Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, atsakovo I. B. atstovui advokatui Petrui Labanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui I. B. dėl automobilio pirkimo kainos sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2010-09-08 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį VW Touareg valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuris įkainotas 50 000 Lt. Šalys neginčija, kad sutartis sudaryta būtent 50 000 Lt, tik ieškovas nurodo, kad atsakovo automobilio kaina buvo nurodyta 70 000 Lt, todėl šalys susitarė, jog sumokės 50 000 Lt, o už likusius 20 000 Lt ieškovas atsakovui perleis jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMV 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijęs buvo iš A. D. 2008-12-04 už 21 000 Lt (b. l. 41).

Ieškovas ieškinį grindžia CK 6.327 str. 1 d., kuris numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nenurodyta – įprastus reikalavimus, o pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau (3 d.).

Ieškovas teigė, jog prieš pirkdamas automobilį jį apžiūrėjo, tačiau nepatikrino, ar veikia valytuvai, ar veikia automobilio šviesos, jam automobilis tiko, todėl kitą dieną jį įsigijo ir išvyko į Rusiją. Atsakovas nurodo, kad dėl automobilio techninės būklės, automobilio kaina nuo 70 000 Lt sumažinta iki 50 000 Lt, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja sumažinti automobilio kainą. Iš esmės šalys neginčija, jog pradinė automobilio VW Touareg valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina buvo nurodyta 70 000 Lt, tačiau skirtingai nurodo faktines aplinkybes dėl jos sumokėjimo ar kainos sumažinimo. Ieškovas teigia, kad jis dar perleido atsakovui automobilį už 20 000 Lt ir todėl laiko, jog automobilio kaina buvo 70 000 Lt ir jokių nuolaidų atsakovas jam nepritaikė. Ieškovas tokį teiginį grindžia pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta 2008-12-04 tarp ieškovo ir A. D. dėl automobilio BMV pirkimo, tačiau neįrodo, kad atsakovui už 20 000 Lt sumą perleido jam priklausantį automobilį, nes rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2010-09-08 tarp A. D. ir I. B., o ne tarp šalių (CPK 178 str.). Šalys teisme neįrodinėjo, kokiu būdu A. D. nusipirko automobilį iš ieškovo ir pardavė atsakovui bei nepateikė įrodymų, kad sudarius sutartį, BMV automobilis buvo perduotas ieškovui (CK 6.305 str.). Teisme apklaustas liudytojas A. D. patvirtino, kad pardavė automobilį ieškovui 2008 m., bet automobilis buvo registruotas jo vardu ir kad 2010-09-08 I. B. sumokėjo E. G., o ne jam, nors nėra įsitikinęs, kad pinigus sumokėjo, žino, kad pirko ar keitė, o jo pareiga buvo išregistruoti automobilį BMV, kad nebūtų jo vardu (b. l. 98). Liudytojo parodymai nei patvirtino, nei paneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, todėl įrodomosios galios jie neturi (CPK 178, 185 str.).

Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio, konstatavo, kad „pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Byloje nepateikti įrodymai, kad automobilį BMV už 20 000 Lt atsakovui perleido ieškovas kaip automobilio savininkas, todėl neįrodo, jog už automobilį VW Touareg valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be 50 000 Lt dar buvo perleistas ieškovo automobilis BMV, kurio vertė 20 000 Lt (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas nurodo, kad tik nusipirkęs automobilį VW Touareg valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-09 vyko į Rusiją, pastebėjo, jog neveikia valytuvai ir ilgosios žibintų lempos. Automobilių servise, ieškovo teigimu tai buvo 2010-10-21, nustatyti defektai, apie kuriuos jam pirkimo metu nebuvo žinoma, t. y. kad automobilis po avarijos suremontuotas naudojant atsargines dalis, netinkančias šiam modeliui ir siekiant atkurti elektrinės dalies darbingumą, būtina pakeisti prietaisų skydą ir vairuotojo ir keleivio saugos pagalves, laidų pynę, esančią po kapotu ir adaptyvinio apšvietimo valdymo bloką, priekinius žibintus, stiklo valytuvo variklį, priekinius parkavimo daviklius ir jungtis.

Defekto aktas yra be datos, bet ieškovas nurodo, kad reikia laikyti 2010-10-21 datą, kai ieškovas pateikė užsakymą servisui. Nors defektų akte nėra nurodyta data, tačiau ji laikytina 2010-10-21, nes tą dieną ieškovas kreipėsi į ,,RAV“ su užsakymu – paskyra atlikti darbus.

CK 6.327 str. 5 d. numato, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Ieškovas pripažįsta, kad raštu ieškovas su pretenzija dėl daikto trūkumų nesikreipė, tik nurodė, kad skambino ir apie tai šalys kalbėjo. Atsakovas tai neigia ir nurodo, jog buvo sumažinta automobilio kaina iki 50 000 Lt dėl automobilio nusidėvėjimo ir kitų techninių dalykų, todėl ieškinys nepagrįstas. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovas neįrodė, kad per protingą terminą pranešė pardavėjui apie daikto trūkumus ir kad tie trūkumai buvo nuosavybės teisės perėjimo metu, t. y. perkant automobilį, be to, atsakovas teigia, kad dėl techninės būklės ir nusidėvėjimo, pardavimo kaina ir taip buvo sumažinta (CK 6.333 str. 1 d., CPK 178 str.).

Ieškovo elgesio apskritai negalima vertinti kaip apdairaus ir rūpestingo pirkėjo, kadangi jis, įsigydamas automobilį, apžiūrėdamas perkamą transporto priemonę, nesinaudojo specialistų paslaugomis, o pasikliovė savo žiniomis, nurodė, kad jis net nepažiūrėjo, ar veikia ilgosios žibintų šviesos, ar veikia valytuvai, nepasinaudojo galimybe patikrinti automobilį servise, ar yra oro pagalvės, nes įstatymas jam suteikia daikto patikrinimo teisę, kuria ieškovas nepasinaudojo (CK 6.328 str. 1 d.).

Svarbi byloje ir ta aplinkybė, jog ieškovas automobilį eksploatavo ir, kaip pats nurodo, eksploatuoja ir dabar, neremontuotą, kas leidžia teismui spręsti, jog parduoto automobilio kokybė atitinka įprastus reikalavimus, kurie gali būti keliami tokios markės automobiliui, juolab, kad tik įsigijęs šį automobilį, ieškovas su juo išvyko į Rusiją, kas leidžia teismui spręsti, jog automobilio techninė būklė buvo tinkama (CK 6.327 str. 1 d., CPK 185 str.). Ieškovas teigia, kad jam nebuvo žinoma, jog automobilyje nėra oro pagalvių, tačiau ieškovas neįrodė, kad jų nebuvo ir automobilio įsigijimo metu, nes apie tai paminėta tik praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo automobilio pirkimo, o tą aplinkybę buvo galima patikrinti perkant automobilį (CK 6.328 str. 1 d.).

Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovas jau yra pardavęs automobilį kitam asmeniui už tą pačią kainą, todėl neturi reikalavimo teisės.

Daikto savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu, tačiau šiuo atveju svarbu yra ir ta aplinkybė, kad pagal Civilinio kodekso 4.49 str. 1 d. daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Civilinio kodekso 6.317 str. nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri įrodo, kad ginčo automobilį jis pardavęs kitam asmeniui už tą pačią 50 000 Lt sumą dar 2011-04-12, bet teigė, jog perleido automobilį, kad draugas galėtų parduoti Rusijoje, bet faktiškai automobilis yra jo, tačiau tai paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas ir įrodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės (CPK 178, 185 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys nesiverčia prekyba automobiliais. Atsakovas nelaikytinas šios srities profesionalu, kuriam turėtų būti taikomas didesnis atsargumo, atidumo ar rūpestingumo standartas, o ieškovas savo rizika pirko automobilį iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas, todėl eliminuoja pardavėjo atsakomybę (CK 6.334 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į įrodymų visumą, ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Kadangi ieškinys atmetamas, o atsakovo atstovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad už advokato paslaugas sumokėta 968 Lt, todėl iš ieškovo atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas iš ieškovo valstybei priteistinos 10,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., 271 str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. G. atsakovui I. B. 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. G. valstybei 10,50 Lt (dešimt litų, 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.