Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-691-473/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-02-04
Bylos Nr.: I-691-473/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01075-2012-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Balčytienė
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai
Pareiškėjas: Visagino savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-691-473/2013Proceso Nr. 3-61-3-01075-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 2.3; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Neringai Jefimovienei, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Ivetai Labanauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos skundą atsakovams Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) 2008 m. balandžio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų išieškojimo; 2) panaikinti 2011 m. gruodžio 7 d. VMI raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ne pagal paskirtį panaudotų lėšų sumokėjimo; 3) panaikinti 2012 m. kovo 12 d. VMI viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Skunde (t. I, b. l. 1-4) ir patikslintame skunde (t. I, b. l. 169-172a) pareiškėjas nurodė bei teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad 2008 m. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - URAAD) atliko Visagino savivaldybės 2005 m. ir 2006 m. savivaldybės aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos (SAARP) lėšų panaudojimo patikrinimą ir nustatė pažeidimus, kurie yra įforminti 2008 m. vasario 20 d. patikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). URAAD priskaičiavo 95 707,00 Lt ne pagal paskirtį panaudotų lėšų, kurias siūlė išieškoti. Aplinkos ministerija 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VMI prašydama išieškoti ne ginčo tvarka ne pagal tikslinę paskirtį panaudotus 95 707,00 Lt į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. 2011 m. gruodžio 7 d. VMI raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas (95 707,00 Lt), įspėjant, kad nesumokėjus nurodytos sumos per tris mėnesius, įsiskolinimas bus išieškomas priverstine tvarka. 2012 m. kovo 12 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Visagino savivaldybės 2005 metų SAARP priemones patvirtino Visagino savivaldybės taryba 2005 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (su 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimais), 2006 metų SAARP priemonės ir sąmata patvirtintos Visagino savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. TS-585. Pareiškėjo administracinę priežiūrą vykdanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje tarnyba pastabų ir/ar reikalavimų dėl Visagino savivaldybės specialiųjų programų priemonių ir/ar sąmatų neteikė. Be to, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 533 „Dėl savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ataskaitos apie programos priemonių vykdymą formos, jos pildymo instrukcijos bei Aplinkosaugos priemonių sąrašo patvirtinimo“, pasibaigus ataskaitiniams metams teikė SAARP priemonių vykdymo ataskaitas Aplinkos ministerijai ir pastabų dėl SAARP priemonių vykdymo ataskaitų iš Aplinkos ministerijos negavo, kas rodo, jog pareiškėjas tinkamai naudojo SAARP lėšas, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Visagino savivaldybės meras, nesutikdamas su Visagino savivaldybės SAARP lėšų panaudojimo patikrinimo rezultatais, įtvirtintais aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pateikė prieštaravimus dėl aktų ir paaiškinimus dėl SAARP lėšų panaudojimo pagrįstumo, į kuriuos atsakymų negavo, todėl, reaguodamas į Aplinkos ministerijos 2008 m. balandžio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) VMI, kuriuo prašoma ne ginčo tvarka išieškoti 2005 m. ir 2006 m. ne pagal paskirtį panaudotas Visagino savivaldybės SAARP lėšas (95 707 Lt), 2008 m. balandžio 15 d. Aplinkos ministerijai pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini)su paaiškinimais dėl Visagino savivaldybės SAARP lėšų panaudojimo, į kuriuos atsakymų taip pat negavo. Meras 2008 m. birželio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu paaiškinti, ar Epidemiologinių situacijų profilaktikos programos prevencinės priemonės mažinti miesto taršą bei ežerų dugno valymo darbai gali būti finansuojami aplinkos SAARP lėšomis, į ką atsakymo negavo. SAARP lėšų naudojimo patikrinimas atliktas netinkamai ir neteisingai nustatytos aplinkybės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Aplinkos ministerijos kreipimasis bei VMI sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti. URAAD patikrinimo aktuose nustatė, kad Visagino ežero ir Balto ežero maudyklos dugno valymui 2005 m. ir 2006 m. panaudotos SAARP lėšos yra panaudotos ne pagal paskirtį, nes Visagino savivaldybės administracija neturi dokumentų pagrindžiančių ežerų teršimą ir ežerams padarytą žalą. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose SAARP lėšų naudojimą, nėra nustatyta, kada laikoma, kad žala aplinkai yra padaryta ir ją reikia kompensuoti ar kokia tvarka ir būdais reikia tą žalą nustatyti. Pareiškėjas atliko Visagino ežero ir Balto ežero valymo darbus 2005 m. ir 2006 m., išvežė atliekas (t. I, b.l. 163a-165). Ežerai buvo užteršti, o valymo darbais buvo kompensuota padaryta žala, ko pasėkoje 2005 m. ir 2006 m. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Utenos visuomenės sveikatos centro Ignalinos filialo atlikti Visagino maudyklos vandens kokybės tyrimo rezultatai yra normalūs ir neviršijami nustatyti normatyvai, kuo rėmėsi URAAD 2008 m. vasario 20 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustačiusi, kad „Bekari“ duobės įsigijimo finansavimas iš lėšų, skirtų teršimo šaltiniams pašalinti, yra netikslingas, nes jokio aplinkos teršimo nebuvo nustatyta. Iš 2006 m. vasario 21 d. sudarytos Turto patikėjimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Savivaldybės turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šie pareiškėjo teismui pateikiami dokumentai įrodo, kad Visagino savivaldybė „Bekari“ duobę įsigijo komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiams, todėl „Bekari“ duobės įsigijimas laikytinas tinkama priemone SAARP lėšoms naudoti ir atitinka SAARP programos tikslus.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu dalyje dėl VMI viršininko 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir VMI 2011 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 181-185) nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, jog VMI viršininko 2012 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, nes buvo priimtas remiantis nepagrįstu Aplinkos ministerijos kreipimusi (teikimu). Atsakovas atsiliepime vadovaujasi LVAT praktika (LVAT administracinėj byloja Nr. A662-2003/2012), jog baigiamuoju ir skundžiamu aktu byloje turėtų būti ne VMI sprendimas išieškoti atitinkamas sumas ne ginčo tvarka, bet Aplinkos ministerijos, įvertinusios regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktą patikrinimo aktą, teikimas VMI, kuriuo ji prašė išieškoti savivaldybės netinkamai panaudotas SAARP lėšas ne ginčo tvarka. Be to, pareiškėjas skunde nenurodo, kokias konkrečiai administracinio akto vykdymo taisykles pažeidė VMI, kokias faktines aplinkybes galėjo įvertinti VMI priimdama ginčijamą sprendimą. Atsakovas nurodo, jog vykdydamas veiklą vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymų ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nuostatomis ir šių nuostatų nepažeidė. Be to, šiuose įstatymuose nėra numatyta VMI teisė ar pareiga vertinti Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimo pagrįstumo. Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkte, todėl VMI viršininkas turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas tinkamai įgalioto asmens. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu panaikinti VMI 2011 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodo, jog pareiškėjas negali ginčyti šio rašto pagrįstumo, nes yra praleidęs terminą tokiam skundui pateikti, bei vadovaujasi ABTĮ 33 str. nuostatomis. VMI raštas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra 2011 m. gruodžio 9 d. išsiųstas registruotu laišku ir, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 3 d., laikomas įteiktu penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Be to, VMI 2011 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nesukėlė jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl jis negali būti laikomas administraciniu aktu, skundžiamu teismine tvarka. Atsakovas atsiliepime nepasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriais skundžiamas URAAD surašytų patikrinimo aktų Nr. 12 (duomenys neskelbtini) pagrįstumas bei Aplinkos ministerijos veiksmai (neveikimas).

Atsakovas Aplinkos ministerija nesutinka su skundo motyvais ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (t. II., b. l. 2-4) ir atsakovo atstovas teisme nurodė, jog gavusi URAAD 2008-02-20 patikrinimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino nustatytus pažeidimus, atsižvelgė į tai, kad lėšos panaudotos nesilaikant Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme įtvirtintos tikslinės lėšų panaudojimo paskirties, todėl 2008-04-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VMI prašydama ne ginčo tvarka išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą pareiškėjos ne pagal paskirtį panaudotas SAARP lėšas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Aplinkos ministerija neįvertino Visagino savivaldybės mero 2008-04-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-06-02 raštu Nr(duomenys neskelbtini) pateiktų paaiškinimų, neatsakė į minėtus raštus, nes raštai buvo pateikti jau po to, kai Aplinkos ministerija kreipėsi į VMI dėl panaudotų lėšų išieškojimo (Aplinkos ministerijos 2008-04-07 raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkos ministerija, atsakydama į minėtus Visagino savivaldybės mero raštus, 2008-10-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad URAAD patikrinimo aktuose nustatyti pažeidimai yra įvertinti teisingai. Atsakovas vadovavosi Aplinkos ministro 2005-12-28 įsakymu Nr. Dl-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų 8 punktu, kad Aplinkos ministerija, gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo aktą, įvertina nustatytus pažeidimus, prireikus paprašo savivaldybės papildomos informacijos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo kreipiasi į VMI dėl SAARP lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių SAARP lėšų panaudojimą, nuostatas, išieškojimo. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, jog Visagino ar Balto ežerams buvo padaryta žala, o iš Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos Utenos visuomenės sveikatos centro Ignalinos filialo atliktų Visagino maudyklos vandens kokybės tyrimų, teršimo požymių, mikrobiologinių ir fiziko-cheminių normatyvų viršijimų nebuvo nustatyta (t. I, b. l. 52-53). Atsižvelgiant į tai, pritaikytos aplinkai padarytos žalos kompensavimo priemonės buvo netikslingos ir panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme nustatytą tikslinę paskirtį. Pagal URAAD pateiktą informaciją ekologinių situacijų, kurių metu būtų aplinkai padaryta žala, nebuvo nustatyta, jog todėl SAARP lėšos buvo kompensuojamos nesilaikant Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme įtvirtintos tikslinės lėšų naudojimo paskirties. Atsakovo manymu, Aplinkos ministerija visiškai pagrįstai atsižvelgė į URAAD aktu nustatytus faktus ir pateiktas išvadas ir minėtu raštu kreipėsi į VMI, o ši atitinkamai priėmė sprendimą ne pagal paskirtį panaudotas lėšas išieškoti į Valstybės biudžetą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo URAAD atsiliepime (t. I, b. l. 189-191) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. URAAD 2008 m. vasario 20 d. patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatė pažeidimus. Jie įrodyti patikrinimo metu surinktais dokumentais ir faktiniais duomenimis. Aktai buvo išsiųsti Visagino savivaldybės merui 2008 m. vasario 25 d. su juos lydinčiu dokumentu – pranešimu Nr. ((duomenys neskelbtini). Šiuos dokumentus Visagino savivaldybės meras gavo, todėl buvo susipažinęs su minėtais patikrinimo aktais. Visagino savivaldybės mero 2008 m. kovo 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pastabas ir komentarus URAAD išnagrinėjo URAAD 2008 m. kovo 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai įvertino Visagino savivaldybės mero išreikštas pastabas. URAAD prašė Aplinkos ministerijos apsvarstyti galimybę išieškoti netikslingai panaudotas lėšas. Nurodo, kad Visagino ežero ir Balto ežero dugnų valymas buvo įtrauktas į Visagino SAARP sąmatą ir įvykdytas kaip „Priemonės, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala“. Ežerų teršimo ir padarytos žalos įvertinimo pareiškėjas ir URAAD neturi. Buvo padaryta išvada, kad SAARP lėšos panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Byloje nustatyta, kad atlikus Visagino savivaldybės 2005 m. ir 2006 m. SAARP lėšų panaudojimo patikrinimą ir nustatyti pažeidimai, kurie įforminti URAAD 2008 m. vasario 20 d. patikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 9-17). Apie šiuo pažeidimus buvo informuotas Visagino savivaldybės meras. Aktuose nustatyta, kad Visagino ežero ir Balto ežero maudyklos dugno valymui bei kitiems darbams atlikti 2005 m. ir 2006 m. panaudotos SAARP lėšos (95 707,00 Lt) yra naudotos ne pagal paskirtį. Akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „Bekari“ duobės įsigijimo finansavimas iš lėšų, skirtų teršimo šaltiniams pašalinti, yra netikslingas, nes aplinkos teršimo nebuvo nustatyta. Aplinkos ministerija dėl ne pagal paskirtį panaudotų SAARP lėšų 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 8) kreipėsi į VMI prašydama išieškoti ne ginčo tvarka ne pagal tikslinę paskirtį panaudotus 95 707,00 Lt į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Visagino savivaldybės meras raštu (t. 1., b. l. 54-55) URAAD nurodė, jog nesutinka su aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, Visagino savivaldybės meras raštu (t. I, b. l. 58) kreipėsi į VMI prašydamas nepradėti ne ginčo tvarka išieškoti Aplinkos ministerijos 2008 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų 95 707 Lt. Šis raštas 2008 m. birželio 28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas Utenos AVMI. Visagino savivaldybės meras raštu (t. I., b. l. 56-57) kreipėsi į Aplinkos misterija nurodydamas, jog nesutinka su URAAD aktuose išdėstytomis aplinkybėmis, nes Visagino ir Balto ežerų dugnai buvo valyti ir nurodyti surinktų atliekų kiekiai, pristatyti į sąvartyną. VMI 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 7) priminė pareiškėjui, kad priskaičiuotą 95 707,00 Lt sumą per tris mėnesius jis turi sumokėti į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o nesumokėjus nurodytos sumos per tris mėnesius, įsiskolinimas bus išieškomas priverstine tvarka. VMI viršininkas 2012 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 6) išieškoti mokestinę nepriemoką iš Visagino savivaldybės administracijos turto.

Teismo vertinimu, Aplinkos ministerija, kreipdamasi su teikimu į VMI dėl netinkamai panaudotų SAARP lėšų panaudojimo, tinkamai įvertino URAAD 2008 m. vasario 20 d. patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatytus pažeidimus. Šie aktai yra pagrindas Aplinkos ministerijai įvertinti, ar buvo pažeistas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., ir priimti sprendimą, įforminamą teikimu VMI. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, URAAD atlikęs patikrinimą, 2008 m. vasario 20 d. patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatė, jog pareiškėjas netinkamai panaudojo SAARP lėšas (95 707,00 Lt). Pagal Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. SAARP lėšomis turi būti kompensuojama aplinkai padaryta žala, gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, eksploatuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti. Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas su URAAD aktais nesutinka, tačiau nepateikia duomenų, jog Visagino ežero bei Balto ežero dugno valymas ir „Bekari“ duobės įsigijimas buvo tikslingos SAARP lėšų naudojimo priemonės. Pareiškėjas nepateikė ir dokumentų, kurie betarpiškai rodytų ir kitų priemonių tikslingumą, kurias URAAD savo aktuose pripažino kaip žalos aplinkai kompensavimo priemones, kurios yra netikslingos. Nors pareiškėjas ir pateikė atliekų deklaracijas (t. I., b. l. 164-165), iš jų matyti tik tai, jog atlikus ežerų dugnų valymą, į sąvartyną buvo pristatytos mišrios komunalinės atliekos. Tačiau Utenos visuomenės sveikatos centro Ignalinos filialo atlikti 2005 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais Visagino maudyklos vandens kokybės tyrimai teršimo požymių neparodė (t. I, b. l. 52-53). Teismas pasisako, jog ežero dugne esančių atliekų šalinimui negalėjo būti naudojamos SAARP lėšos, kaip kad nustatė URAAD. Šiuo atveju nėra ginčijamas Visagino savivaldybės panaudotų priemonių atlikimas, tačiau teigiama, jog pareiškėjas, neturėdamas priemonių, kurios finansuotos iš SAARP lėšų tikslingumą patvirtinančių dokumentų, atliko darbus, kurie negalėjo būti finansuojami kaip kompensuojantys aplinkai padarytą žalą pagal Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nuostatas. Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (IX-1607, 2004-01-27) 4 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog SAARP lėšos naudojamos priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, eksploatuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti. Todėl, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstyta, bei į tai, kad, pareiškėjas, jokių svarių objektyvių duomenų, pateisinančių šių priemonių reikalingumą, nepateikė, teismas daro išvada, jog aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisingai nurodoma, kad lėšos buvo panaudotos ne pagal tikslinę jų paskirtį (ABTĮ 57 str.).

Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi URAAD pateiktus aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino URAAD nustatytus teisės aktų pažeidimus ir nustatė savivaldybės grąžintiną SAARP lėšų sumą. Aplinkos ministerijos 2008 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktas teisinis pagrindas (nurodyta Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), faktas dėl SAARP lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, yra pateikiama nuoroda į URAAD 2008 m. vasario 20 d. patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas aplinkybes. Teismas konstatuoja, jog skundžiamas Aplinkos ministerijos 2008 m. balandžio 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus: nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai (pateikiama nuoroda į URAAD 2008 m. vasario 20 d. patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas aplinkybes), pateiktas teisinis pagrindas (nurodyta Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), yra nurodomi motyvai, juos vertinant su aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais duomenimis ir teiginiais. Teismas laiko įrodyta, jog pareiškėjas nepaneigė URAAD aktuose nustatytų lėšų panaudojimo netikslingumo. Aplinkos ministerija rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai įvertino ir patvirtino, kad Visagino savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2005 ir 2006 m. programų lėšos buvo panaudotos ne pagal tikslinę paskirti ir lėšų panaudojimo pažeidimai nustatyti teisėtai. Aplinkos ministerija gavo Visagino savivaldybės mero 2008-04-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-06-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I., b. l. 59) pateiktus paaiškinimus, kuriuose taip pat nebuvo pateikti objektyvūs duomenys ir dokumentai įrodantys priemonių panaudojimo teisėtumą. Teismas pažymi, jog pareiškėjas neinicijavo Aplinkos ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo per ABTĮ nustatytą terminą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų skundžiamame Aplinkos ministerijos 2008 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir URAAD aktuose nurodytas aplinkybes, todėl pagrindo juos panaikinti nėra.

Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Pagal esančią LVAT praktiką (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012) VMI neturi įgaliojimų vertinti, ar pagrįstai buvo panaudotos SAARP lėšos, kokia yra konkreti išieškotinų (kaip pažeidžiant teisės aktus panaudotų) lėšų suma. Gavusi Aplinkos ministerijos teikimą, VMI inspekcija gali tik pasiūlyti sumokėti jau pirmiau ir kitų institucijų nustatytą lėšų sumą, o jei savivaldybė to nepadaro – imtis priverstinių išieškojimo priemonių. VMI nėra pavesta nustatyti lėšų panaudojimo netinkamumą ir nustatyti (apibrėžti) grąžintiną (kaip pažeidžiant teisės aktus panaudotą) lėšų sumą. Todėl VMI funkcija šioje byloje apsiriboja tik jau nustatytų sumų išieškojimu. VMI vykdo pirmiau priimtus administracinius aktus. Aplinkos ministerijos teikimu konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai panaudojo SAARP lėšas. Toks konstatavimas yra Aplinkos ministerijos ir URAAD vykdomos administracinės procedūros galutinis sprendimas dėl SAARP lėšų panaudojimo. VMI veiksmai negali pakeisti Aplinkos ministerijos teikime konstatuojamų teiginių, nes pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį VMI nėra nustatyta teisė vertinti pateikto Aplinkos ministerijos teikimo pagrįstumo. VMI turi pareigą išieškoti netinkamai panaudotas SAARP lėšas. VMI yra nustatyti netinkamai panaudotų SAARP lėšų išieškojimo veiksmai. Nagrinėjamu atveju VMI gavusi Aplinkos misterijos teikimą, privalo užtikrinti minėto sprendimo vykdymą. VMI sprendimu išieško Visagino savivaldybės netinkamai panaudotas SAARP lėšas ne ginčo tvarka. VMI 2012 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka bendruosius individualiam teisės (administraciniam) aktui keliamus reikalavimus: nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai (nuoroda Sprendime į gautą Aplinkos ministerijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini)), pateiktas teisinis pagrindas (Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), nurodomi motyvai (nurodoma, kad Visagino savivaldybė nesumokėjo išieškotinos sumos per 3 mėnesių terminą, kaip buvo nurodyta VMI 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). VMI viršininkas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 p. turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas tinkamai įgalioto asmens.

VMI 2011 m. gruodžio 7 d raštas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra išsiųstas registruotu laišku, kurį pareiškėjas gavo 2011 m. gruodžio 14 d. (t. I., b. l. 7). Iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog pareiškėjas yra informuojamas, kaip jis turi sumokėti priskaičiuotą gražinti sumą, bei kokie veiksmai bus atliekami pareiškėjui sumos nesumokėjus. Šis raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, jis tik informuojamas apie savo pareigas. Šiame rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), todėl jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų, todėl šioje skundo dalyje byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus ir LVAT praktiką, nustatytas bylos faktinės ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiami: 2008 m. balandžio 7 d. Aplinkos ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) VMI dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų išieškojimo; 2012 m. kovo 12 d. VMI viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; yra teisėti bei pagrįsti, priimti išnagrinėjus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl nėra juridinio pagrindo juos naikinti ar keisti. Esminių pažeidimų nagrinėjant viešojo administravimo subjektų aktus nenustatyta, tiek Aplinkos ministerija, tiek URAAD, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, laikėsi teisės aktuose įtvirtintų procedūrų priimant skundžiamus sprendimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinę bylą dalyje dėl VMI 2011 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Violeta Balčytienė