Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-175/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
1-46-175/2011
Teisminio proceso Nr.
20-1-01111-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Kaltinamasis
O. K.
Nukentėjusysis
E. M., Z. M.
Advokatai
Regina Atkočaitienė, Alvidas Tamulionis
Baudžiamoji byla Nr. 1-46-175/2011Proceso Nr. 20-1-01111-2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.8.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, V. Pupšytei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Dariui Jakučiui, kaltinamojo O. K. gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, nukentėjusiesiems E. M., Z. M., jų atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei, A. J., specialistui Juozui Vėlavičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E." apsaugos darbuotoju, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis O. K. 2009-11-17, laikotarpiu nuo 14.50 iki 15.05 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „E." parduotuvės „Š.", (duomenys neskelbtini), mieste pagalbinėse patalpose, dėl aiškaus žmo­gaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, įžūliais tyčiniais veiksmais siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, panau­dodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį- neva nukentėjusysis pavogė svetimą mažavertį turtą- 25,69 Lt. vertės 0,7 litro talpos butelį degtinės „BRAVO", nesilaikydamas įstatymais bei kitais normatyviniais aktais reglamentuotos pranešimo apie tokias nusikalstamas veikas bei jų tyrimo tvarkos, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau penkiolikos smūgių dėl sunkaus girtumo negalinčiam priešintis ir dėl to esančiam bejėgiškos būklės R. M. į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas, kuo nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje palei gumburo išorinį kraštą, dešiniojo antakio išorinio galo- smilkinio srityje, visame krūtinės priekiniame paviršiuje, kairiojo žasto užpakaliniame- vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, dešinės šlaunies priekiniame- vidiniame bei užpakaliniame paviršiuose, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimus dešinio antakio išoriniame gale ir nosies nugarėlės viršutinėje dalyje; kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose dešinėje momeninėje srityje ties gumburu, krūtinės priekinėje dalyje ties krūtinkauliu ir palei jo šonus, pakrutinio srityje abipus bei krūtinės šonuose 6- 12 šonkaulių aukštyje; krūtinkaulio skersinės krypties įlūžimą tarp 5 ir 6- tų šonkaulių porų, kairės pusės 3, 5, 6, 7 ir dešinės pusės 6, 7 šonkaulių kremzlių lūžius palei krūtinkaulį; dešinės pusės 6- 12 ir kairės pusės 8- 12 šonkaulių užpakalinių galų dvigubus komplikuotus lūžius, pažeidusius priesieninę krūtinplėvę ir abiejų plaučių apatines skiltis bei dešinį diafragmos kupolą; paviršinius kepenų dešinės skilties kapsulės plyšimus, nuo ko- nuo krūtinės sumušimo, davusio kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio ir daugybinius abipusius šonkaulių lūžius bei abiejų plaučių pažeidimus šonkaulių lūžgaliais, kas komplikavosi oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse ir krūtinės sienos audiniuose, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu bei šoku R. M. 2009-11-17 apie 17.00 val. mirė, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. M., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 8 p.

Kaltinamasis O. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-11-17 pietaujant į darbo mobilaus ryšio telefoną paskambino apsaugos viršininko pavaduotojas Aurelijus ir nurodė važiuoti į parduotuvę „Š.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes ten yra sulaikytas apsivogęs pilietis. Į parduotuvę atvažiavo maždaug per 10 minučių ir nuėjo pas parduotuvės vadovę į kabinetą, kuriame buvo apsivogęs pilietis. Jis buvo pavogęs butelį degtinės. Sužalojimų ant vyro nematė. Vadovė sakė pačiam spręsti, ar rašyti pareiškimą policijai. Jis nusivedė apsivogusį pilietį į gretimą patalpą išsamesnei apžiūrai. Virtuvėlėje jį apžiūrėjo, patikrino visus rūbus, nes per monitorių jo nebuvo sekęs. Atlikdamas apžiūrą, jis liepė praskėsti kojas, tačiau šis nesuprato, todėl jis patraukė vieną koją ir vyriškis neišlaikęs pusiausvyros trenkėsi veidu į sieną, paskui nučiuožė nuo kėdės ant žemės. Jis paėmęs vyrą už pakarpos pasodino atgal. Tuo metu jis kažkiek nusibrozdino, matėsi truputį kraujo. Kitokių sužalojimų nebuvo. Smūgių M. jis nesudavė. Dokumentų vyriškis neturėjo, pasakė savo vardą, pavardę, sakė, kad vietinis. Jie pašnekėjo ir sutarė, kad šis sutinka apmokėti nuostolius, sakė atneš pinigus. Vyriškis turėjo sumokėti už visas tą dieną išvogtas prekes. Parduotuvėse buvo praktika, kad susimoka dešimt kartų daugiau už pavogtą prekę, nes daug vagysčių būna. Policijos nutarė nekviesti, kadangi vadovai leido patiems spręsti priklausomai nuo sulaikytojo elgesio, kada kviesti policiją, o kada ne. Paskui jis palydėjo tą vyrą iki rampos durų ir pasakė vadovei, kad jį paleido, nes sutarė, kad šis apmokės nuostolius. Tada jis išvažiavo. 8 minučių kambaryje su žuvusiuoju jis nebuvo. Kadangi jis dirbo šešiose parduotuvėse, tiksliai neatsiminė, kur yra kameros, kuriuos vaizdus fiksuoja. Kiekvienoje parduotuvėje yra po du ar po tris monitorius. Monitorius būna padalintas į daug dalių, mažesnių ekranų. Yra kvadratorius, ten būna trys ar keturios kameros prie jo. Kas ateina dirbti, tas perjungia į tas kameras, kurios jam reikalingos. Taip pat gali būti įjungiami ir padidinti vaizdo laukai, be kvadratoriaus. Įrašomi tik išdidinti laukai, ir fiksuoja vaizdą tik išdidintuose laukuose, o kitur vaizdas tada nefilmuojamas. Tuo metu virtuvėlė nebuvo pajungta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis O. K. kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai:

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad mirusysis yra jo tėvas. 2009-11-17 apie 17 val. iš darbo grįžęs namo, rado lovoje gulintį tėvą. Tėvas sakė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „Š.“ du apsauginiai, nes jis bandė pavogti butelį degtinės. Jį pagavo pardavėja ir perdavė apsauginiams. Apsauginiai ant jo šokinėjo, spardė. Mušė pakaitomis. Tėvas sakė, kad kraustė jo kišenes, skundėsi, kad skauda krūtinę, šoną. Jis matė ant tėvo galvos guzą, mėlynę prie akies. Po to tėvas nuslinko nuo lovos, pradėjo tinti, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Dėdė sakė, kad rado sumuštą tėvą pakeliui į namus. Tėvas buvo ramus, nekonfliktiškas, priešų neturėjo, anksčiau nebuvo, kad tėvas grįžtų sumuštas. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nuo 70 000 Lt mažina iki 67 400 Lt, nes 2 600 Lt gavo iš valstybės.

Nukentėjusioji Z. M. parodė, kad mirusysis yra jos sūnus. 2009-11-17 apie 14 val. sūnus parėjo namo išgėręs, ji sūnų apibarė ir šis vėl išėjo. Kada jis vėl grįžo, neprisimena. Į namus įėjo sulinkęs ir nuėjo į savo kambarį. Ji pagalvojo, kad toks girtas. Kai pradėjo šaukti, kad blogai, ji įėjo į kambarį. Buvo visas išbalęs, šaltas. Matėsi nubrozdinimas, patinimas. Pamačiusi, kad bąla, iškvietė greitąją pagalbą. Kol važiavo greitoji, jis numirė. Sūnus sakė, kad parduotuvėje už tai, jog paėmė butelį degtinės, sumušė du apsauginiai. Sakė, kad spardė kojom. Sūnus mėgdavo išgerti, bet nebūdavo konfliktiškas, buvo nepriekabus, lėtas. Kad sūnus grįžtų sumuštas, nėra buvę. Jis dirbdavo įvairius darbus. Prašo atlyginti 60 000 Lt neturtinės žalos ir 3000 Lt turtinės žalos.

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad buvo R. M. sugyventinė. Kartu gyveno 22 metus, gyveno pas Z. M.. 2009-11-17 sugyventinis iš namų išėjo šiek tiek išgėręs. Apie 16 val. atėjo R. brolis I. ir pasakė, kad R. sumušė, nes pavogė butelį parduotuvėje. I. sakė, kad R. sėdi ant akmens tarp namų ir parduotuvės „Š.“ ir negali paeiti. Brolis išėjo parsivesti R., rado jį gulintį ir parvedė namo. Parėjęs R. pasakė, kad jį suspardė kaip šunį parduotuvėje du apsauginiai. Kai įėjo į kambarį, kalbėjo dar aiškiai, paskui jau sunkiai buvo suprasti ką kalba. Jis buvo susiėmęs už krūtinės. Kai nuslinko nuo lovos, tik tada akis ištino labai, sumušimai matėsi. Patinimas buvo veido srityje didelis. Iš burnos pradėjo eiti kruvinos putos. Tada iškvietė greitąją, bet nespėjo atvažiuoti. Sugyventinis neblaivus būdavo ramus, nesikabinėdavo, buvo nekonfliktiškas. Anksčiau niekada nebuvo sumuštas. Reiškia civilinį ieškinį 20 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas I. M. parodė, kad yra mirusiojo brolis. 2009-11-17 iš ryto su broliu buvo išėję į parduotuvę „Š.“. Sutiko draugus V., P. ir A.. Su draugais nuėjo vyno išgerti. Begeriant V. prasidėjo epilepsija, todėl jį išvežė į ligoninę. Jie liko keturiese. Nuėjo nupirkti alaus. P. ir A. jiems paliko beveik pilną butelį, o patys nuėjo namo. Su broliu išgėrė ir abu nuėjo namo. Po to brolis vienas vėl išėjo į parduotuvę „Š.”. Prieš tai jau buvo išėjęs Vygintas. Jis taip pat išėjo. Kai atėjo, R. su V. ėjo gerti butelį į prieangį prie namo, esančio šalia parduotuvės „Š.“. Jis nuėjo su jais, dar sutiko S. ir visi kartu gėrė butelį. Paskui jie su broliu R. nuėjo į „Šilą“. R. ėjo normaliai, nesvirduliavo. R. sakė, kad eina paimti butelį degtinės, draugai laukė prie namo. Jis pirmas praėjo pro kasą ir nuėjo pas draugus, brolį paliko gėrimų skyriuje. Matė, kaip šis susikišo butelį. Jokių apsaugos darbuotojų jis parduotuvėje nematė. Palaukę apie pusvalandį ir nesulaukę, jie su S. ėjo namo, o V. nuėjo link „Š.“. Beeidamas pamatė ateinantį sulinkusį R.. R. atsisėdo ant akmens. Jis nuėjo prie R. ir šis pasakė, kad jį sumušė du apsauginiai, kad šokinėjo ant jo. R. nosis ir kakta buvo nubrozdinti. R. sakė, kad trūksta oro ir pasėdės ant akmens. Jis paliko brolį ant akmens ir nuėjo namo. Namuose jis parūkė ir po kokių 10-15 minučių nuėjo iki brolio. R. sėdėjo po medžiu. Jis parvedė brolį namo. Šis buvo girtas, sumuštas, trūko oro, vos paėjo. Draugai brolio nemušė, jokių konfliktų nebuvo. Brolis niekada nebuvo grįžęs sumuštas.

Liudytojas I. M. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis vietoje parodė, kur buvo, kokius veiksmus atliko, kokiais maršrutais judėjo 2009-11-17 jis pats, R. M., V. G., S. G., parodė, kur pamatė savo brolį einantį pro aikštelę, parodė kelią, kuriuo ėjo iki brolio, vietą, kurioje rado brolį, kur R. pasakė, kad jį sumušė parduotuvės „Š." du apsaugos darbuotojai, tolimesnį savo bei kitų asmenų judėjimo maršrutą bei veiksmus (t. 2, b.l. 84-85).

Liudytojas V. M. parodė, kad mirusysis buvo jo brolis. 2009-11-17 jis buvo namuose, negėrė, o brolis apie 14 val., gal anksčiau, išėjo vienas. Apie 15 val. jis nuėjo į parduotuvę pirkti telefono papildymą. Ten pamatė R. su V. G.. Išeidinėjant iš parduotuvės, prašė pinigų. Jis grįžo namo, o brolis liko prie parduotuvės durų. Brolis parėjo apie 16.50 val. Apie 17 val. jis mirė. Kai grįžo, matėsi, kad jis buvo išgėręs. Kai prasidėjo triukšmas, iškvietė greitąją. Ant veido matėsi nedaug sužalojimų. Broliui parėjus su juo nekalbėjo, o nuėjo į savo kambarį. Jis sūnui pasakė, kas nutiko. Sūnus apie tai pasakė kitiems. Sakė, kad tėvą parduotuvėje pagavo vagiant ir primušė du apsauginiai. R. buvo labai lėtas, nekonfliktiškas. Brolis prieš mirtį vartojo alkoholį. Jis paprastai gerdavo su tais pačiais asmenimis prie parduotuvės.

Liudytojas S. G. parodė, kad 2009-11-17 su R. susitiko prie parduotuvės „Š.“. Jam atėjus prie parduotuvės, pusė butelio jau buvo nugerta. R. pasakė palaukti, nes atneš dar vieną butelį. Į parduotuvę nuėjo su I.. Pinigų eidamas į parduotuvę R. neprašė. Eidamas į parduotuvę R. buvo šiek tiek išgėręs. Paskui I. grįžo, o R. ne. Nesulaukęs grįžtančio R. iš parduotuvės, nuėjo namo. Tą dieną R. daugiau nematė. Ryte sužinojo, kad šis miręs. Geriant degtinę, R. nebuvo sužalotas, buvo sveikas, sužalojimų nesimatė.

Liudytojas P. K. parodė, kad ryte apie 9 val. eidamas link garažų, pamatė V. G. ir A., buvo broliai M. – I. ir mirusysis. Jie visi išgėrė butelį vyno. Tada V. prasidėjo epilepsijos priepuolis. Buvo iškviesta greitoji. Tada jis davė ant alaus broliams M., vyresnysis nuėjo nupirkti. Jis išgėrė pora gurkšnių alaus ir nuėjo į garažus dirbti. Alų gėrė prie namo, šalia yra spaudos kioskas. Ant R. M. veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Sveikata jis nesiskundė. Apie mirties aplinkybes išgirdo vėliau. Girdėjo, kad R. „Š.“ vogė butelį alkoholio, atėjo antrą kartą ir jį pagavo vakare.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2009-11-17 jis, I., R., lyg S. gėrė butelį degtinės. Alkoholio ėjo pirkti R. į „Š.“. Prieš einant į parduotuvę, R. veidas nebuvo sumuštas, nesiskundė, kad trūksta oro, krauju nesispjaudė. R. M., eidamas į parduotuvę degtinės, šiek tiek svirduliavo. Kai jis ėjo pro „Š.“ namo, R. išeidinėjo pro atsargines parduotuvės duris, matė, kaip lipo laiptais. R. ėjo sunkiai, nes buvo neblaivus. Jis R. matė iš tolo. Kur R. nuėjo, jis nematė. (duomenys neskelbtini) kalbama, kad R. nukrito savo laiptinėje ir susižalojo, tačiau, kaip iš tikro buvo, jis nežino.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis atėjo į parduotuvę „Š.“ nusipirkti cigarečių. Jis iškvietė greitąją G.. Kai kvietė greitąją, R. M. su broliu stovėjo, buvo dar du asmenys. Jis gėrė alų, tarpusavyje nekonfliktavo. R. nebuvo sužalotas. R. M. buvo ramus žmogus, nesikabinėjo. Apie M. mirtį sužinojo kitos dienos ryte. Iš automobilius remontuojančio vyro sužinojo, kad apsauginis sumušė, nes šis norėjo degtinę nesumokėjęs išsinešti.

Liudytoja L. O. parodė, kad 2009-11-17 apie 17.06 min. GMP stotis gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) pas M., 45 m. amžiaus vyrą. Kvietė brolis. Nuvykus, pasilikęs vyras, pasakė, kad jo brolis R. M. grįžo iš parduotuvės, skundėsi, kad skauda krūtinę, kad parduotuvėje sumušė apsaugos darbuotojas. Įėjus į butą, R. M. gulėjo veidu žemyn. Kvėpavimo, pulso nebuvo. Jis buvo prijungtas prie aparato, konstatuota mirtis. Prie dešinės akies buvo mėlynė, užtinimas voko, nubrozdinta nosis. Atidengus krūtinę, išorinių sužalojimo žymių nematė. Krūtinės rankoms nelietė, nemaigė. Apie tai, kad gali būti sumuštas, girdėjo felčerė ir pagalbinis darbuotojas.

Liudytoja I. T. parodė, kad dirba parduotuvės „Š.“ kasoje. 2009 m. lapkričio mėnesį, dienos nepamena, pastebėjo, kaip vietinis gyventojas alkoholio skyriuje už striukės kišasi butelį degtinės. Jis atėjo su kitu vyriškiu, kuris išėjo pirmas. Apie tai ji pasakė kitai kasininkei R. M., kuri sulaikė tą asmenį, nuvedė ir kažkam kitam perdavė. Ji tuo metu liko kasoje. Tas vyras buvo išgėręs, sulaikomas nesipriešino, buvo ramus. Ant jo veido prieš įeinant į parduotuvę, sužalojimų nepastebėjo. Anksčiau tas asmuo nebuvo pastebėtas vagiantis. Vyras buvo nuvestas į sandėlį ar į kažkurią kitą pagalbinę patalpą. Apsaugos darbuotojų atskiros patalpos nėra. To asmens daugiau nematė. Iš parduotuvės galima išeiti ne tik pro pagrindinį įėjimą, bet ir pro duris, kur atveža prekes. Buvo iškviestas apsaugos darbuotojas. Kas iškvietė, nežino. Kada atvažiavo apsaugos darbuotojas, nepastebėjo. O. matė po to įvykio. Paprastai sulaikytas asmuo yra vedamas arba į apsaugos darbuotojų būdelę, arba į sandėlį. Iškviečiama policija.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirbo parduotuvėje „Š.“. 2009-11-17 bendradarbė I. T. pasakė, kad pirkėjas įsidėjo butelį ir parodė asmenį, kuris apsivogė. Tą žmogų pažinojo iš matymo. Kadangi I. T. negalėjo išeiti iš kasos, o ji buvo netoliese, tai tą asmenį sustabdė ir pasakė padėti tai, ką turi. Vyras nesipriešino, sakė, kad nieko neturi. Ji palydėjo vyriškį iki sandėlio durų, sutiko vadovę ir perdavė, o pati nuėjo į kasą. Vadovei ji pasakė, kad jis turi užsikišęs butelį. Sulaikytus asmenis vestis į tarnybines patalpas yra įprasta. Vedamas tam, kad iškraustyti. Policija kviečiama visais atvejais. Jei prekės atimamos ir nėra žalos, negali pasakyti, kaip būna. Sužalojimų ji nepastebėjo. Vyras buvo gerokai apgirtęs. Jai matant, smurto jo atžvilgiu niekas nevartojo.

Liudytoja Vilma K. K. parodė, kad dirba prekybos centre vadove. 2009-11-17 ją pakvietė mergaitės, nes atėjęs žmogus pasiėmė butelį. Vyriškis butelį buvo užsikišęs už kelnių. Su darbuotoja ir apsivogusiu vyriškiu susitiko prekybos salėje. Ji vyriškį atsivedė į kabinetą ir paskambino apsaugos numeriu. Vyras buvo girtas, ėjo griuvinėdamas. Sužalojimų ant veido nesimatė, bet buvo murzinas. Jis nesipriešino. Kabinete jis išėmė tą butelį ir padėjo ant stalo. Sakė, kad nori pasėdėti. Netrukus gal po 5-15 min atvyko apsaugos darbuotojas ir ji perdavė tą vyrą apsaugos darbuotojui. Apsaugos darbuotojas buvo vienas. Jos kabinete smurtas nebuvo vartojamas. Jie iš jos kabineto išėjo. Kur apsaugos darbuotojas nusivedė tą vyriškį, nematė. Jokio triukšmo ji negirdėjo. Po to gal už 5 minučių apsaugos darbuotojas pravėrė duris ir pasakė, kad išvažiuoja. Kai apsaugos darbuotojas pasakė, kad paleido tą vyrą, ji nesuprato, kad dokumentai nesurašyti. Parduotuvėje salėje prie kasų yra speciali apsaugos darbuotojų patalpa. Esančios vaizdo kameros stebi visą prekybos salę, sandėliavimo ir prekių priėmimo patalpas. Apsaugos kameras prižiūri apsaugos darbuotojai. Raktas nuo patalpos, kurioje yra vaizdo stebėjimo kameros, yra parduotuvėje. Prie jo gali prieiti bet kuris darbuotojas. Ji neturi teisės kištis į tų kamerų veikimą, trinti ar ką kitą daryti. Įvykus vagystei, yra skambinama apsaugai, surašomas protokolas, kviečiama policija. Jei suma mažesnė nei 100 Lt, tai policija nevažiuoja. Tada skambinama apsaugai. Jei policijai paskambina apsaugos darbuotojas, tada atvažiuoja. Apsaugos darbuotojas surašo protokolą ir skambina policijai. Šiuo atveju ji nepasirašė jokiuose protokoluose, niekas neprašė pasirašyti. Ne pirmą kartą jai nedavė pasirašyti.

Liudytojas A. P. parodė, kad O. K. buvo jo pavaldinys, jam buvo priskirta parduotuvė, kurioje 2009-11-17 įvyko vagystė. Yra keli saugomi objektai, kuriuos apsaugos darbuotojas turi prižiūrėti. 2009-11-17 gavo skambutį iš parduotuvės, kad sulaikytas asmuo. Jis paskambino kolegai O. K. ir paprašė, kad šis nuvažiuotų. Darbuotojas, kuris vyksta į įvykio vietą, pranešti apie rezultatus neprivalo. Įvykis įforminamas įvairiai, pagal situaciją. Policija kviečiama tais atvejais, kai sulaikyti asmenys būna aršūs. Nusikaltimą fiksuoja vaizdo įrašas, yra vaizdo medžiaga, kuri lieka archyve. Jei tas asmuo vėl apsivagia, tada jau kviečiama policija. Jei įvykis forminamas pilnai, tada kviečiama policija. Darbuotojai surašo dokumentus ir kviečia policiją. Apsaugos darbuotojas sulaikyti asmenį ir vežti į policiją negali. Nėra nustatyta taisyklių, ką turi daryti apsaugos darbuotojas, sulaikęs asmenį, reaguoja pagal situaciją: gali pasikalbėti ir paleisti, gali sulaikyti. 2009-11-17 apie 18 val. paskambino iš parduotuvės ir pasakė, kad atėjo du vyrai ir nori pasikalbėti su apsauga dėl dienos įvykio. Nuvažiavęs, jis rado policiją, jo paprašė parodyti vaizdo medžiagą, pasakė, kad buvo nužudytas žmogus ir kad nori pamatyti dienos metu padarytą vaizdo įrašą. Vaizdo įrašą jis peržiūrėjo kartu su pareigūnais. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo matyti, kad tas asmuo pirmą kartą apsivogė apie 14 val. Po antros vagystės jis jau buvo sulaikytas. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip tas asmuo perėjo parduotuvę, kaip kažkuri iš darbuotojų jį lydėjo. Kur vyras vėliau buvo nuvestas, jis nežino. Matosi, kaip O. K. nueina. Vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, kaip tas asmuo išvedamas iš vadovės kabineto. Asmens išvedimas pro rampą matėsi. Tas asmuo ėjo primas, O. K. ėjo iš paskos. Užfiksuota, kaip jis pats duris atsidarė, nulipo laiptais. Visas įrašas be jokių trukdymų buvo, ištisas vaizdas. Visas vaizdo įrašas buvo perduotas policijai. Pareigūnai buvo paėmę kompiuterius, jiems buvo perduota visa turima medžiaga. Liudytojas paaiškino, kad ant vieno kanalo yra keturios kameros ir būna perjungiamos. Monitorius padalytas į 10 sekcijų. Fiksuoja tik tai, kas įjungta tuo metu. Įsirašo tik viena kamera. Kvadratorius įjungtas ant kitos kameros. Dėl to kitų įrašų ir nėra. Ant ko įjungta, tą ir įrašo. Jei įjungtas ant visų keturių, tai įrašo visą vaizdą. Kažkas buvo anksčiau stebėta, neperjungta, todėl taip ir įrašė. Parduotuvės darbuotojai neturi teisės prieiti prie kamerų. Kaltinamasis galėjo nustatyti, kad tik vieną vietą filmuotų.

Liudytoja D. R. parodė, kad tuo metu dirbo gamybos skyriuje. Ji buvo porai minučių užėjusi į vadovės kabinetą. Tuo metu kabinete kaip tik buvo apsivogęs vyriškis, jis stovėjo prie vadovės stalo, buvo ramus. Jis buvo nešvarus. Nebuvo požymių, kad tas vyras sumuštas, ji jo neapžiūrinėjo. Jei sužalojimai būtų buvę ryškesni, gal ir būtų pastebėjusi. Kabinete buvo vadovė ir vedėja. Apsaugos darbuotojo tuo metu ji nematė.

Liudytoja A. K. parodė, kad įvykio dieną ji dirbo parduotuvėje. Ji matė nukentėjusįjį atėjus į parduotuvę, tačiau, kaip apsivogė, nematė. Jai pasirodė, kad nukentėjusysis buvo išgėręs. Tas vyras nebuvo panašus į sveikatos problemų turintį asmenį. Kaip jį sulaikė, ji nematė. Bendradarbės pasakojo, kad jis buvo nuvestas į vadovės kabinetą. Kad jis vogtų anksčiau, kad sulaikytas būtų, nežino.

Liudytoja D. L. parodė, kad 2009-11-17 vadovė atvedė pagyvenusį vyrą, pasakė, kad apsivogė. Vadovė jam liepė ištraukti, ką pavogė. Jis sakė, kad yra ne vagis, o girtuoklis. Vadovė iškvietė apsaugą, o jis stovėjo ir laukė. Buvo taikus. Iš už diržo butelį degtinės išėmė ir padėjo ant rašomojo stalo. Ant veido sužalojimų nesimatė. Buvo visas kažkoks pilkas, lieknas. Po kurio laiko atėjo apsaugos darbuotojas O. ir išsivedė, tačiau kur, nežino. Galima vesti į merginų persirengimo kambarį, į buitines patalpas, virtuvėlė yra. Patalpos netoli kabineto. Girdisi, jei triukšmauja. Virtuvėje vaizdo kamera yra. Tą dieną apie sulaikytą vyriškį daugiau nieko negirdėjo. Iš V. K. K. sužinojo, kad nebuvo kviesta policija, o vyras paleistas. Ryte iš krovėjo sužinojo, kad praėjusį vakarą buvo policija, kad žmogus mirė. Vagystės atveju iškviečiama apsauga ir jie spręsdavo, ką daryti. Buvo atvejų, kai policiją kviesdavo. Apsauga dabar sprendžia, ką paleisti, o ką perduoti policijai. Būdavo blankai, kuriuose surašydavo, ką pavogė. Ji galėjo prieiti tik prie signalizacijos, prie kitų apsaugos priemonių priėjimo neturėjo.

Liudytoja M. M. parodė, kad parduotuvėje 2009-11-17 dirbo pieno produktų skyriaus pardavėja. Būdama pagalbinėse patalpose matė, kaip vadovė į savo kabinetą nusivedė apsivogusį vyrą. Tas vyras buvo išgėręs, ėjo svirduliuodamas. Sužalojimų nepastebėjo. Po kokių 10-15 minučių atvažiavo apsauga ir išsivedė vyriškį. Ji matė, kaip apsaugos darbuotojas tą asmenį išvedė per galines rampos duris. Tą vyrą ji matė išeinantį maždaug 5 m. atstumu nuo savęs. Jis svirduliavo, matėsi, kad girtas. Išvedamo matė tik nugarą.

Liudytoja O. A. parodė, kad 2009-11-17 dirbo parduotuvėje „Š.“ prekių priėmėja. Vadovė vedėsi apsivogusį vyriškį, tačiau, kur nežino, toje vietoje yra sandėlis, kabinetas, tualetas, kitos patalpos. Atvyko apsaugos darbuotojas ir praėjo pro ją iš rampos pusės. Jis nuėjo link vadovės kabineto. Apsivogęs asmuo išeidinėjo kartu su apsaugos darbuotoju, ji juos palydėjo iki rampos durų. Jie atėjo nuo tos pusės, kur yra vadovės kabinetas ir kitos patalpos. Triukšmo ar šauksmo ji negirdėjo. Tas vyras negriuvinėjo. Priėjo prie durų, išėjo, o ji užrakino duris. Išeinant iš parduotuvės ant to žmogaus veido kažkoks paraudimas gal ir buvo. Apsaugos darbuotojas išėjo kartu su tuo asmeniu. Ar apsaugos darbuotojas po to grįžo, ji neatsimena.

Liudytoja O. A. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad vietoje parduotuvėje „Š.", (duomenys neskelbtini) ji parodė, kokiose vietose buvo, kai matė parduotuvės vadovės vedamą apsivogusį asmenį, parodė, pro kur atėjo apsaugos darbuotojas. Liudytoja parodė, kad apsaugos darbuotojas nuėjo koridoriumi link vadovės kabineto, tiksliai kur ji nematė ir kad maždaug už 10-15 minučių apsaugos darbuotojas su sulaikytu asmeniu atėjo į sandėliavimo patalpas, sulaikytąjį palydėjo iki rampos durų, ji pati ant įtariamo vagyste žmogaus veido šiam išeinant iš parduotuvės matė nubrozdinimus, paraudimą ant žando (t. 2, b.l. 94- 95).

Liudytoja J. D. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn., dienos nepamena, parduotuvėje „Š.“ buvo pagautas vagis. Tuo metu ji dirbo parduotuvėje. Kolegė pamatė, kad vyras užsikišo butelį degtinės, kita bendradarbė sulaikė jį, vadovės pagalba tas asmuo nuvestas į sandėlio patalpas, į vadovės kabinetą. Vyras buvo išgėręs, svyravo. Po kelių minučių tas vyras išėjo lydimas apsaugos pro rampos duris. Jis nebuvo nė kiek pasikeitęs. Sulaikytojo veido nematė, nematė, kad jis sunkiai eitų, kad jam skaudėtų. Išlydėjęs apsivogusį asmenį, apsaugos darbuotojas grįžo.

Liudytojas M. A. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį apie 17-18 val. jis grįžo iš darbo namo į (duomenys neskelbtini). R. M. dar buvo gyvas. Jis gulėjo ant lovos, buvo susiėmęs už šono ir sakė, kad jį sumušė apsauginiai parduotuvėje „Š.“.

Specialistas Juozas Vėlavičius patvirtino ekspertizės išvadas. Jis paaiškino, kad mirties priežastis - visuma sužalojimų, abiejų krūtinės pusių suspaudimas. Tai įvyko, nes lūžo šonkauliai, pažeidė krūtinės sieną ir plaučius. Sužalojimai galėjo būti padaryti stiprių smūgių nesmulkiu objektu, tipiškai koja, keliu, pėda. Visi sužalojimai padaryti esant gyvam. Sužalojimai padaryti tuo pačiu metu, per trumpą laikotarpį. Sužalojimai padaryti kelių, keliolikos minučių laikotarpiu. Galėjo išgyventi iki kelių valandų po sumušimo, sumušimų padarymas neviršija 4 valandų iki mirties momento. Sužalojimai keliose vietose, 6 grupės, tai nebūdinga vienkartiniam griuvimui. Tokiu atveju turėtų būti 6 griuvimai, tačiau realiai tai neįmanoma, nes aplinkos daiktai kampuoti ir lieka nubrozdinimai, o šiuo atveju nieko panašaus nėra. Ant kūno nėra sužalojimų, kurie būtų būdingi sužalojimams nukritus. Serijiniai griuvimai neįmanomi. Mirties akimirkai buvo nustatytas 2,55 ‰ girtumas, jeigu praėjo dvi valandos nuo sumušimo, tai įvykio vietoje ir laike jis galėjo būti 3 ‰. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, darytą 2009-11-17, specialistas parodė, kad nukentėjusysis parduotuvėje prie lentynos eina ryžtingai, ereliška eisena, svirduliuoja. Lipdamas laiptais, jis eina atstatęs krūtinę, saugo kairį petį, dešine ranka remiasi. Atsakyti ar dėl girtumo, ar dėl sumušimo nėra galimybės, kadangi skausmas žmogų kausto, o girtumas naikina skausmą. Specialisto nuomone, nėra didelio skirtumo, kaip asmuo ėjo iki įvykio ir kaip po, nes viską dengia girtumas.

Lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad buto (duomenys neskelbtini) antrajame kambaryje ant grindų, 56 cm. nuo durų staktos ir 110 cm. nuo kairės sienos yra vyriškos lyties lavonas. Nosies nugarėlės viršutinėje dalyje ir dešinio antakio išorinio galo srityje yra patinimai ir smulkūs viršutiniai nubrozdinimai. Čiuopiant krūtinės ląstą iš abiejų pusių jaučiasi daugybiniai paslankūs apatinių šonkaulių lūžiai. Krūtinėje, spenelių lygmenyje yra paraudimo plotai, galimai sumušimo žymės. Sustingimo visose tiriamose raumenų grupėse dar nėra. Lavonas šiltas, lavondėmės susiformavusios užpakaliniame kūno paviršiuje, jos vidutinio intensyvumo violetinės spalvos, atsistato per 10 s. Lavonas apsirengęs, marškiniai juodi su pilkšvai baltais dryželiais, balta maikė, baltos apatinės kelnaitės, pilkos džinsinės kelnės su rudu odiniu diržu, vilnonės, juodai baltos kojinės. Lavonas yra R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Specialisto J. Vėlavičiaus išvada: iš preliminarios apžiūros- akivaizdūs smurto požymiai iš kurių galima spėti esant ryšį su mirties priežastimi (t. 1, b.l. 9-15).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2009-11-17 apžiūros metu vadovės kabinete ant durų, spintų, grindų ir kitų paviršių rankų pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui, nerasta. Avalynės pėdsakų, tinkamų rūšinei priklausomybei, nerasta. Kraujo pėdsakų nerasta (t 1., b.l. 16-24.).

Įvykio vietos- parduotuvės patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad parduotuvės patalpose, rūbinėje, ant spintelės Nr. 6 durų, aptikta rudos spalvos, apie 5 mm. skersmens dėmė, iš kurios specialiu tamponu padaryta nuoplova. Virtuvėje, ant kėdės atlošo audinio aptikta pilkos- rudos spalvos, iki 25 mm. skersmens dėmė. Daugiau jokių galimų nusikaltimo pėdsakų nerasta (t. 1, b.l. 25-32 ).

Mykolo Riomerio Universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1211/09(02) konstatuota:

R. M. mirties priežastis - krūtinės sumušimas, davęs kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio ir daugybinius abipusius šonkaulių lūžius bei abiejų plaučių pažeidimus šonkaulių lūžgaliais, kas komplikavosi oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse ir krūtinės sienos audiniuose, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu bei šoku.R. M. mirė 0,5- 4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. Į tai nurodo pirmos stadijos lavondėmės bei jų atsistatymo laikas ir visai neišreikštas tiriamų raumenų grupių sustingimas.R. M. kūne konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje palei gumburo išorinį kraštą dešiniojo antakio išorinio galo-smilkinio srityje, visame krūtinės priekiniame paviršiuje, kairiojo žasto užpakaliniame-vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, dešinės šlaunies priekiniame-vidiniame bei užpakaliniame paviršiuose, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimai dešinio antakio išoriniame gale ir nosies nugarėlės viršutinėje dalyje; kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje momeninėje srityje ties gumburu, krūtinės priekinėje dalyje ties krūtinkauliu ir palei jo šonus, pakrūtinio srityje abipus bei krūtinės šonuose 6- 12 šonkaulių aukštyje; krūtinkaulio skersinės krypties įlūžimas tarp 5 ir 6- tų šonkaulių porų, kairės pusės 3, 5, 6, 7 ir dešinės pusės 6, 7 šonkaulių kremzlių lūžiai palei krūtinkaulį; dešinės pusės 6- 12 ir kairės pusės 8-12 šonkaulių užpakalinių galų dvigubi komplikuoti lūžiai, pažeidę priesieninę krūtinplėvę ir abiejų plaučių apatines skiltis bei dešinį diafragmos kupolą; paviršiniai kepenų dešinės skilties kapsulės plyšimai. Visi sužalojimai susidarę 1- 3 val. iki mirties. Į tai nurodo identiškas išorinių sužalojimų (poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimų) bei minkštųjų audinių kraujosruvų makroskopinis vaizdas bei mikroskopinis (histologinis) paimtų sužalotų audinių kontrolinių mėginių vaizdas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai dešinėje momeninėje srityje, kaktos dešinėje pusėje, dešinio antakio srityje bei nosies nugarėlėje susidarę nuo mažiausiai keturių trauminių kontaktų. Jie pagal lokalizaciją yra prieinami kontaktui su plokštumomis ir galėtų būti paaiškinami kaip griuvimu ( bent dviejų) pasekmės. Poodinės kraujosruvos kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje dešinės šlaunies priekiniame- vidiniame paviršiuje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje ir dešinės šlaunies užpakaliniame- išoriniame paviršiuje susidarė nuo mažiausiai penkių trauminių kontaktų su riboto paviršiaus daiktais. Poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies užpakaliniame-išoriniame paviršiuje apatinėje dalyje bei kairės šlaunies išorinio paviršiaus vidurinėje dalyje, sprendžiant pagal didelį intensyvumą ir audinių patinimą, susidarė smūgių pasėkoje, tikėtina spiriant koja ar smūgiuojant panašių savybių daiktu. Sužalojimai krūtinėje susidarė nuo mažiausiai šešių trauminių poveikių stambiais kietais bukais riboto paviršiaus ploto daiktais be išreikštų briaunų ar ženklių reljefinių iškilimų. Vienas ar daugiau trauminių poveikių buvo į krūtinės vidurio liniją 2- 3 šonkaulių porų aukštyje, padarant kraujosruvas ir kairės pusės 3- čio šonkaulio kremzlinės dalies lūžį; vienas ar daugiau į krūtinkaulį 5- 6- tos šonkaulių poros aukštyje vos kairiau vidurio linijos, traumuojančiai jėgai veikiant link stuburo iš kairės į dešinę ir padarant plačias kraujosruvas, krūtinkaulio kūno įlūžimas, kairės pusės 5, 6, 7 bei dešinės pusės 6- 7 šonkaulių kremzlinių galų lūžius palei krūtinkaulį, taip pat antrinius (netiesioginius deformacinius) kairės pusės 6 bei dešinės pusės 4, 5, 6, 7, 8 šonkaulių priekinių galų lūžius; po vieną ar daugiau trauminių poveikių į pakrūtinio sritį iš kairės ir dešinės ties apatinių šonkaulių kremzlėmis padarant abipus kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose tarp šonkaulių bei dešinėje pusėje paviršinius kepenų kapsulės plyšimus palei vainikinį raištį; po vieną ar daugiau trauminių poveikių į krūtinės apatinės dalies šonus tarp pažasties vidurinės ir menčių linijų, dešinėje pusėje sulaužant 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir kairėje pusėje 8, 9, 10, 11, 12 šonkaulius, bei lūžgaliais abipus sužalojant apatines plaučių skiltis ir dešinėje pusėje diafragmos kupolą.

Mirties priežastimi tapo krūtinės sumušimas kaip sužalojimų visuma, nors lemiamą vaidmenį turėjo šonkaulių lūžiai, pažeidę plaučius.Konstatuotų sužalojimų visuma nebūdinga vienkartiniam griuvimui atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, tačiau kategoriškai neatmestina tikimybė, kad dalį jų R. M. galėjo patirti ir griuvimo pasėkoje, pavyzdžiui sužalojimus galvoje.Pomirtinių sužalojimų R. M. kūne nekonstatuota.Nors visi sužalojimai pagal lokalizaciją yra pasiekiami savo ranka, tačiau nebūdingi savęs žalojimui.R. M. rūbuose ir kūne tempimo ar vilkimo žymių nerasta. Specifinių, būdingų tik savigynai sužalojimų nėra.R. M. padaryti sužalojimai neatėmė sąmonės ir galimybės judėti, kol progresuojantis abipusis pneumotoraksas (oro kaupimasis krūtinplėvės ertmėse) spausdamas plaučius ir širdį kraštutinai nesutrikdė jų funkcijos. Tai galėjo trukti iki kelių valandų.Kaip atsakyta "3" punkte sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių į galvą ne mažiau šešių į krūtinę ir nemažiau penkių į kairį žastą bei abi šlaunis pasėkoje.Žalojusių daiktų grupinės savybės apibūdintos išvados "3" punkte.Sužalojimuose individualios žalojusių daiktų savybės neužfiksuotos.Sprendžiant pagal krūtinės traumos išraiškų pobūdį akivaizdu, kad trauminių kontaktų būta stiprių ir labai tikėtina esant fiksuotam R. M. liemeniui, pvz. atsirėmus nugara į plokštumą prilaikant už pečių, ar panašiai.Sužalojimai medicininiu požiūriu yra vienodo senumo ir jų sekai nustatyti duomenų nepakanka.Medicininių duomenų, kad būtų keista R. M. lavono padėtis iki apžiūros įvykio vietoje, nėra.R. M. lavono kraujyje rasta 2,52 ‰ etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje mirties momentu atitinka sunkų girtumo laipsnį.R. M. lavono šlapime nerasta jokių ieškotų narkotikų ar psichotropinių medikamentų (t. 1, b.l. 40-51).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-173(10) konstatuota, kad ant R. M. striukės vidinės dalies rasti pilkai mėlynos spalvos vilnos ir pilkos spalvos akriliniai pluoštai yra vienodi su O. K. megztinio tamsiai pilkos spalvos dryžių ir rankogalių trikotažo atitinkamais pluoštais. Tikėtina, kad rasti pluoštai yra iš O. K. megztinio trikotažo (t. 1, b.l. 69- 72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 8/10(01) konstatuota, kad ant O. K. džinsinių kelnių yra R. M. kraujo pėdsakai su 99, 999999999% tikimybe (t. 1, b.l. 78- 79).

Specialisto paaiškinime konstatuota, kad R. M. kūne rasti du švieži odos nubrozdinimai- ties dešinio antakio išoriniu galu bei nosies nugarėlėje dešiniau vidurio linijos, taip pat buvo rasti kraujo pėdsakai nosies landose (tikėtina nuo nosies sumušimo). Jie, kaip ir kraujosruvos galvoje, galėjo susidaryti ir nuo atskirų trauminių kontaktų su riboto paviršiaus daiktais, kaip nuo pašalinės jėgos poveikio, spiriant, smogiant kumščiu ir kitu riboto paviršiaus daiktu. Sprendžiant iš specialisto išvados Nr. S 8/10(01) aprašomosios dalies, kur apibūdintos kraujo dėmės ant kelnių kairės klešnės (jos siauros ir pailgos), jos susidarė užtiškimo būdu, jos galėjo gautis įtariamajam koja smūgiuojant nukentėjusiajam į krūtinę iš priekio, ko pasėkoje nukentėjusiojo galvai linktelėjus į priekį kraujo lašai nuo nubrozdinimo vietų galėjo užtikšti, arba smūgį į krūtinę nukentėjusiajam lydi nevalingas, staigus iškvėpimas ir kraujas iš nosies šnervių taip pat galėjo užtikšti ant įtariamojo kelnių (t. 1, b. 1. 52, 53).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3311(09) konstatuota, kad tyrimui pateiktų kompiuterių kietuosiuose diskuose yra įrašai su įvykdyta 2009-11-17 vagyste prekybos centre. Vaizdo kamerų įrašuose užfiksuoti vagystės, įtariamojo sulaikymo, nuvedimo iki ir per tarnybines patalpas (2009-11-17 14:36) vaizdai. Kadangi tarnybinių patalpų dvi kameros po 2009-11-16 15 val. 22 min. buvo išjungtos, nėra koridoriaus ir virtuvėlės įrašo, dėl ko nesimato galimos įtariamojo kūno apžiūros bei galimo smurto prieš jį. Įtariamojo išvedimas pro rampą (2009- 11-17 14:58). Ištrintos informacijos susijusios su įtariamojo kūno apžiūra bei galimu smurto panaudojimu nėra (t. 1, b.l. 87- 90 ).

MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3588 konstatuota, kad kad apžiūrint O. K. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (t. 3, b.l. 74 ).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, pateiktas UAB „ Eiginta", kuriame užfiksuoti galimos vagystės bei asmens sulaikymo vaizdai 2009-11-17 (t. 1. b.l. 104, 105- 108), liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta medžiaga.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis O. K. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškoje būklėje esantį R. M..

Nukentėjusioji Z. M., liudytojai I. M., V. M., V. G., A. Š., P. K., S. G., M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino matę nukentėjusįjį įvykio dieną, kad nukentėjusysis į parduotuvę nuėjo nesumuštas ar kitaip nesužalotas, asmenys bendravę su juo, jo nemušė, nukentėjusysis su jais nekonfliktavo. Liudytojos I. T., R. M., V.K. K., D. R., D. L., J. D. taip pat patvirtino, kad prieš nukentėjusįjį vyriškį, kuris buvo sulaikytas, smurtas naudotas nebuvo, jis nesipriešino. Ant jo veido jokių sužalojimų nematė nei iki jį sulaikant bandant jam išeiti su pavogtu degtinės buteliu, nei iki perdavimo parduotuvės vedėjai iki atvykstant kaltinamajam, nei perduodant nukentėjusįjį pastarajam. Liudytoja O. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant ją pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad nukentėjusysis lydimas kaltinamojo buvo išgėręs, jo laikysena buvo normali, į šonus nesvirduliavo. Tuo metu ant jo veido sužalojimų nepastebėjo. Tačiau praėjus 10-15 min. išlydint kaltinamajam nukentėjusįjį pro rampos duris, pastebėjo, kad ant nukentėjusiojo nosies buvo nubrozdinimai ir paraudęs žandas, tačiau kurios pusės, neatsimena. Analogiškai patvirtino ir liudytoja L. O.. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis R. M. po patirto smurto savo šeimos nariams patvirtino, kad jį sumušė “Š.” apsauginiai, spardė kaip šunį, šokinėjo ant jo. Nors tai ir nėra tiesioginis įrodymas byloje, tačiau teismas vertindamas ir lygindamas kitus byloje esančius įrodymus bei minėtų asmenų parodymus, daro išvadą, kad nukentėjusysis galėjo suklysti pasakodamas, kad jį mušė du apsaugos darbuotojai dėl savo girtumo bei sužalojimų sunkumo. Šiais liudytojų parodymais teismui netikėti nėra pagrindo. Jie yra nuoseklūs, bylos tyrimo eigoje nesikeitė, todėl teismo nuomone jų parodymai vertintini kaip patikimi ir kaip svariai patvirtinantys kaltinamojo kaltę. Atžymėtina ir tai, kad liudytoja V.K. K. patvirtino, kad apsaugos darbuotojas buvo vienas. Tą patį patvirtina ir liudytojas A. P., nurodydamas, kad parduotuvėje “Š.” nurodė nuvykti tik vienam apsaugos darbuotojui, t.y. kaltinamajam O. K.. Šį faktą patvirtina ir pats kaltinamasis. Taigi daroma išvada, kad smurtą prieš nukentėjusįjį R. M. naudojo tik kaltinamasis O. K..

Gynybos versija dėl galimybės būti sumuštam kitų asmenų pakeliui iš parduotuvės į namus yra pagrįsta laiko nesutapimu atlikus eksperimentą. Teismas tokią poziciją vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekimą švelninti savo padėtį prieš įstatymą ir teismo klaidinimą. Negalima remtis vien tuo faktu ir atliktu eksperimentu, kad norint įveikti atstumą nuo parduotuvės iki nukentėjusiojo namų reikia 4 min. 43 sekundžių. Eksperimento dalyviai buvo blaivūs, nepatyrę sužalojimų asmenys, todėl laiko atžvilgiu šis atstumas įveikiamas žymiai greičiau nei tą galėjo padaryti nukentėjusysis. Kaip jau minėta aukščiau, jis buvo sunkaus girtumo būsenoje, patyręs sunkius sužalojimus. Be to, kaip patvirtino ir liudytas I. M., pakeliui iš parduotuvės “Š.” į namus jis buvo prisėdęs ant akmens. Todėl teismo nuomone, realu, kad nukentėjusysis minėtą atstumą galėjo eiti ir žymiai ilgesnį laiką, nei tą padaro blaivus ir jokių sužalojimų nepatyręs žmogus. Ši aplinkybė nustatyta Mykolo Riomerio Universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 1211/09(02) 9 punkte, kuris nurodo, kad R. M. padaryti sužalojimai neatėmė sąmonės ir galimybės judėti, kol progresuojantis abipusis pneumotoraksas (oro kaupimasis krūtinplėvės ertmėse) spausdamas plaučius ir širdį kraštutinai nesutrikdė jų funkcijos. Tai galėjo trukti iki kelių valandų.

Kaltinamojo versija dėl nukentėjusiojo kraujo atsiradimo ant jo kelnių, neva tai nukentėjusysis neišlaikė lygsvaros ir krito, yra neįtikinama, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, kaip ir paaiškino liudytojai I. T., I. M., V.K. K. ir kt. bei ekspertas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, bei kaip matyti iš vaizdo medžiagos, nukentėjusysis, nors ir būdamas sunkaus girtumo, po parduotuvę vaikšto negriuvinėdamas, jo eisena ryžtinga, ereliška. Taigi teismo neįtikino kaltinamojo versija, kad būtent atliekant nukentėjusiojo apžiūrą patalpoje, jis susvirduliavo ir krito. Apklausiamas įtariamuoju kaltinamasis O. K. nenurodė, kaip ant jo kelnių atsirado R. M. kraujas (t 3., b.l. 55). Apklausiamas papildomai jau nurodė visą mechanizmą, kaip ant jo kelnių galėjo atsirasti R. M. kraujas (t. 3, b.l. 60). Analogiškai šias aplinkybes aiškino ir teisminio nagrinėjimo metu. Tokius kaltinamojo O. K. parodymus teismas vertina kaip nenuoseklius ir prieštaringus, prieštaraujančius byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumai ir vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę versiją, kurią, kaip minėta, paneigia įrodymų visuma. Todėl teismo nuomone, nukentėjusiojo kraujas ant kaltinamojo drabužių atsirado kaltinamajam naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį.

Iš vaizdo įrašo “Lauko rampa” matyti, kad nukentėjusysis R. M. patalpoje su kaltinamuoju užtruko daugiau kaip 8 minutes. Prieš jam patenkant į minėtą patalpą pavogtas degtinės butelis iš nukentėjusiojo buvo paimtas parduotuvės vedėjos kabinete, nukentėjusysis buvo patikrintas ar neturi aštrių ar draudžiamų daiktų, todėl vestis nukentėjusįjį į minėtas patalpas, teismo nuomone, buvo tik vienas argumentas- laukti kol atvyks policijos pareigūnai įvykiui užfiksuoti. Atžymėtina ir tai, kad sulaikius vagyste įtariamą pilietį, susiformavusi ydinga praktika dėl policijos iškvietimo įvykus vagystei, kai tuo tarpu norminiai aktai aiškiai nustato tvarką, kas gali imtis procesinių prievartos priemonių prieš vagystę įtariamą pilietį. Šie įgaliojimai suteikti policijos pareigūnams. Pagal kaltinamojo žodžius ir liudytojos V.K. K. parodymus, minėtame prekybos centre policijos pareigūnai įvykus vagystei ne visada buvo kviečiami, o “savas taisykles” kaip įforminti ar atgauti padarytą žalą už pavogtas prekes buvo nustatę apsaugos darbuotojai ir prekybos centro vadovas. Kaltinamojo parodymus, kad jis nežinojo, jog būtent šioje patalpoje neveikia vaizdo stebėjimo kameros teismas vertina kaip nepatikimus, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Priešingai, darytina išvada, kad kaltinamasis žinojo, jog būtent šios patalpos nestebimos vaizdo kameromis. Liudytojas A. P. patvirtino, kad kaltinamasis galėjo nustatyti, kad vaizdo kameros filmuotų tik vieną vietą. Teismas sprendžia, kad įvykus incidentui, vagystei ar kitam teisės pažeidimui apsaugos darbuotojas visais atvejais privalo pažeidėją laikyti vaizdo kamerų stebimoje zonoje ir kviesti policiją įvykiui užfiksuoti. Tą apibrėžia ir apsaugos darbuotojo saugos ir sveikatos 2006-09-16 instrukcija Nr. 16., su kuria kaltinamasis supažindintas pasirašytinai. (t. 2, b.l. 24-29, 34-38). Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Todėl teismas prieina išvados, kad būtent tuo metu, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo vaizdo kamerų nestebimoje patalpoje, prieš nukentėjusįjį ir buvo naudotas fizinis smurtas, pasibaigęs nukentėjusiojo R. M. mirtimi.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. M. lavono kraujyje rasta 2, 52 % etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje mirties momentu atitinka sunkų girtumo laipsnį. Pažymėtina ir tai, kad tokia alkoholio koncentracija nukentėjusiojo kraujyje buvo rasta praėjus po įvykio 1-3 val. Remiantis specialisto Juozo Vėlavičiaus duotais parodymais teisminio nagrinėjimo metu, kuriais jis patvirtino ekspertizės išvadas, bei nurodė, kad įvykio metu alkoholio koncentracija nukentėjusiojo R. M. kraujyje galėjo siekti 3 % etilo alkoholio. Taigi teismo nuomone, kaltinamasis suvokė, kad nukentėjusysis R. M. yra akivaizdžiai neblaivus, kad jis negalės adekvačiai reaguoti į jo atliekamus veiksmus, negalės gintis, pasipriešinti dėl sunkaus girtumo laipsnio, todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis buvo nužudytas esant jo bejėgiškai būklei.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas smurtas neadekvatus jo padarytam teisės pažeidimui. Smurtas buvo naudojamas dėl mažareikšmės dingsties - 25,69 Lt vertės 0,7 litro talpos butelio degtinės „BRAVO" vagystės. Kad nukentėjusysis buvo ramus, nesipriešino, geranoriškai atidavė pavogtą butelį degtinės, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Taigi teismas daro išvadą, kad prieš nukentėjusįjį buvo naudotas smurtas dėl mažareikšmės dingsties, ko pasekoje jis mirė, taigi buvo nužudytas dėl chuliganiškų paskatų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip nužudymas itin žiauriai. Ši kvalifikacija buvo grindžiama ilgalaikiu mušimu bei daugybės sužalojimų padarymu. Šis kvalifikuojantis požymis nepasitvirtino, kadangi teismas nenustatė nei kankinimo požymių, nei požymio itin žiauriai. Nužudymas, kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas gali būti pripažintas itin žiauriai. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, dėl kurių žmogaus mirtis įvyksta per ilgą laiko tarpą, kai nukentėjusiajam sukeliamos kančios jį ilgą laiko tarpą mušant, deginant ar kitu itin žiauriu būdu, kas liudija ypatingą nusikaltimo ir kaltininko žiaurumą. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Vien suduotų smūgių kiekis ne visuomet apsprendžia kvalifikuojančio požymio – itin žiauriai - kvalifikavimą.

Ekspertas apklaustas teisme patvirtino, kad nukentėjusiojo būsena įvykio metu buvo sunkaus girtumo laipsnyje. Sunkus girtumo laipsnis iškreipia skausmo suvokimą, dėl to nukentėjusiojo pojūčiai buvo prislopinti. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusysis buvo nužudytas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Todėl iš kaltinimo šalintinas nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis, nužudymas itin žiauriai.

Įvertinęs visus aptartus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad O. K. 2009-11-17 laikotarpiu nuo 14.50 iki 15.05 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „E." parduotuvės „Š.“, (duomenys neskelbtini), mieste pagalbinėse patalpose, dėl aiškaus žmo­gaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, įžūliais tyčiniais veiksmais siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, panau­dodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį- neva nukentėjusysis pavogė svetimą mažavertį turtą- 25,69 Lt. vertės 0,7 litro talpos butelį degtinės „BRAVO", nesilaikydamas įstatymais bei kitais normatyviniais aktais reglamentuotos pranešimo apie tokias nusikalstamas veikas bei jų tyrimo tvarkos, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau penkiolikos smūgių dėl sunkaus girtumo negalinčiam priešintis ir dėl to esančiam bejėgiškos būklės R. M. į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas, kuo nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje palei gumburo išorinį kraštą, dešiniojo antakio išorinio galo- smilkinio srityje, visame krūtinės priekiniame paviršiuje, kairiojo žasto užpakaliniame- vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, dešinės šlaunies priekiniame- vidiniame bei užpakaliniame paviršiuose, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimus dešinio antakio išoriniame gale ir nosies nugarėlės viršutinėje dalyje; kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose dešinėje momeninėje srityje ties gumburu, krūtinės priekinėje dalyje ties krūtinkauliu ir palei jo šonus, pakrutinio srityje abipus bei krūtinės šonuose 6- 12 šonkaulių aukštyje; krūtinkaulio skersinės krypties įlūžimą tarp 5 ir 6- tų šonkaulių porų, kairės pusės 3, 5, 6, 7 ir dešinės pusės 6, 7 šonkaulių kremzlių lūžius palei krūtinkaulį; dešinės pusės 6- 12 ir kairės pusės 8- 12 šonkaulių užpakalinių galų dvigubus komplikuotus lūžius, pažeidusius priesieninę krūtinplėvę ir abiejų plaučių apatines skiltis bei dešinį diafragmos kupolą; paviršinius kepenų dešinės skilties kapsulės plyšimus, nuo ko- nuo krūtinės sumušimo, davusio kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio ir daugybinius abipusius šonkaulių lūžius bei abiejų plaučių pažeidimus šonkaulių lūžgaliais, kas komplikavosi oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse ir krūtinės sienos audiniuose, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu bei šoku R. M. 2009-11-17 apie 17.00 val. mirė, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. M., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 8 p.

Nustatyta, kad kaltinamasis O. K. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę (suduodamas smūgius), numatė, kad naudodamas smurtą gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Teismo nuomone nusikalstama veika padaryta veikiant kaltinamajam netiesiogine tyčia.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji Z. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 70 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 4000 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 60 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 3000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. J. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 70 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 67 400 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios Z. M. pareikštas 3000 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, nes pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusioji Z. M. neteko artimo žmogaus - sūnaus, nukentėjusysis E. M. - tėvo. Tai jiems sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis turi du mažamečius vaikus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiųjų Z. M. ir E. M. pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini dalinai, iš kaltinamojo priteisiant po 50 000 Lt nukentėjusiesiems Z. M. ir E. M. neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios A. J. 20 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, nes nukentėjusioji kartu su R. M. ilgą laiką kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Dėl sugyventinio mirties ji neabejotinai patyrė didelių dvasinių išgyvenimų.

Nukentėjusiajai Z. M. LR Teisingumo ministerijos 2010-07-10 sprendimu „Dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos kompensavimo avansu“ išmokėta 3120 Lt dydžio kompensacija (t. 4., b.l. 69-71), o E. M. analogišku sprendimu išmokėta 2600 Lt. (t. 4., b.l. 72-74). Nukentėjusieji patvirtino, kad tokias pinigų sumas iš valstybės yra gavę. Todėl priteistinos neturtinės žalos dydis jų atžvilgiu mažintinas jiems išmokėtų piniginių lėšų dydžiu.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamų charakterizuojančių duomenų nėra, iki nusikalstamos veikos padarymo, dirbo. Įvertinus visas virš paminėtąsias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir tai, kad O. K. veika kvalifikuojama pagal du BK 129 straipsnio dalies punktus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas didesnis, negu BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-303 str., 308 str.,

nusprendė:

O. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose ir paskirti jam 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011-02-18.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-11-17.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš O. K. Z. M. 3000 (tris tūkstančius) Lt turtinei žalai atlyginti bei 46 880 (keturiasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš O. K. E. M. 47 400 (keturiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš O. K. A. J. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – R. M. rudos spalvos odinę striukę, juodos spalvos odinius batus, mėlynos spalvos džemperį, juodos spalvos dryžuotus marškinius ilgomis rankovėmis, tamsiai pilkas džinsines kelnes, rudos spalvos odinį diržą, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai Z. M., gyv. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus - nuteistojo O. K. šviesiai mėlynos spalvos su tamsiai mėlynais dryžiais megztinį su užtrauktuku „Hummel", žalios spalvos striukę „Hummel", mėlynos spalvos džinsines kelnes „Makrox", tamsiai mėlynos spalvos vyriškus batus „Ecco“, MRT „NOKIA 6151" su „Tele-2" SIM kortele, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. K., gyv. (duomenys neskelbtini).

Pistoletą „IZH 71 H; 9mm. Brovvning; Nr. (duomenys neskelbtini), dvi tuščias dėtuves, 41 vnt. 9 mm. šovinių „S&B", saugomus Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti realizuoti Lietuvos ginklų fondui, pinigines lėšas nukreipiant pareikštų civilinių ieškinių padengimui.

Leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. K. vardu, saugomą Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jų žinioje, sprendžiant jo panaikinimo ar pratęsimo klausimą įstatymų nustatyta tvarka.

Daiktinius įrodymus -voką su grunto pavyzdžiu, voką su audinio iškarpa iš kėdės virtuvėlėje, voką su nuoplova nuo spintelės durų rūbinėje, paketą su O. K. seilių pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

CD su fotonuotraukomis iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), CD su fotonuotraukomis iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), CD su parduotuvės „Š." (duomenys neskelbtini) patalpų fotonuotraukomis, CD su parduotuvės „Š.“ (duomenys neskelbtini), apsaugos kamerų 2009-11-17 vaizdo medžiaga, DVD su liudytojų I. M., O. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, eksperimentų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą O. K. nuosavybės teisėms, pritaikytą Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2010-02-18, 2010-02-20 nutarimais ir pratęstą Kauno apygardos teismo 2010-08-18 nutartimi, į pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Swedbank AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2033,73 Lt (du tūkstančiai trisdešimt trys litai 73 ct.) sumai, pinigines lėšas, esančias sąskaitose AB SEB Bankas, kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 16,37 Lt (šešiolika litų 37 ct.) bei einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 17068,78 Lt (septyniolika tūkstančių šešiasdešimt aštuoni litai 78 ct.), nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti civilinių ieškinių padengimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuteistojo O. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas A. UrbšysTeisėjai: Jurgis KiškisEvaldas Gražys