Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-1603/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-19
Bylos Nr.
2-1603/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kerasta“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1603/2009Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kerasta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kerasta“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-823-544/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė T. S. 2009 m. liepos 20 d. ieškinio pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Kerasta“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

Ieškovė nurodė, kad 2008 m. birželio 13 d. tarp UAB „Kerasta“ ir T. S. bei J. S. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal sutartį UAB „Kerasta“ nupirko pastatus, esančius Kėdainių m., Šėtos g. 22. UAB „Kerasta“ taip pat buvo perleista nuomos teisė į žemės sklypą, kuriame yra pastatai. Pastatai buvo parduoti už 400 000 Lt. UAB „Kerasta“ pagal sutartį apmokėjo tik 80 000 Lt ir liko skolinga 320 000 Lt. Atsakovas nereagavo į raginimus sumokėti įsiskolinimą, todėl darytina išvada, kad jis turi finansinių problemų ir yra nemokus.

Ieškovas VSDFV Kėdainių skyrius 2009 m. liepos 20 d. ieškinio pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Kerasta“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti A. Kleivą.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2008 m. gruodžio 31 d. Atsakovas 2009 m. liepos 20 d. buvo skolingas 19 006 Lt įmokų. Pagal balanso duomenis atsakovo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis UAB „Kerasta“ 2009 m. liepos 17 d. valstybės savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolinga 100 921,83 Lt.

Pareiškėjas IĮ „Arvėriva“ 2009 m. spalio 1 d. pareiškimu prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, iškelti bankroto bylą UAB „Kerasta“, o įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimas“. IĮ „Arvėriva“ 2009 m. spalio 13 d. pareiškimu nurodė, kad UAB „Kerasta“ visiškai atsiskaitė, todėl ji atsisako 2009 m. spalio 1 d. pareiškimu pareikštų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovui UAB „Kerasta“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Teismas taip pat nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo IĮ „Arvėriva“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kerasta“, pareiškėjui atsisakius savo reikalavimo ir teismui priėmus tokį atsisakymą.

Nutartyje nurodyta, kad bylos duomenys patvirtina tai, jog ieškovė T. S. yra atsakovo 320 000 Lt dydžio sumos kreditorė, o ieškovas VSDFV Kėdainių skyrius - 24 000 Lt dydžio sumos kreditorius. T. S. 2009 m. balandžio 30 d., o VSDFV Kėdainių skyrius 2009 m. kovo 16 d. įspėjo atsakovą, kad jeigu jis per 30 dienų nesumokės kreditorinių įsiskolinimų, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas įsiskolinimų nesumokėjo. Teismo manymu, buvo laikytasi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovas VSDFV Kėdainių skyrius atsakovo neįspėjo dėl galimo kreipimosi į teismą, kadangi pašto pažyma patvirtina, jog ieškovo pranešimas įteiktas 2009 m. kovo 16 d. atsakovo vyr. buhalterei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad aplinkybes apie atsakovo nemokumą patvirtina rašytiniai įrodymai, kurių visuma duoda pagrindą daryti išvadą, jog UAB „Kerasta“ nemoki, nes jau ilgą laiką nevykdo mokestinių įsipareigojimų, o pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pagal 2009 m. liepos 1 d. balanso duomenis atsakovas turėjo 847 074 Lt vertės turtą, o pradelsti įsiskolinimai ir skolos sudarė 635 459 Lt. 2009 m. rugsėjo 1 d. atsakovas turėjo 864 269 Lt vertės turtą, o pradelsti įsiskolinimai ir skolos sudarė 656 532 Lt. Atsakovas yra nemoki įmonė. Iš balansų duomenų matyti, kad atsakovo turtas ženkliai mažėjo, o pradelsti įsiskolinimai ir skolos didėjo. Tai patvirtina, kad ūkinė komercinė veikla nebuvo vykdoma, o turtas perleistas ne atsiskaitymo su kreditoriais tikslu. Atsakovas skolingas 102 635,22 Lt mokestinę nepriemoką Kauno AVMI, o 2009 m. liepos 17 d. VSDFV Kėdainių skyriui - 19 006,47 Lt. Pagal VĮ Registrų centro duomenis UAB „Kerasta“ 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosavybės teise valdė 0,0376 ha žemės sklypą ir statinius, esančius Žydų g. 3, Kėdainiuose, kurių vertė 221 200 Lt, 9,23 ha žemės sklypą, esantį Ambraziūnų k., Kėdainių r., kurio vertė 25 716 Lt, bei 89/100 dalis 287 000 Lt vertės susisiekimo komunikacijų – rytinio aerouosto apvažiavimo (kelio). 1,9700 ha žemės sklypas, esantis Lindiniškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., ir 9,23 ha žemės sklypas, esantis Ambraziūnų k., Kėdainių r., įkeisti AB Ūkio bankui už 2005 m. rugpjūčio 30 d. kredito sutartimi Nr. 10-078 suteiktą 787 000 Lt paskolą. Nuo 2009 m. gegužės 19 d. minėta kredito sutartis nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, išduoti ir antstoliams perduoti vykdyti dokumentai dėl 856 421,17 Lt skolos pagal minėtą kredito sutartį priverstinio išieškojimo tiek iš UAB „Kerasta“, tiek iš solidaraus skolininko, bendrovės administracijos vadovo K. R. . Iš antstolio ir atsakovo pateiktų įrodymų apie kreditorinį įsiskolinimą AB Turto bankui matyti, kad antstolio J. Kolyško kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0060/09/01629/1 pagal Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro 2009 m. gegužės 29 d. išduotą vykdomą dokumentą Nr. LP-893 dėl 856 421,17 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Kerasta“ AB Ūkio banko naudai ir vykdomoji byla Nr. 0060/09/01630 dėl tokio pat dydžio skolos pagal tą patį vykdomąjį dokumentą išieškojimo iš K. R. kaip solidaraus skolininko. Bendrovėje neatleisti 6 darbuotojai, iš jų 4 nuolat būna nemokamose atostogose, bendrovė veiklos nevykdo. Dėl tokių aplinkybių yra teisinis ir faktinis pagrindas iškelti UAB „Kerasta“ bankroto bylą.

Teismas nesvarstė IĮ „Arvėriva“ pasiūlytos administratoriaus kandidatūros, nes byla pagal jos pareiškimą nutraukta, o ši įmonė nebėra kreditorius. Teismas, įvertinęs tai, kad įmonės balanse apskaityto turto vertė yra siekusi virš 2 milijonų litų, kad gali būti ginčytinų sandorių, nusprendė, jog tikslingiausia atsakovo bankroto administratoriumi paskirti juridinį asmenį UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Kerasta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį, o ieškovų ieškinius atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Įmonė, nors ir turi įsiskolinimų kreditoriams, tačiau nėra visiškai nemoki. Įmonė vykdo veiklą, yra moki, ūkinę komercinę veiklą planuoja vykdyti ir ateityje. Skola ieškovams siekia apie 344 000 Lt, tačiau tai nėra ta suma, kurios įmonė negalėtų sumokėti. 2008 m. birželio 13 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkte nustatyta, kad 200 000 Lt pirkėjas įsipareigoja iki 2009 m. liepos 10 d. pervesti į B. N. sąskaitą. Ieškinį T. S. surašė 2009 m. liepos 20 d., tai yra praėjus vos 10 dienų po nurodyto termino. Ieškovė T. S. , pateikdama ieškinį 2009 m. liepos 20 d. (praėjus vos 10 dienų po sutartyje nustatyto termino pabaigos), pažeidė ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas, vertindamas atsakovo nemokumą, akcentavo ir skolą AB Ūkio bankui pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. kredito sutartį Nr. 10-078, tačiau šis kreditorius pretenzijų nėra pateikęs. Bankroto bylos iškėlimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Iškėlus bankroto bylą įmonė toliau dirbti negalės, o pardavus jos turimą turtą visų kreditorių reikalavimai negalės būti patenkinti.

Atsiliepimas

Ieškovė T. S. atsiliepimu į atsakovo UAB „Kerasta“ atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad iš teismui pateiktų UAB „Kerasta“ balansų duomenų matyti, jog įmonė yra nemoki, nes jos pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas skolingas ieškovei 320 000 Lt. UAB „Kerasta“ 2009 m. balandžio 30 d. registruotu paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl skolos sumokėjimo, atitinkantis ĮBĮ reikalavimus. Nuo pranešimo išsiuntimo dienos praėjo daug daugiau negu vienas mėnuo. UAB „Kerasta“ direktorius žadėjo sumokėti skolą.

Ieškovas VSDFV Kėdainių skyrius atsiliepimu į atsakovo UAB „Kerasta“ atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas yra nemoki įmonė, nes atitinka visus nemokumo požymius. 2009 m. rugsėjo 23 d. įsiskolinimas valstybės, savivaldybių ir pinigų fondams sudarė 102 923,81 Lt. Atsakovas nuo 2009 m. sausio mėnesio nemoka privalomo socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą. Atsakovas prie skundo nepateikė įrodymų, kad yra veikianti ir moki įmonė. Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, finansinius įmonės dokumentus ir pagrįstai iškėlė bankroto bylą UAB „Kerasta“.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje apeliacijoje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Kerasta“ iškelta bankroto byla, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atsakovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Apeliantas skundžiamą teismo nutartį ginčija iš esmės tuo, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai iškelta bankroto byla.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimasis paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto bylos iškėlimą atsakovui UAB „Kerasta“ inicijavo du subjektai – ieškovė T. S. ir VSDFV Kėdainių skyrius. Šiuo atveju bankroto byla buvo inicijuota iš esmės dėl to, kad įmonė sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaito už įsigytus pastatus bei laiku neatlieka įstatymų nustatytų mokėjimų (ĮBĮ 4 str. 1 d. 2, 3 p.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-823/2008). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-601/2008).

Vertinant byloje esančius UAB „Kerasta“ balanso duomenis (2008 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 46-48), 2009 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 167-181), 2009 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 81-82), 2009 m. liepos 1 d. (t. 1, b. l. 103-104)), taip pat UAB „Kerasta“ 2009 m. birželio 1 d. ir liepos 1 d. kreditorių sąrašo duomenis (t. 1, b. l. 83-84, 109-110, 185-186), duomenis apie įsiskolinimą VSDF biudžetui (t. 1, b. l. 89), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriaus duomenis apie UAB „Kerasta“ įsipareigojimų nevykdymą (t. 1, b. l. 90), VSDFV Kėdainių skyriaus informaciją (t. 2, b. l. 18-19), darytina išvada, jog UAB „Kerasta“ yra nemoki įmonė, kuriai pagrįstai ir teisėtai iškelta bankroto byla. Iš UAB „Kerasta“ 2009 rugsėjo 1 d. balanso duomenų matyti, kad jos turtas viso sudaro 864 269 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 657 532 Lt (t. 2, b. l. 22-23). Taigi teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentu, jog įmonė nėra nemoki. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie faktinio įmonės nemokumo būklę (ĮBĮ 2 str. 8 d.), nes jos įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Be to, byloje nepaneigta ir ta aplinkybė, jog įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų (ĮBĮ 4 str. 3 p.), o dėl tokių įsipareigojimų nevykdymo yra susidariusi pakankamai didelė skolos suma.

Ieškovės T. S. ieškinio pateikimo metu galiojusio ĮBĮ 6 straipsnio nuostatos numatė, kad jeigu yra bent viena ĮBĮ 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei (ĮBĮ 6 str. 4 d.). Ieškovė T. S. 2009 m. balandžio 27 d. pareiškimu, adresuotu UAB „Kerasta“, prašė sumokėti 320 000 Lt skolą ir nurodė, kad jeigu skola nebus sumokėta per 30 dienų (iki 2009 m. gegužės 29 d.) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kerasta“ (t. 1, b. l. 6). Ieškovės T. S. ieškinys teisme gautas 2009 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b. l. 2-3). 2008 m. birželio 13 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų pagrindu UAB „Kerasta“ (pirkėjas) su T. S. ir J. S. (pardavėjai) turėjo atsiskaityti sutartyje nurodyta tvarka (žr. t. 1, b. l. 8-9), tačiau bylos medžiaga patvirtina tai, kad UAB „Kerasta“ nesilaikė sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir šiuo metu yra skolinga pardavėjams 320 000 Lt. Ieškovė laikėsi ĮBĮ nustatytos išankstinės neteisminės tvarkos, kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (ĮBĮ 6 straipsnio nuostatos). Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo motyvu, kad T. S. , pateikdama ieškinį, pažeidė ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi apeliantas remiasi ieškovės ieškinio pateikimo metu jau negaliojusia ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri numatė (…), jog kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas (ši įstatymo redakcija galiojo iki 2008 m. liepos 1 d.). Be to, apeliantas skundu neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovas VSDFV Kėdainių skyrius, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kerasta”, laikėsi ĮBĮ nustatytos išankstinės neteisminės tvarkos.

Kaip jau minėta, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi vertinant įmonės nemokamą vertinami apskritai visi atsakovo skoliniai įsipareigojimai, tai yra ne tik asmenų, inicijavusių bankroto bylą, bet apskritai visi įmonės įsipareigojimai. Skundo aplinkybes, kad UAB „Kerasta“ vykdo ūkinę ir komercinę veiklą, kurią planuoja vykdyti ir ateityje, paneigia bylos įrodymai bei VSDFV Kėdainių skyriaus pateikta informacija (žr. t. 2, b. l. 18-19).

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvais, kad bankroto bylos iškėlimas UAB „Kerasta“ prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Priešingai, pagal bylos įrodymus įvertinus įmonės finansinę būklę bei finansines galimybes, darytina išvada, jog inicijuotu bankroto procesu siekiama patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio nemokios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

Apelianto skundo argumentai neleidžia manyti, kad UAB „Kerasta“ bankroto byla iškelta nepagrįstai ir neteisingai. Apeliantas prie skundo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje esantys duomenys apie UAB „Kerasta“ finansinę būklę yra neteisingi ar nepatikimi. Bylos medžiagos pagrindu negalima teigti, kad UAB „Kerasta“ yra moki įmonė, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis