Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjos vertinimu, nėra aišku, kaip išorinė komunikacija su kitais, Tyrime nedalyvaujančiais ūkio subjektais galėtų būti reikalinga Tyrimui, ir kokiu būdu ta komunikacija galėtų pagrįsti draudžiamą susitarimą tarp pareiškėjos ir / ar kitų į Tyrimą įtrauktų ūkio subjektų ar nustatyti tam reikšmingas aplinkybes. Konkurencijos taryba netinkamai atliko Tyrimui reikalingos informacijos atranką ir paėmė informaciją, kurios neturėjo teisės paimti, t. y. į poėmio medžiagą įtraukė su tiriamu pažeidimu nesusijusius duomenis apie subjektus, kurių atžvilgiu nepradėtas Tyrimas, bei duomenis apie prekes, kuriomis nebuvo prekiaujama, o tokie Konkurencijos tarybos veiksmai, pareiškėjos vertinimu, yra įrodymų žvejojimas.

Pareiškėjos nuomone, Konkurencijos taryba nepagrįstai į poėmio medžiagą įtraukė pernelyg ilgo laikotarpio (2018–2023 metų) komunikaciją. Pareiškėja nurodo, kad siūlė Konkurencijos tarybai apriboti atrenkamos medžiagos laikotarpį iki 2021–2022 metų, kadangi būtent šis laikotarpis, pareiškėjos vertinimu, ir nurodomas Nutarime dėl Tyrimo pradėjimo, tačiau Konkurencijos tarybos pareigūnai pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodami, kad įtariami veiksmai galėjo prasidėti ir anksčiau nei 2021 metai. Pareiškėjos vertinimu, šis Konkurencijos tarybos argumentas nepagrindžia, kodėl būtinu ir proporcingu laikotarpiu Konkurencijos tarybos pareigūnai laiko būtent 2018–2023 metus, t. y. dvigubai ilgesnį laikotarpį nei Nutarime dėl Tyrimo pradėjimo nurodytas 2021–2022 metų laikotarpis, nes tokiam laikotarpio prailginimui nėra jokio pagrindimo.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba jokia apimtimi neatliko iš pareiškėjos darbuotojų paimtų Microsoft Teams žinučių atrankos, t. y. nepriklausomai nuo jų turinio buvo pasiliktos visos pareiškėjos darbuotojų turėtos žinutės, o tai yra akivaizdus Konkurencijos tarybos įvykdytas pareiškėjos teisių bei Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Pareiškėjos vertinimu, Microsoft Teams susirašinėjimų filtravimas yra būtinas, nes Microsoft Teams susirašinėjimai pasižymi tuo, kad pareiškėjos darbuotojai juose bendrauja ir itin asmeninėmis temomis, tokiomis kaip jų ar jų šeimos narių sveikata, be to, jei Microsoft Teams susirašinėjimai nėra papildomai filtruojami, Konkurencijos taryba surenka medžiagą apie bet kuriuos pareiškėjos tiekėjus, todėl taip pat laikytina „įrodymų žvejojimu“, kadangi šiems susirašinėjimams apskritai netaikyta jokia raktažodžių atranka. Pareiškėjos vertinimu, į poėmio medžiagą įtraukti visi pokalbiai, remiantis vien prielaida, kad asmeninė informacija galėtų būti persipynusi su Tyrimui reikalinga medžiaga. Pareiškėja, teigdama, kad Konkurencijos tarybos pareigūnai neatliko jokio Microsoft Teams susirašinėjimo filtravimo nepaisant to, kad šiuose pokalbiuose yra ir itin jautrių duomenų apie pareiškėjos darbuotojų (ar jų šeimos narių) sveikatą, remiasi Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) praktika, kurioje ESBT yra pažymėjęs, kad ne tik patys darbuotojai, bet ir juos įdarbinę ūkio subjektai turi teisę reikalauti, kad konkurencijos priežiūros institucija nerinktų asmeninės darbuotojų informacijos (arba ją grąžintų ūkio subjektui) . Pareiškėja teigia, kad tokia pareiškėjos bei jos darbuotojų teisė yra kildinama iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas). Nurodo, kad iš pareiškėjos paimtos Microsoft Teams žinutės jokiu būdu išfiltruotos nebuvo, o tai reiškia, kad nors iš įstatymų ir Reglamento Konkurencijos tarybai kyla aiškios pareigos rinkti tik su Tyrimu susijusią poėmio medžiagą ir nesant tam pagrindo į Tyrimą neįtraukti asmeninės darbuotojų informacijos, šių savo pareigų Konkurencijos taryba nevykdo, todėl tokiu būdu Konkurencijos tarybos pareigūnai viršija savo įgaliojimus (nes, pareiškėjos teigimu, Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio nuostatos leidžia rinkti ir kopijuoti tik konkretiems tyrimams reikalingus dokumentus), pažeidžia asmens duomenų apsaugos reikalavimus, taip pat Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą privatumo teisę.

Teigia, kad Konkurencijos tarybos neva neteisėti veiksmai negali būti pateisinti „neproporcingomis“ laiko sąnaudomis. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip Konkurencijos tarybos pareigūnai apskritai įvertino atrinkimui ir filtravimui atlikti reikalingą laiką ir resursus, nes teisės aktai iš esmės neriboja poėmio medžiagos formavimo trukmės, o praktikoje taip pat nėra numatyta, kiek laiko turi trukti tinkama medžiagos, kuri būtų susijusi su Konkurencijos tarybos pradėtu tyrimu, atranka.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai perkelia pareigą pareiškėjai identifikuoti ir nurodyti su Tyrimu nesusijusią medžiagą.

Konkurencijos tarybos vertinimu, Konkurencijos taryba neturi pareigos pradinėje tyrimo stadijoje įrodinėti tyrimo dalyviams, kad konkretūs gauti / paimti duomenys neabejotinai turi įrodomąją reikšmę, tuo labiau, ką jie galėtų patvirtinti ar paneigti. Konkretūs įrodymai bei kokias aplinkybes jie įrodo ir kaip pagrindžia konkurencijos teisės pažeidimo buvimą ar nebuvimą nustatomi jau vertinant surinktą tyrimui reikalingą informaciją. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tam tikra informacija nebuvo reikalinga tyrimui, nereiškia, kad atrankos metodas ir įgaliotų pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Be to, Konkurencijos tarybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad jeigu tyrimo metu paaiškėja, jog tam tikra informacija nėra reikalinga tyrimui, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę ją grąžinti, o tai patvirtina, kad tyrimui reikalingos informacijos kategorija yra plati ir negali būti tapatinama su įrodymų kategorija.

Nurodo, kad kokia informacija vertinama, kaip reikalinga tyrimui, ir kaip tokia informacija yra gaunama, priklauso nuo konkrečios situacijos, įtariamo pažeidimo pobūdžio, jau turimos informacijos, tyrimo strategijos ir kitų aplinkybių, be to, vadovaujantis teismų praktika, įvertinus konkurenciją ribojančių susitarimų slaptą pobūdį (slepiamą informaciją, vartojamus kodinius žodžius), informacijos pobūdį (ekonominius įrodymus, ne vien tiesioginius kontaktus), poreikį išanalizuoti teisinį ir ekonominį kontekstą, rinkos sąlygas, ūkio subjektų veiksmų pobūdį ir aplinkybes, renkama tokia ir tiek informacijos, kuri sudarytų sąlygas Konkurencijos tarybai ir jos įgaliotiems pareigūnams atlikti tyrimą ir padaryti pagrįstas bei užtikrintas išvadas dėl konkurencijos teisės pažeidimo buvimo ar nebuvimo.

Pareiškėja nepagrįstai vertina nagrinėjamus Konkurencijos tarybos veiksmus kaip įrodymų „žvejojimą“, kadangi Konkurencijos taryba ne „žvejojo“ įrodymus, o atliko atranką ir paėmė tai, kas reikalinga atliekamam Tyrimui. Jei ūkio subjektas, dėl kurio atliekamas tyrimas, galėtų pats nustatyti, kurie dokumentai, jos nuomone, yra reikšmingi tyrimui, tai pakenktų tyrimą atliekančių pareigūnų įgaliojimams ir kiltų pavojus, kad, nesant jokios kontrolės galimybės, būtų praleisti ir niekada nepateikti dokumentai, kurie gali būti reikšmingi.

Dėl pareiškėjos argumento, kad Konkurencijos tarybos parinkti raktažodžiai surenka ir daugybę informacijos apie kitus gėrimų tiekėjus, o ne tik į Tyrimą įtrauktus prekių tiekėjus, pažymi, jog informacijos ieškojimas tik pagal oficialiai žinomus pavadinimus, pavyzdžiui, kitų pažeidimu įtariamų įmonių ar ieškomos informacijos susiejimas tik su pažeidimu įtariamomis įmonėmis, kaip siūlo pareiškėja, gali būti nepakankamas tiek dėl el. komunikacijos ypatybių, tiek dėl to, kad draudžiami susitarimai paprastai yra slapti, todėl tarpusavio komunikacijoje gali būti naudojami kodiniai pavadinimai, naudojamasi ne tik darbinėmis el. pašto paskyromis.

Pažymi, kad Tyrimui reikalinga informacija neapsiriboja tik Nutarime dėl Tyrimo pradėjimo konkrečiai įvardintais ūkio subjektais, priešingai, Tyrimui reikalinga daug platesnė informacija. Nurodo, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, filtruodami informaciją, paėmė ne visus darbuotojų susirašinėjimus įvairiomis temomis, tačiau tik tuos susirašinėjimus ir informaciją, kurie pateko jau atlikus paiešką pagal raktažodžius pareiškėjos darbuotojų, dirbančių su Tyrime tiriamais tiekėjais, el. paskyrose. Šie atrankos rezultatai ir susirašinėjimas jau atrinkti, siekiant surinkti informaciją, padėsiančią nustatyti Tyrimui reikšmingas aplinkybes, išanalizuoti Tyrime turimą įvertinti situaciją. Tai, kad Susitikimo metu Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tinkamai atliko pareiškėjos pateiktos informacijos atranką ir paėmė tik Tyrimui reikalingą informaciją, detaliai ir argumentuotai pasisakoma Nutarimo (21)–(25) pastraipose, todėl Konkurencijos taryba Nutarime pateiktos savo pozicijos dėl tinkamai atliktos pareiškėjos informacijos atrankos atsiliepime nekartoja.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turėjo teisę patikrinti ir paimti informaciją tik už laikotarpį nuo 2021 metų iki 2022 metų. Nutarime dėl Tyrimo pradėjimo yra nurodyti įtarimai dėl galimų draudžiamų susitarimų, kuriuos Konkurencijos taryba ketina patikrinti Tyrimo metu, ir nėra nurodyta įtariamų pažeidimų pradžia ir (ar) pabaiga. Nutarime dėl Tyrimo pradėjimo nurodytos komunikacijos data nežymi tiriamojo laikotarpio ir nėra jokios nuostatos, leidžiančios manyti, kad įtariami pažeidimai siejami tik su jame minimu komunikacijos laikotarpiu, tačiau yra aiškiai nurodyta, kad dėl ilgalaikio įtariamų tiekėjų ir mažmenine prekyba užsiimančių ūkio subjektų bendradarbiavimo yra pagrindo manyti, jog Nutarime dėl Tyrimo pradėjimo minima konkurencijos teisę galimai pažeidžianti praktika buvo prasidėjusi anksčiau.

Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėja siekia sudaryti klaidingą įspūdį dėl neva pareiškėjos ir jos darbuotojų teisių pažeidimo, Konkurencijos tarybai į poėmio medžiagą įtraukus informaciją, su kurios apimtimi pareiškėja nesutinka. Pareiškėjos subjektyvūs skundo teiginiai dėl Konkurencijos tarybos pareigūnų įgaliojimų viršijimo, pareiškėjos deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymai dėl įvairių teisių pažeidimo nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi visa įgaliotų pareigūnų paimta medžiaga, Konkurencijos tarybos vertinimu, yra reikalinga Tyrimui, ir pareigūnų veiksmai, vykdant nurodytos medžiagos atranką, atitinka tiek esamą teisinį reglamentavimą, tiek ir teismų praktiką, o pareiškėjos pateiktas subjektyvus vertinimas, kad Konkurencijos tarybos pareigūnai galėjo viršyti savo įgaliojimus, pažeisti pareiškėjos ir jos darbuotojų teises, turėdami neva išimtinai asmeninio ar jautraus pobūdžio pareiškėjos medžiagą, kuri, pareiškėjos vertinimu, yra akivaizdžiai nesusijusi su Tyrimu; nėra pagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.

Pažymi, kad informacijos identifikavimas, atrinkimas ir ištrynimas neabejotinai reikalauja papildomų laiko ir darbo resursų, kurie turi būti naudojami efektyviai ir tikslingai. Šiuo atveju, kai Konkurencijos taryba jau yra atlikusi informacijos atranką, pakartotinis informacijos identifikavimas skiriant tam laiką ir darbo resursus, savaime tampa neproporcingu ir neprotingu veiksmu, kai tas laikas ir resursai jau gali būti naudojami konkretiems tyrimo veiksmams atlikti. Pareiškėja nepateikė konkretaus ir apimančio vien (išimtinai) akivaizdžiai Tyrimui nereikalingų duomenų / informacijos sąrašo, kas sudarytų galimybes įgaliotiems pareigūnams operatyviai įsitikinti ir priimti užtikrintą sprendimą dėl atitinkamos ir aiškios informacijos akivaizdaus nereikalingumo Tyrimui, pavyzdžiui, jeigu iš tam tikrų domenų gaunama paprastai techninio pobūdžio informacija galėtų būti pripažinta kaip nereikalinga Tyrimui (pavyzdžiui, telia.lt, microsoft.com, westexpress.lt), įsitikinimas daugelio domenų nereikalingumu Tyrimui ir jų trynimas vienareikšmiškai pareikalautų neproporcingų Konkurencijos tarybos laiko ir darbo resursų, ypač, kai tam tikri domenai iš atitinkamos kategorijos nesudaro užtikrinto pagrindo teiginiams dėl jų informacijos nereikalingumo, ir jos buvimas nedaro jokios įtakos Pareiškėjo teisėms, pareigoms, interesams. Tokiam procesui būtinų laiko ir darbo resursų panaudojimas būtų neadekvatus ir pagal tikslą, nes tai kartu taptų ir beprasmiu Konkurencijos tarybos resursų naudojimu, pavyzdžiui, epizodinės asmeninio pobūdžio informacijos identifikavimas, atrinkimas ir ištrynimas ilguose darbuotojų pokalbiuose (kas ir reikalautų neproporcingų Konkurencijos tarybos laiko ir darbo resursų) galimai iškreiptų pokalbių vientisumą bei atsekamumą, kadangi dėl nepertraukiamo ūkio subjekto darbuotojų bendravimo gali būti itin sudėtinga ar net neįmanoma suprasti pokalbių konteksto, atsekti vykusius susijusius įvykius ir pan.

Tyrimui reikalingos medžiagos atrankos našta nebuvo perkelta pareiškėjai, Konkurencijos taryba taikė įvairius atrankos kriterijus (pvz., atsižvelgė į Tyrimui atlikti reikalingos medžiagos laikotarpį, asmenų, kurių duomenys buvo kopijuoti atliekant Tyrimo veiksmus, darbo funkcijas, įvertino poreikį surinkti ne tik tiesioginius įtariamų pažeidimų įrodymus, bet ir jų teisinio ir ekonominio konteksto analizei reikalingus duomenis ir kt.), o pareiškėjos siekis inicijuoti pakartotinę medžiagos sąsajumo su Tyrimu atrankos ir šalinimo procedūrą iš tikrųjų reiškia ne ką kitą, kaip reikalavimą pagrįsti kiekvieno paimto duomens įrodomąją reikšmę jau ankstyvoje Tyrimo stadijoje, o toks reikalavimas ne tik neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, bet iš esmės pakenktų Tyrimo atlikimui.

Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 1S-60 (2023) „Dėl gėrimų gamybos ir pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo pradėjo tyrimą dėl gėrimų gamybos ir pardavimų veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Nutarimo 7 punkte nurodyta, kad Konkurencijos taryba pradėjo Tyrimą, turėdama įtarimų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, gaminančios ir parduodančios alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, gaiviuosius, energinius gėrimus ir mineralinį vandenį, su šių prekių mažmeninę prekybą vykdančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB, Pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai suderina savo tiekiamų prekių mažmeninę pardavimo kainą. Konkurencijos tarybos vertinimu, įmonių veiksmai rodo tiek vertikalių susitarimų dėl prekių perpardavimo kainų nustatymo (fiksavimo), tiek horizontalių susitarimų, kuriais per UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (tarpininkus) nustatomos (fiksuojamos) prekių kainos, požymius.

Konkurencijos taryba 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. (2.E1-33)6V-757 kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti informaciją. Pareiškėjos buvo paprašyta Microsoft 365 aplinkoje atlikti paiešką pagal Konkurencijos tarybos pateiktus raktažodžius nurodytų pareiškėjos darbuotojų Microsoft Sharepoint saituose, Microsoft 365 grupėse, el. pašto paskyrose, Onedrive, taip pat Microsoft 365 aplinkoje atlikti nurodytų pareiškėjos darbuotojų paiešką visų (pilna apimtimi) Microsoft Teams susirašinėjimų (angl. one to one chats). Pareiškėja 2023 m. birželio 23 d. pateikė prašomą informaciją, taip pat 2023 m. liepos 10 d. pateikė Prašymą Konkurencijos tarybai dėl kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti filtruojama iš pareiškėjos surinkta ir su Tyrimu nesusijusi medžiaga.

Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir pareiškėjos atstovų susitikimas įvyko 2023 m. spalio 9 d. (Susitikimas). Susitikimo eiga aprašyta faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims 2023 m. spalio 9 d. protokole (toliau – Protokolas). Susitikimo metu Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai vykdė Tyrimui reikalingos informacijos atranką, vertino bei atsižvelgė ir į pareiškėjos prašyme pateiktą informaciją. Susitikimo metu Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atliko peržiūrą suindeksuotuose pareiškėjos darbuotojų (pažymėta, kad tų pareiškėjos darbuotojų, kurie sprendžia (ir dalyvauja priimant sprendimus) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ produktų mažmeninių pardavimų kainų, atlieka kitus veiksmus, dėl kurių šių tiekėjų produktai parduodami pareiškėjos mažmeninės prekybos tinkle, įskaitant, derasi dėl tiekimo kainų, pardavimo skatinimo veiksmų (akcijų) planavimo) duomenyse, įskaitant „(duomenys neskelbtini)“ pst. failus. Atsižvelgdami į tai, kad Tyrimui reikalinga informacija apima laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai iš pareiškėjos darbuotojų el. pašto dėžučių pašalino informaciją iki 2018 m. sausio 1 d. Toliau Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai vykdė medžiagos atranką naudodami raktažodžius, kurie pridėti kaip Protokolo priedas. El. laiškai ir dokumentai nebuvo peržiūrimi ar šalinami po vieną. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai nevykdė atrankos Microsoft Teams susirašinėjimuose, nes susirašinėjimai buvo reikalingi pilna apimtimi. Taip pat už IT sistemas atsakingas Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojas patikrino, ar pagal raktažodžius atrinktuose rezultatuose nėra advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos pagal pareiškėjos pateiktą domenų sąrašą, pagal šiuos raktažodžius buvo rastas vienas el. laiškas, kuris nebuvo paimtas.

Pareiškėja 2023 m. spalio 19 d. pateikė Konkurencijos tarybai skundą, kuriuo skundė Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, prašydama Konkurencijos tarybą: įpareigoti Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės pareigūnus plombuoti visą iš pareiškėjos Tyrimo metu surinktą medžiagą tol, kol nebus atlikti toliau nurodyti filtravimo veiksmai, įpareigoti Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės pareigūnus filtruoti medžiagą (išskyrus Microsoft Teams susirašinėjimą) pašalinant susirašinėjimą su kitais, į Tyrimą neįtrauktais ūkio subjektais, bei pašalinant medžiagą, apimančią ankstesnį ar vėlesnį laikotarpį nei 2021 – 2022 metai, taip pat filtruoti Microsoft Teams susirašinėjimą pašalinant asmeninę informaciją bei pašalinant kitą su Tyrimu nesusijusią informaciją, naudojant raktažodžius, kurie buvo naudoti kitų el. dokumentų atrankai.

Konkurencijos taryba, įvertinusi pareiškėjos 2023 m. spalio 19 d. skunde išdėstytus argumentus, Protokole užfiksuotas aplinkybes, suformuotą Europos Sąjungos teismų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, skundžiamu Nutarimu konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos 2023 m. spalio 19 d. skundą ir šį pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja su Nutarime pateiktu vertinimu dėl paimtos medžiagos apimties ir pobūdžio nesutinka, todėl kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo ir viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti papildomą gautos informacijos filtravimą ir atranką.

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę: 1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, užantspauduoti ūkio subjekto naudojamas patalpas tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui; 2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokia kita informacija, galinti turėti reikšmės įrodant šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą; 3) peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją, kuri yra prieinama tikrinamam subjektui, kopijuoti. Kai yra tikslinga, tęsti šiame punkte nurodytų dokumentų, darbuotojų užrašų ir informacijos peržiūrą Konkurencijos tarybos ar kitose patalpose; 4) užantspauduoti dokumentus, darbuotojų užrašus ir informacijos laikmenas tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui; 5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant atsakymus į klausimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su tiriamųjų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas; 6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą šiems asmenims prieinamą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti. Šią informaciją šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva; 7) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas; 8) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą gali turėti įrodomosios reikšmės; 9) gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų; 10) tyrimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų. Konkurencijos tarybos pasitelktiems specialistams ir ekspertams taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos; 11) tyrimo metu naudoti technines priemones; 12) užfiksuoti faktines aplinkybes; 13) tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (ar) jos papildomų protokolų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų garantuojamas teises ir laisves (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Tyrimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 9 punktuose, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą (3 dalis).

Detaliau tyrimo atlikimas ir tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018), 3 skirsnyje „Tyrimo atlikimo tvarka ir veiksmai“.

Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo (Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).

Remiantis LVAT praktika dėl Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto (pvz., administracinė byla Nr. A502-1693/2014), dokumentų įrodomosios vertės vertinimas yra Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų prerogatyva. Konkurencijos įstatymas Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atliekant patikrinimus suteikia teisę peržiūrėti ir gauti atliekamam tyrimui reikalingų dokumentų, nepriklausomai nuo laikmenos, kurioje jie saugomi, kopijas, paimti įrodomosios reikšmės turinčius dokumentus ir daiktus. Konkurencijos tarybos atliekamų ūkio subjektų patikrinimų tikslas – surinkti ūkio subjektų turimą, viešai neskleidžiamą informaciją, galinčią turėti įrodomosios vertės atliekamam tyrimui ir kurios pagrindu gali būti tinkamai įvertinti ūkio subjektų veiksmai. Patikrinimo metu surinkti įrodymai yra ypatingos reikšmės ir dažnai gali būti vieninteliai įrodymai, formuojant tyrimo išvadas dėl antikonkurencinių veiksmų ar kitų galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų (žr. LVAT administracines bylas Nr. P-822-186/2012, Nr. A-97-858/2016). Be to, pagal ESTT praktiką patikrinimais siekiama surinkti dokumentus, būtinus patikrinti atitinkamų faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių jau turima informacijos, buvimą bei turinį, ir teisė gauti reikalingus dokumentus reiškia galimybę ieškoti įvairios informacijos, kuri dar nėra žinoma arba nėra visiškai identifikuota (žr. ESBT bylas Nr. T-357/06, Koninklijke Wegenbouw Stevin BV prieš Europos Komisiją, T-l35/09, Nexans SA, Nexans France SAS prieš Europos Komisiją, Nr. T-289/11, T-290/11 ir T-521/11, Deutsche Bahn AG, DB Mobility Logistics AG, DB Energie GmbH ir kt. prieš Europos Komisiją). Be to, Konkurencijos taryba neneigia, kad jos patikrinimo metu suteikti įgaliojimai rinkti informaciją nėra absoliutūs ir tam tikros informacijos rinkimui nustatyti ribojimai, įskaitant ir tai, kad gali būti ieškoma tik su patikrinimo objektu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių dokumentų ir informacijos, tačiau teisės aktai ir teismų praktika pabrėžia patikrinimų, kurie yra būtina priemonė vykdyti konkurencijos apsaugos funkciją, veiksmingumą ir patvirtina, jog patikrinimų apimtis gali būti pakankamai plati, o teisė Konkurencijos tarybos pareigūnams, atliekant Tyrimą, patekti į visas įmonių patalpas, teritorijas ir transporto priemones bei surinkti visą su įtariamu pažeidimu susijusią informaciją turi ypatingą svarbą (žr. ESBT bylą Nr. T-23/09, CNOP, CCG prieš Europos Komisiją).

Pareiškėja skunde teigia, kad EŽTT 2023 m. balandžio 4 d. sprendime byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą išaiškino, kad negali būti laikoma proporcinga visą naštą, susijusią su tyrimu nesusijusios medžiagos atranka ir šalinimu iš tyrimo medžiagos, perkelti išimtinai ūkio subjektams, prieš kuriuos atliekamas tyrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT 2023 m. balandžio 4 d. sprendime byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 19162/19) dėl bendrovės privatumo pažeidimo, nacionaliniams teismams atsisakius nagrinėti jos skundą dėl Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmų, atlikto patikrinimo metu konfiskavus ir nukopijavus itin daug informacijos, kiek tai buvo susiję su skundais dėl patikrinimo metu paimtos didelio kiekio informacijos apimties, išaiškino, kad nešališka institucija turi įvertinti, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui ir ar pareiškėjo bei jo darbuotojų teisių apribojimai buvo teisėti ir proporcingi. Tad aptariama tarptautinio teismo praktika nėra pateikta analogiškų kaip šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu.

Įvertinus anksčiau paminėtą LVAT, ESTT ir EŽTT praktiką darytina išvada, kad Konkurencijos taryba, atlikdama ūkio subjekto patikrinimą, yra įgalinta ir turi teisę ieškoti įvairios informacijos, galinčios turėti įrodomosios vertės atliekamam tyrimui ir kurios pagrindu gali būti tinkamai įvertinti ūkio subjektų veiksmai, ir, kuri dar nėra žinoma arba nėra visiškai identifikuota. Ūkio subjektas, kuris mano, kad jo teisės patikrinimo metu buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą, taip pat į teismą su prašymu įvertinti, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui ir ar pareiškėjo bei jo darbuotojų teisių apribojimai buvo teisėti ir proporcingi. Įvertinus tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad Konkurencijos taryba privalo pašalinti pareiškėjo nurodomą informaciją iš tyrimo medžiagos ir/ar kad ši atsakovės pareiga neturėtų būti siejama su pareiškėjos teikiamu prašymu pašalinti iš tyrimo medžiagos tam tikrą informaciją. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjos ir Konkurencijos tarybos pozicijos dėl patikrinimo metu paimtos medžiagos apimties ir pobūdžio skiriasi, todėl tam, kad nešališka institucija (šiuo atveju teismas) galėtų įvertinti, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui, pareiškėja turėjo pateikti savo poziciją (nesutikimą) dėl paimtos informacijos apimties ir pobūdžio. Šia teise pareiškėja ir pasinaudojo specialios Konkurencijos įstatyme nustatytos administracinės procedūros metu, tiek raštu išdėstydama argumentus, tiek ir susitikimo su atsakovo atstovais metu.