- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1-3023-917/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48717-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2009 m. liepos 28 d. Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (650 Lt) bauda; 2017-02-20 Kauno apylinkės teismo nutartimi ši bausmė pakeista dviejų parų arešto bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2018 m. spalio 9 d. apie 16.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį V. K., t. y. tyčia nemažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jam į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Be to, jis 2019 m. liepos 28 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namo kieme tyčia mažiausiai penkis kartus įspyrė ir rankomis sudavė nukentėjusiajam Ž. P. į nugarą, ko pasėkoje jis pargriuvo ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 29 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia sudavė ant lovos miegančiam Ž. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam Ž. P. padarė muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 16.00 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus brolis V. K., kuris pradėjo kambaryje rūkyti. Jis brolį sudrausmino žodžiu, ko pasekoje tarp jų įvyko žodinis konfliktas, o jam besitęsiant su broliu apsistumdė ir susimušė. Jis tuo metu namuose buvo blaivus. Mamos namuose nebuvo. Besigrumiant su broliu, jis broliui du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. Brolis jį labai suerzino, todėl nesusivaldė ir sudavė. Po konflikto jis išėjo iš namų pas kolegą. Su broliu šiai dienai yra susitaikę. Dėl tokių savo veiksmų labai nuoširdžiai gailisi (b. l. 156–157). Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu visiškai prisipažįsta. Gailisi, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 16.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo brolį, tyčia sudavė jam du kartus kumščiu į galvos sritį. Tą kartą su broliu susitaikė ir baudžiamoji byla buvo nutraukta jiems susitaikius. Nepraėjus vieniems metams jis vėl nusikalto. Gailisi, kad nusižengė įstatymams (b. l. 171–173).
Be to, jis parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. vakare apie 19.00-20.00 val. susitiko su draugu S. J.. Susitiko lauke, netoli jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Susitikę išgėrė po 3-4 skardines alaus. Prieš vidurnaktį, apie 23.00 val. jie ėjo pasivaikščioti, tiesiog suko ratuką aplink (duomenys neskelbtini). Jokių išankstinių ketinimų neturėjo. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve pro namą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pažįstamas A. J. ir pamatė, kaip per gatvę link A. namų eina Ž. P.. Jį pažįsta nuo senai, pastarasis yra vietos gyventojas ir buvęs jo pusseserės sutuoktinis. Ž. P. buvo stipriai neblaivus, tai matėsi iš jo eisenos, manierų, ėjo svirduliuodamas. Kai Ž. P. priėjo prie kiemo vartelių, jis priartėjo jam iš nugaros ir rankomis sudavė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį. Sudavė delnais. Ž. P. po suduotų smūgių nukrito ant žemės. Tada jis išgirdo moters, galimai kaimynės, šūksnius ir pasišalino. Visą laiką kartu su juo buvo ir S. J., tačiau jis tik stovėjo gretimai, jokių smūgių Ž. nesudavė. Jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio prisiminė, kad Ž. P. jam „buvo užsukęs bylą, dėl ko jis turėjo problemų“, todėl norėjo jam atkeršyti. Pasielgė neapgalvotai. Pamatęs jį, staigiai priartėjo prie jo, sudavė smūgius rankomis ir pasišalino. S. J. net nespėjo sureaguoti, nes viskas įvyko greitai. S. tikrai nesmūgiavo, jo nespardė. Ž. jie buvo už nugaros, todėl pastarasis jų nematė. Po to, jie vėl suko ratuką aplink (duomenys neskelbtini) miestelį, dar išgėrė po kelias skardines alaus. Jam pasirodė, kad Ž. sudavė per mažai, norėjo jį pamokyti, kad nešnekėtų visiems ko nereikia. Žinojo, kad Ž. bus likęs pas A. miegoti, nes buvo visiškai neblaivus, todėl nusprendė iki jo nueiti dar kartą. S. jį atkalbinėjo, sakė „nelįsk, nekišk nagų, prisidarysi reikalų, buvo tai buvo, kam to reikia“. Dėl to, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, S. nepaklausė ir jie sugrįžo pas A. prie namų. Saulius ėjo su juo, gal netikėjo, kad dar kartą Ž. sumuš. Buvo 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 00.30 val., kai priėjęs prie A. namo, pabeldė į duris. A. atidarė duris. Jis buvo apsivilkęs bliuzoną su gobtuvu ir apatinę veido dalį aprišęs skarele, kad jo neatpažintų. Pradarius namo duris, jis papurškė ašarinių dujų į namo vidų. Patekęs į namo vidų, pamatė kambaryje ant lovos miegantį Ž. S. stovėjo šalia lauko durų, namo viduje jo nebuvo, nebuvo užsidėjęs jokios kaukės ant veido ar gobtuvo ant galvos. Tiesiog stovėjo ir tiek. Jis kambaryje pamatęs mieganti ant lovos Ž., priėjo prie jo ir kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nežino, bet ne mažiau dešimt smūgių. Ž. P. iš lovos neiškrito, šiek tiek prabudo, bet nesusigaudė, kas vyksta. Kambarys buvo tamsus, šviesos jame nebuvo, todėl nematė, ar Ž. P. pradėjo tekėti kraujas, ar buvo kiti jo padaryti sužalojimai. Sudavęs smūgius, pasišalino iš namų. A. kambaryje nebuvo, jis visą laiką buvo koridoriuje, kadangi jam griaužė akis nuo ašarinių dujų, todėl kaip jis mušė Ž. P., nematė. S. jokių smūgių Ž. nesudavė. Jie su S. grįžo kiekvienas sau namo. Supranta, kad taip elgtis negalima, kad nereikėjo smurtauti prieš Ž., pasielgė neapgalvotai ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Labai gailisi ir pasižada, kad tai daugiau nepasikartos (b. l. 164–166). Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu visiškai prisipažįsta. Gailisi, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 23.30 val. smurtavo prieš Ž. P. Tęsdamas nusikaltimą smurtavo prieš jį ir po kelių valandų, t. y. 2019 m. liepos 29 d. apie 01.30 val. kai Ž. P. neblaivus miegojo lovoje. Ankstesnėse apklausose nurodė visas įvykio aplinkybes. Gailisi, kad nusižengė įstatymams (b. l. 171-173).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su mama V. K. bei broliu A. K.. 2018 m. spalio 9 d. apie 16.00 val. į namus jis grįžo neblaivus. Nežino kodėl, bet pradėjo su broliu konfliktuoti, nelabai atsimena dėl ko, kadangi buvo stipriai išgėręs. Atsimena, kad su broliu pradėjo konfliktuoti, o vėliau ir muštis, kodėl ir ko nepasidalino, taip pat neatsimena. Tačiau atsimena, kad brolis jam kamščiu sudavė nemažiau kaip du kartus į veido sritį, taip pataikydamas į kairės pusės skruostą bei viršugalvį. Dėl to juto fizinį skausmą. Mamos įvykio metu nebuvo ir niekas kitas jų muštynių nematė. Su broliu jie jau susitaikė. Brolis jo atsiprašė. Jokių pretenzijų jam šiai dienai neturi, pas teismo med. ekspertus nebuvo ir siuntimo nepageidauja. Jokia žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nebus. Pas šeimos daktarus nesikreipė (b. l. 49–50).
2018 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė V. K., kuris paaiškino, kad brolis trenkė jam kumščiu į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Ant V. K. veido matosi kraujuojant žaizda kaktoje ir lūpų patinimas (b. l. 34–37).
2018 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-33).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018 m. spalio 9 d. 18.35 23 val. V. K. nustatytas 2,40 promilių girtumas (b. l. 41-42).
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 23.30 val. nuėjo iki A. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Su savimi stūmėsi dviratį, nes dėl neblaivumo su juo jau nepavažiavo. Priėjęs prie A. kiemo, prie vartelių pajuto smūgius iš nugaros ir iš šono. Kiek buvo suduota smūgių, nežino, net neįsivaizduoja. Juto, kaip jam įspyrė, kaip buvo suduota rankomis. Kiek atskirai smūgių buvo suduota, nežino. Ar suduoti smūgiai buvo dviejų asmenų, ar vieno, nežino. Po dalies suduotų smūgių jis nukrito ant žemės ir dar toliau buvo mušamas. Iš viso galėjo būti suduota ne mažiau 10 smūgių. Tuo momentu praktiškai jis nieko nejuto, nes buvo stipriai neblaivus. Pirminėje apklausoje pareigūnams sakė, kad juto skausmą abiejų kojų srityse, nugaros, kairio ir dešinio šono srityse. Juto skausmą labai trumpai, jis nebuvo stiprus ir truko gal kokias 5 minutes. Kai nuėjo iki A. namų, apsižiūrėjo save ir jokių sužalojimų nematė. Nematė nei sumušimo mėlynių, nei kraujosruvų. Pirminius smūgius pajuto iš nugaros, o vėliau dengėsi veidą rankomis. Kai buvo mušamas, nors ir buvo tamsu ir buvo neblaivus, jis pamatė, kad tai buvo A. K. ir S. J.. Spėjo tiek pamatyti, tačiau nematė, ar buvo mušamas vieno asmens ar dviejų. Po dalies suduotų smūgių jis nukrito ant žemės, po to, gulint ant žemės, buvo dar šiek tiek mušamas rankomis ir spardomas. Išgirdo, kaip A. pamotė V., kuri gyvena šalia, kažką sušuko ir abu asmenys pasišalino. Vėliau atsistojo nuo žemės ir nuėjo iki A. namų. A. pasakė, kad jį sumušė. A. pasakė, kad nieko nematė, nes buvo namo viduje. Policijos nekvietė, nes žala nebuvo padaryta. Jis buvo atsivežęs dar alaus, kurį su A. gėrė pas jį namuose. Vėliau jis užmigo pas A. kambaryje ant lovos. Kaip iki A. namų atėjo A. K. ir S. J., jis nematė ir kiek buvo valandų, nežino, nes miegojo. Jam apie tai vėliau papasakojo A. Buvo sumuštas miegantis, todėl kiek smūgių jam buvo suduota, nežino. Ar smūgiavo rankomis ar kojomis, nežino. Kuris jį mušė ar S., ar A., taip pat įvardinti negali. Jis pabudęs tik pajuto skausmą kaktos srityje ir pamatė, kad kraujuoja. Kai pabudo, S. ir A. namuose jau nebuvo, apie tai pasakė A. Nežino, ar pats pabudo, ar buvo prikeltas. Pamatė, kad pagalvės kruvinos, kad kraujuoja ir dėl to išsikvietė pareigūnus. Atvyko medikai, kurie pristatė jį į Kauno klinikas. Jam buvo prakirsta arterija kairės pusės kaktos srityje. Jam buvo susiųsta sužalota kaktos sritis ir buvo išleistas gydytis namo. Daugiau pas teismo medikus, pas šeimos gydytoją nesikreipė. Prieš šį įvykį jo mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ veikė, nebuvo sugadintas, tačiau po konflikto pamatė, kad vieno iš jo tuo metu kišenėje turėtų telefonų „Nokia“ yra sudaužyta nugarėlės puse. Turėjo su savimi tuo metu du telefonus kišenėje, vienas su „bitės“ kortele, kitas su „tele2“. „Nokia“ telefonas neįsijungia, neveikia iki šiol. Dėl to jis patyrė 50 eurų turtinę žalą. Su įteikta užduotimi pas teismo medikus jis nenuvyko (b. l. 95–97, 91–93). Papildomai apklaustas nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad prisimena ankščiau byloje duotus parodymus, juos tvirtina ir papildomai nori paaiškinti, kad su juo susisiekė A. K.. Jie buvo susitikęs ir jie viską išsiaiškino. A. K. jo atsiprašė, jis jam atleido. Mobilaus ryšio telefono „Nokia“, kuris įvykio metu buvo sugadintas, jis neturi, nes nusipirko naują telefoną. A. K. atlygino jam padarytą turtinę žalą, todėl jokių pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės (b. l. 98–100).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 23.30 val. iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas Ž. P.. Atėjęs jis pasakė, kad jį kažkas sudaužė. Ž. paklausus, kas galėjo jį sudaužyti, jis sakė, kad jį prie jo kiemo vartelių kažkas sumušė. Liudytojas nieko nematė, nes buvo namo viduje, todėl jam ir atsakė, kad nežino, kas galėjo jį sumušti. Jis su Ž. P. buvo pas jį namuose, gėrė alų. Ž. P. buvo stipriai neblaivus, liudytojas taip pat buvo gerokai išgėręs. Ž. užmigo pas jį kambaryje, miegojo ant lovos, jis taip pat ruošėsi miegoti, kai po kokios valandos, gal daugiau, galėjo būti apie 01.00 val., į jo namo duris kažkas pabeldė. Priėjo prie durų ir paklausė: „Kas čia?“. Atsakė, kad „savi“. Atidarė duris ir gavo dujų į akis. Buvo tamso, kai kažkuris asmuo papurškė dujų, pastūmė duris ir pateko į vidų. Namuose pas jį buvo tamsu, jam griaužė akis. Iš balso pažino, kad vienas asmuo buvo A. K., o kitas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo S. J.. Viskas įvyko greitai. Kiek prisimena, tai į namo vidų, į koridorių įėjo jie abu, tačiau kaip sumušė Žydrūną, nematė, kadangi buvo virtuvėje, buvo tamsu, jam griaužė akis. Negirdėjo ir nematė, kaip Ž. P. sumušė. Kiek buvo suduota smūgių, nežino, nematė. Nematė ar sumušė dviese, ar kažkuris vienas, nes jie greit išėjo. Pirminėje apklausoje sakė, kad jie abu pradėjo bėgioti po namus, kad dėvėjo abu kaukes ant veido. Tai nori patikslinti, kad tiksliai nematė, ar jie abu vaikščiojo po namus, žino, kad jie buvo dviese. Kur, kuris tiksliai buvo, kuris mušė, jis nematė. Pamena, kad jie buvo lyg užsimaskavę veidus, buvo užsidėję gobtuvus ant galvos. Tiksliai nepamena, kaip jie atrodė, gal ir klysta, nes buvo tamsu, jam griaužė akis nuo ašarinių dujų, be to jis pats buvo gerokai neblaivus. Kai jie išėjo, jis nuėjo iki Ž., kuris gulėjo lovoje ir pamatė, kad jam buvo prakirsta kakta, kraujavo. Ž. pats išsikvietė policiją, kuri atvyko kartu su medikais. Jis įvykio metu nenukentėjo, niekam pretenzijų neturi. Pirminėje apklausoje pasakė pareigūnams, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau turėjo mintyse tai, kad jam griaužė akis, tačiau skausmo jis nejuto, jam tik griaužė akis. Jokiais kitais veiksmais jis sužalotas nebuvo. Dėl pripurkštų dujų į akis ir griaužimo akyse jis tikrai pretenzijų neturi ir neturės, nukentėjęs nesijaučia. Jis nematė, kaip pirmąjį kartą prie jo namo vartelių buvo sumuštas Ž. Nematė keli sumušė ir kiek smūgių buvo suduota Ž., kai jis lovoje miegojo pas jį namuose. Jis tik atpažino abu asmenis, kurie atėjo iki jo namų vidurnaktį. Apie Ž. sugadintą telefoną jis nieko nežino (b. l. 116–118, 112–114).
Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 23.30 val. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Miegojo savo kambaryje, kai gatvėje išgirdo triukšmą, rėkimą „Gelbėkit“. Ji atsikėlė, iš namų nėjo, tik atidarė langą ir pradėjo rėkti „kas čia darosi“. Gatvėje buvo tamsu. Todėl tiksliai nematė, kas įvyko. Tik išgirdo Ž. P. balsą. Ji suprato, kad jį kažkas sumušė, tačiau nematė, nei kas, nei kiek asmenų buvo. Jai surikus, Ž. mušę asmenys pabėgo. Po to Ž. pasakė, kad jis eitų miegoti pas A. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kiek smūgių Žydrūnui buvo suduota, nežino, nematė. Kiek asmenų jį mušė, taip pat nematė (b. l. 121).
S. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutrauktas, parodė, kad su draugu A. K. susitiko 2019 m. liepos 28 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini). Susitiko, nes planavo gerti alų. A. K. gyvena netoli jo. Susitiko kieme, nuėjo iki parduotuvės, nusipirko alaus ir vaikščiodami po (duomenys neskelbtini) kaimą gėrė alų. Apie 23.30 val. jie buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai staiga A. K. apsisuko ir nubėgo į kitą pusę gatvės. Viskas įvyko labai greitai. Ta gatvės atkarpa nėra apšviesta, todėl jis nieko nematė. Tik staiga išgirdo moters šūksnius ir A. K. atbėgo atgal prie jo. A. K. pasakė, kad pamatė prie Algimanto namo vartelių stovintį Ž. P., kuriam jis įspyrė. A. žino tik iš matymo, jo pavardės nežino. Ž. P. pažįsta, jis yra vietos gyventojas. Jis Ž. P. tikrai nemušė, net nebuvo priartėjęs prie Ž. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas A. K. sudavė Ž. P., nematė, nes buvo tamsu. Apie tai jam pasakė pats A. K.. Jie toliau nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir vėl vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), dar išgėrė alaus. Jis nežino, kodėl jie sugrįžo antrą kartą prie A. namų. Mano, kad A. K. dar norėjo susitikti su Ž. P.. Jis A. K. sakė, kad pastarasis nesikištų, kad geriau neiti ir negrįžti ten, bet A. K. jo neklausė. Priėję prie namų, jie sustojo prie lauko durų. A. K. pabeldė į duris ir A. jas atidarė. Viskas įvyko greitai, kai A. K. papurškė ašarinių dujų į namo vidų ir pateko į vidų. Jokių muštynių jis nematė, namo viduje nebuvo, o stovėjo prie lauko durų kiemo pusėje. Kas vyko namo viduje, nežino, jie greit išėjo ir su A. išsiskyrė. A. K. jam nieko daugiau nepasakojo. Jis prie Ž. P. nesmurtavo, jokių smūgių jam nesudavė (b. l. 128–130, 140-142).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2267/2019(02) nurodyta, kad Ž. P. konstatuota muštinė žaizda kairio smilkinio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 109).
2019 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prieškambaryje ant grindų matosi raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo, dėmė. Koridoriuje ant grindų taip pat matosi raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo, dėmė. Vonios kambaryje ant grindų ir ant vonios, taip pat matosi raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo, dėmės. Kambaryje ant grindų ir ant lovos patalynės matosi raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo, dėmes. Iš įvykio nieko nepaimta (b. l. 70–81).
Bendrojo pagalbos centro 2019-07-29 01.38 val. infomacinėje sistemoje užfiksuotas Ž. P. pranešimas iš telefono NR. (duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimo stenograma (b. l. 85–87).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad:
- A. K. 2018 m. spalio 09 d. apie 16.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį V. K., t. y. tyčia nemažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jam į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius ši nusikaltimą patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo nurodytos aplinkybės atitinka tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotą informaciją. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – kartu gyvenantį brolį, jo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina). A. K. padarytų veiksmų pobūdis (nemažiau kaip du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvą), neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu būti gali savo broliui sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ši A. K. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;
- be to, jis 2019 m. liepos 28 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namo kieme tyčia mažiausiai penkis kartus įspyrė ir rankomis sudavė nukentėjusiajam Ž. P. į nugarą, ko pasekoje jis pargriuvo ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-07-29 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia sudavė ant lovos miegančiam Ž. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam Ž. P. padarė muštinę žaizdą kairio smilkinio sritį, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę šiame epizode patvirtina nukentėjusiojo Ž. P., liudytojų A. J. ir V. K. parodymai, S. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2019-09-11 nutrauktas, parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, bendrojo pagalbos centro infomacinėje sistemoje užfiksuoto Ž. P. pranešimo iš telefono duomenys, teismo med. specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga. A. K. padarytų veiksmų pobūdis (namo kieme mažiausiai penkis kartus įspyrė ir rankomis sudavė nukentėjusiajam Ž. P. į nugarą, o po to maždaug po dviejų valandų sudavė ant lovos miegančiam Ž. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas) leidžia teigti, kad šiuos veiksmus jungia vieninga kaltininko tyčia. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ši A. K. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip viena tęstinė veika.
Kaltinamasis kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 202–205, 206–207).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas a, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis 3 dalis), nusikaltimai baigti. Kaltinamasis teistas vieną kartą už nusikaltimą nuosavybei, bausmę atlikęs (b. l. 187), administracine tvarka baustas (b. l. 190), psichiatrinis gydymas – nesigydė, nesilankė (b. l. 194, 199), priklausomybės ligų gydymas – neužregistruotas (b. l. 193, 197), nedirbantis.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę. Teismo manymu, prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neatlygintini darbai, taip darant teigiamą įtaką jo elgesiui.
Pažymėtina, kad prokuroro siūlomas skirti įpareigojimas – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos – yra privalomas kiekvienam laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį švelnesnės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ( BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).
Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 9 (devynis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 9 (devynis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti dalino jų sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 9 (devynis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64? straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 9 (devynis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tai yra 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Išaiškinti A. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.