Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-21-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-20Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-20
Bylos Nr.
2S-21-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02298-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
ŽŪB „VG Ausieniškės“, J. K.
Ieškovas
AB „Kauno grūdai“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-21-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02298-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ŽŪB „VG Ausieniškės“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovams J. K., ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2012-09-01 nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo J. K. 2011-09-01 vienašališką žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo, esančio adresu Ausieniškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav. nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu, pripažinti 2012-09-01 nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl minėto žemės sklypo negaliojančia ir ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo sustabdyti tarp atsakovų 2012-09-01 sudarytos žemės nuomos sutarties vykdymą. Nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju, atsakovas J. K. privalėtų grąžinti ieškovui teisę naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pagal 2012-09-01 nuomos sutartį atsakovas ŽŪB „VG Ausieniškės“ turės sąlygas trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu pagal 2011-09-01 nuomos sutartį bei tęsti vykdytą tame sklype veiklą, kurios dėl veiklos specifiškumo būtų objektyviai neįmanoma tęsti toliau. Taip pat nurodė, jog 2011-09-01 nuomos sutartis buvo vykdoma vienerius metus, todėl ieškovui svarbu tęsti pradėtą veiklą žemės sklype. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, sprendimo įvykdymas negarantuotų šių siekių įgyvendinimo, o atsakovui ŽŪB „VG Ausieniškės“ pradėjus naudotis nuomininko teisėmis pagal 2012-09-01 nuomos sutartį, šių siekių įgyvendinimas būtų komplikuotas. Ieškovas teigė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir lemti didelius ieškovo nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-09 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Nurodė, kad iš esmės ieškovas reikalauja, kad žemės sklypo nuomos sutartis liktų galioti ir ieškovas galėtų toliau vykdyti savo veiklą išsinuomotame žemės sklype, nes šios sutarties tikslas – naudoti žemės sklypą bet kokiai su jo žemės pagrindine tiksline paskirtimi suderinamai veiklai vykdyti. Atsižvelgęs į nuomos sutarties terminą (5 metai), teismas vertino, jog ieškovas dėl sutartinių nuomos santykių egzistavimo pagrįstai galėjo tikėtis, kad žemės sklypo nuomos sutartis bus vykdoma nepertraukiamai, o šios sutarties nutraukimas sąlygotų ieškovo nuostolių atsiradimą. Teismas sprendė, jog kol nėra išspręstas ginčas dėl 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir 2012-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo teisėtumo, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šios priemonės sudaro galimybę užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar neįvykdymo rizikai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas ŽŪB „VG Ausieniškės“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti visiškai. Nurodo, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeistas proporcingumo principas, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ginčo laikotarpiu suteikė absoliutų prioritetą ieškovo interesams, neproporcingai suvaržant atsakovų teises. Apeliantas teigia, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai: prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodo būtinybę užtikrinti būsimą turto grąžinimą ieškovui, tačiau toks reikalavimas nėra reiškiamas ieškinyje. Pažymi ir tai, kad ieškiniu ieškovas reikalauja sprendimo dėl pripažinimo, kuris apskirtai nereikalauja jokio vykdymo, todėl jo vykdymo užtikrinimas yra akivaizdžiai perteklinis. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismui pritaikius nepagrįstai atsakovų teises pažeidžiančias ir neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartimi sukuriamos pasekmės iš esmės prilygsta ieškovo siekiamam bylos rezultatui, t.y. laikinosios apsaugos priemonės ieškovui suteikia nepagrįstai plačias teises į ginčo žemę.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-09 nutartį nepakeistą; priteisti iš apelianto ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog teismas atsižvelgdamas į žemės ūkio veiklos specifiškumą, tęstinumą, nepertraukiamumą, išankstinį veiklos planavimą, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, bus nebeįmanoma atkurti iki galimo teisės pažeidimo buvusios padėties, bus akivaizdžiai pažeisti ieškovo turtiniai interesai bei neužkirstas kelias tolimesniam bylinėjimuisi. Ieškovas nesutinka ir su apelianto argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir nurodo, jog atskiras reikalavimas grąžinti žemės sklypą naudotis nėra ir neturi būti reiškiamas, kadangi teismas aiškina ir taiko teisę ex officio, t.y. pripažinus 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei ginčijamą 2012-09-01 nuomos sutartis yra neteisėta ir negaliojančia ab initio, teismas privalės taikyti restituciją.

Atsakovas J. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti atsakovo J. K. vienašališką 2011-09-01 žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu, taip pat pripažinti 2012-09-01 žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ negaliojančia ir ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti tarp atsakovų 2012-09-01 sudarytos žemės nuomos sutarties vykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Atsakovas ŽŪB „VG Ausieniškės“ su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą bei prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.

Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino bylos duomenis ir įrodymus bei teisingai nustatė, jog byloje ginčas yra kilęs dėl žemės nuomos sutarties: atsakovas J. K. pranešimu įspėjo apeliantą apie nutraukiamą 2011-09-01 nuomos sutartį. Ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas 5 metams, jame vykdoma su žemės pagrindine tiksline paskirtimi suderinama veikla, t.y. tęstinė žemės ūkio veikla. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui ŽŪB „VG Ausieniškės“ pagal 2012-09-01 nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“, naudotis žemės sklypu iki teismo sprendimo dėl ankstesnės ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo įsiteisėjimo dienos, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, t.y. atsakovui ŽŪB „VG Ausieniškės“ naudojant minėtą žemės sklypą žemės ūkio veiklai, apeliantui būtų ypatingai apsunkinta galimybė naudotis tuo pačiu žemės sklypu: dėl veiklos, kuriai reikalinga tęstinė priežiūra, išankstinis planavimas ir įdirbis, specifiškumo nebūtų galima toliau tęsti tame sklype apelianto vykdytos veiklos.

Apeliantas, ginčydamas pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą, kaip argumentą nurodo ir tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškovo pareikštų materialinių reikalavimų, t.y. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodo būtinybę užtikrinti būsimą turto grąžinimą ieškovui, tačiau toks reikalavimas nėra reiškiamas ieškinyje. Toks apelianto argumentas atmestinas, pažymint, jog atskiras reikalavimas grąžinti žemės sklypą naudotis ir neturi būti reiškiamas, kadangi pripažinus ginčijamą vienašališką 2011-09-01 nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei ginčijamą 2012-08-23 nuomos sutartį neteisėta ir negaliojančia ab initio, teismas ex officio taikys restituciją.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovo reikalavimus būtų priimtas sprendimas dėl pripažinimo, kuris, apelianto nuomone, apskritai nereikalauja jokio vykdymo, todėl šiuo atveju pritaikytas jo vykdymo užtikrinimas buvo perteklinis. Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovo teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti realiai neįvykdomas atsakovui bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.). Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Netenkinus atskirojo skundo būtų pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas teismui nėra pateikęs iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šis ieškovo prašymas nėra tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl to nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė