galėtų pasižiūrėti kas užduota namų darbams, tačiau telefono ten neberado. Tuo metu G. buvo virtuvėje. Ėmė klausti kur yra telefonas. Ji sakė, kad nieko nežino. Kadangi ji akivaizdžiai melavo, dėl to susinervino ir ant jos supyko. Priėjo ir dešine ranka sugriebė jai už spando srities bei taip laikydamas klausė kur telefonas, tada ji pasakė, kad telefonas yra svetainėje ant sofos. Kai pasakė, ją vis taip pat laikydamas ranka už sprando, šiek tiek pastūmė į priekį ir paleido. Negali šiuo metu pasakyti ar ji nugriuvo ant žemės ar tik prisilenkė. G. neverkė. Už plaukų G. sugriebęs tikrai nebuvo, netempė, taip pat koja nespyrė jai į kojos sritį. Kaip ir minėjo, tik sugriebė ranka už sprando ir pastūmė. (e. b. l. 63-65, 1 tomas). Papildomai apklaustas parodė, kad prisipažįsta iš dalies dėl pirmo epizodo. Dėl antrojo epizodo prisipažįsta pilnai. Prisipažįsta tik dėl to, kad G. I. tą vakarą sugriebė už sprando ir taip laikydamas ją lenkė link žemės. Už plaukų netempė ir iš kojos nespyrė jai į šlaunies sritį. Dėl pranešime apie įtarimą nurodyto antrojo epizodo, t. y. dėl 2024 m. prieš podukrą G. I. panaudoto fizinio smurto prisipažįsta pilnai. Sutinku, kad buvo taip, kaip teisme apklausos metu nurodė G. I.. Jis pats ten dalyvavo ir girdėjo ką ji sakė. Nieko konkrečiai apie tą įvykį papasakoti negali, nes nelabai pamena. Tai buvo 2024 metais. G. I. konfliktavo su mama, o jis neapsikentęs ją sugriebė ir taip sukėlė fizinį skausmą. Sutinka, kad buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. kad sugriebęs už rankos, tempė iš lovos ir suėmė už kaklo. Dėl netinkamo savo elgesio gailisi, supranta, kad pasielgė negerai. G. I. dėl to atsiprašyti neturėjo galimybės, nes jam skirta kardomoji priemonė (e. b. l. 72-74, 1 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji G. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. A. yra kaip tėtis. Įvykis įvyko prieš dvi savaites namuose. Iš jos buvo atimtas telefonas ir kai tėčio nebuvo namuose, jį pasiėmė. Grįžęs tėtis pamatė ir atėjęs į virtuvę paėmė už kaklo, ir pradėjo guldyti ant grindų. Nepaguldė, nes spėjo rankomis sustabdyti. Atsistojus vėl bandė paguldyti ant žemės suėmęs už plaukų. Atėmė telefoną ir liepė eiti ruošti namų darbų. Einant link kambario, vieną kartą iš kojos spyrė į kairės kojos viršų. Po to, kai padariusi namų darbus sėdėjo ant sofos, tėtis pasakė, kad ją sudaužys į sieną. Su dešine ranka kaklą suėmė iš galo. Kaklo vietoje, kur tėtis suėmė, pajautė skausmą, vertinant iš 10 balų, įvertintų gal kokiais 4-5 balais. Po to kai jis suėmė už kaklo, kai ji atsistojo, dešine ranka suėmė jai už plaukų, surištų į „uodegėlę“. Jautė, kaip kad temptų už plaukų, „biški“ skaudėjo, bet neilgai. Kai įspyrė j koją, pajautė skausmą, vertintų kokiais 7 balais iš 10, skaudėjo apie pusvalandį. Tėtis neatsiprašė, o jei ir atsiprašytų neatleistų. Yra anksčiau buvę panašių įvykių. Atsimena tiktai vieną, kai ginčijosi su mama, atėjęs tėtis, suėmęs už rankos, pradėjo ją tempti iš dviaukštės lovos antro aukšto. O kai ištempė, taip pat suėmęs už kaklo, bandė paguldyti ant žemės. Daugiau nieko nedarė. Kaklo dalyje tada jautė skausmą. Tai buvo maždaug prieš metus (e. b. l. 174-175, 1 tomas).

Liudytoja K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru A. A. gyvena apie 10 metų. Augina du bendrus sūnus: A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir Š. A., gim. (duomenys neskelbtini). bei jos dukrą G. I., gim. (duomenys neskelbtini)m. Gyvena adresu(duomenys neskelbtini). Santykiai su vyru paskutiniu metu pašliję. Visa tai yra dėl to, kad jis yra labai impulsyvus, dėl menkiausios priežasties kelia balsą, pyksta tiek ant jos, tiek ant vaikų. Fizinio smurto nei prieš ją, nei prieš vaikus nenaudoja. G. nėra pasakojusi, kad tėtis būtų ją rudenį nustūmęs ant žemės nuo lovos laiptų. Sekmadienį, t.y. 2025-05-04 kartu su vyru ir sūnumis apie 13 val. išvyko pas vyro mamą į svečius. G. liko viena namuose. Kad planuoja kur nors eiti, su kuo nors susitikti, nieko nesakė. Į namus grįžus jos nebuvo. Apie 17:30 val. pradėjo jai skambinti, tačiau nebuvo galimybės jai prisiskambinti. Kadangi tą vakarą ji iki pat 21 val. vis negrįžo, paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112. Praėjus nepilnai valandai laiko susisiekė policijos pareigūnai ir pasakė, kad dukrą su kitais draugais rado prie "(duomenys neskelbtini)" mokyklos. Ją policijos pareigūnai ir parvežė į namus. Dėl tokio netinkamo jos elgesio su vyru priėmė sprendimą, kad savaitę ji negalės išeiti pasibuvimui į lauką (tik į mokyklą) bei iš jos bus paimtas mobilaus ryšio telefonas. Telefoną paėmė vyras. Pirmadienį palydėjo G. ir A. į mokyklą. Mažasis sūnus Š. buvo pas močiutę. Vakare grįžus po darbo, namuose buvo policijos pareigūnai. Iš jų sužinojo, kad vyras A. A. galimai smurtavo prie G.. G. papasakojo, kad ji savavališkai pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną. Tai pamatęs tėtis atėjo į virtuvę, sugriebė jai už sprando, nustūmė ją ant žemės, po to sugriebė jai už plaukų, juos tempė. Po to jai išeinant iš virtuvės ranka pastūmė ir dar iš kojos vieną kartą spyrė jai į koją. G. buvo labai susijaudinusi, verkė. Policijos pareigūnams, ji sakė, kad skausmas jautėsi tik iškart po to, kai tėtis panaudojo fizinį smurtą. Jokių žymių ant dukros kūno nepastebėjo. Sūnus A. A. taip pat buvo susijaudinęs, verkė, pasakojo, kad tuo metu kai tėtis smurtavo prieš sesę, jis taip pat buvo virtuvėje. Sakė, kad matė kaip tėtis šaukė ant G., sugriebė ranka sesei už sprando, ją numetė ant žemės, matė, kad tempė už plaukų ir po to išeinančią ranka dar pastūmė (e. b. l. 113-117, 1 tomas).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad sesė yra G. I.. Kartais jei ji kažką blogo padaro, tėtis grasina ir muša. Nežino kokį blogą dalyką sesė padaro. Prisimena, kad yra mušęs virtuvėje. Kai ėjo į kambarį dar spyrė į koją. Kad ėmė už kaklo ir paguldė. Dar už plaukų buvo paėmęs, paguldė. Sesė nuėjo į kambarį, nes tėtis jai davė pusę valandos ar valandą pasidaryti namų darbus. Kaip sesė reagavo, kai tėtis ją suėmė ir paguldė ant grindų nežino. Jis tuo metu buvo virtuvėje, norėjo atsigerti. Neatsimena, ką tėtis tada virtuvėje pasakė. G. tuo metu nieko nesakė. Tėtis įspyrė sesei į koją (rodo šlaunį), turbūt į dešinę koją, tiksliai nežino. Spyrė iš dešinės kojos (rodo pėdą). Pėda buvo su kojine ir spyrė sesei vieną kartą. Sesė pradėjo verkti, nes jai labai skaudėjo (e. b. l. 153-154, 1 tomas).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas butas adresu(duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (e. b. l. 49-51; 52-57, 1 tomas).

Nukentėjusiosios G. I. asmens apžiūros metu buvo apžiūrėtas mergaitės kaklas, ant kurio buvo matyti nežymūs paraudimai. Taip pat apžiūrėta kairė koja, ant kojos išoriškai matomų sužalojimų nepastebėta (e. b. l. 25-27; 28-31, 1 tomas).

Specialisto išvada G. I. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (e. b. l. 96-97, 1 tomas).

Gimimo įrašu nustatyta, jog G. I. yra gimusi(duomenys neskelbtini) (mažametė) (e.b. l. 118, 1 t.).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. A. 2024 metais smurtaudamas sukėlė savo mažametei podukrai fizinį skausmą bei 2025 m. gegužės 5 d. nežymiai sutrikdė jai sveikatą, todėl jo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

A. A. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

A. A. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra neteistas, iš dalies pripažįsta kaltę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina prokurorės pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų. Siekiant paskirta bausme daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens sveikatą, kaltinamasis įpareigotinas bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 2 punktas, 6 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (veika padaryta 2025-05-05) - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant iki 2025 m. lapkričio 1 d. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (veika padaryta 2024 metais) - laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant iki 2025 m. lapkričio 1 d. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes visiškai jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant iki 2025 m. lapkričio 1 d. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025-05-05, 22.40 val. iki 2025-05-06, 17.06 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti iki 2026 m. kovo 1 d.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, A. A. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium.

Kaltinamasis A. A., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam A. A. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.