- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- I-10775-473/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05044-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo K. B. skundo priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014-11-20 gautas pareiškėjo K. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmų (neveikimo). Kaip matyti iš skundo turinio ir kartu pateiktų priedų, pareiškėjas iš esmės siekia inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo šmeižimo žiniasklaidos priemonėse.
Skundą atsisakoma priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d. administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. 16 straipsnio 2 dalis numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 62, 168 str., ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Pareiškėjas skunde reiškia nusiskundimus dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsisakymo tirti pareiškėjo nurodomus viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiksmus. Pasak pareiškėjo, paskleidę apie pareiškėją informaciją, kuri neatitiko tikrovės, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai pažemino jo garbę ir orumą, šie jų veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, taigi skundu iš esmės siekia inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo šmeižimo žiniasklaidos priemonėse. Su skundu pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-11-11 raštą Nr. 17.2.-14177, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2014-10-23 kreipimąsi. Kaip matyti iš šio rašto turinio, pareiškėjas 2014-09-09 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje jis yra nuteistas dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nuosprendžiu bei pakartotinai prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto žiniasklaidoje. Išnagrinėjusi šį kreipimąsi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2014-10-01 raštu išaiškino, kad jis yra pakartotinis ir todėl paliekamas nenagrinėtu. Skundo dalis dėl šmeižimo žiniasklaidoje buvo persiųsta Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kuri 2014-10-10 raštu taip pat nustatė, kad pareiškėjo skundas yra pakartotinis ir todėl paliko jį nenagrinėtu. Pareiškėjo teismui pateiktame 2014-11-20 skunde ginčijamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-11-11 raštas Nr. 17.2.-14177 priimtas dėl skundo, kuriuo pareiškėjas ginčijo šiuos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apygardos prokuratūros veiksmus. Atliekant pareiškėjo skunde nurodomos veiksmus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra veikė ne kaip viešojo administravimo subjektai, o kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, todėl skundas dėl jų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, nepriskirtinas administraciniam teismui ir turi būti paduodamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Taip pat pažymėtina, kad vertinant ginčo dėl valstybės ar savivaldybių institucijų aktų rūšinio teismingumo klausimą, pirmiausiai atsižvelgtina į tai, kokios teisės, pareigos yra apibrėžiamos šiame akte. Nors su skundu pateiktame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-11-11 rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, iš pareiškėjo skundo, prašymo, kuris buvo išnagrinėtas skundžiamu aktu bei paties skundžiamo akto turinio, matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ikiteisminį tyrimą, nurodo, kad jo atžvilgiu atlikti veiksmai dėl šmeižto yra nauji faktai, dėl kurių kreipimasis nėra pakartotinis ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra privalėjo jį išnagrinėti. Bylų teismingumui lemiamą reikšmę turi teisinių santykių pobūdis, o ne skundžiamo akto forma. Kaip buvo minėta, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-11-11 rašte buvo išnagrinėtas pareiškėjo kreipimasis dėl baudžiamojo proceso inicijavimo, atnaujinimo, todėl, teismo vertinimu, jis yra priimtas ne viešojo administravimo srityje. Aplinkybė, kad skundžiamame akte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, keliamo ginčo teismingumui įtakos neturi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS663-348/2006).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti priimti pareiškėjo K. B. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.