- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- e2-263-887/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01245-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Atsakovas
- MB J.ir A. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios MB M.ieškinį atsakovams MB J.ir A. V. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutuojanti MB M. ieškiniu prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų MB J.ir A. V. 20 000,00 Eur paskolą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė bankrutuojanti MB M.ieškinyje nurodė, kad ieškovei 2022-06-09 įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB Verslo administravimo kompanija, įgaliotas asmuo H. P.. Bankroto administratorius iš MB M. banko sąskaitos išrašo nustatė, kad 2021-09-01 MB M. pervedė MB J. 20 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad pervesta paskola. Bankroto administratoriui paskolos sutartis nebuvo perduota. MB M. bei MB J. vadovas ir vienintelis narys A. V.. 2022-09-06 ieškovė pareikalavo atsakovės MB J. ne vėliau kaip iki 2022-09-20 sumokėti skolą pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą banke, tačiau atsakovė MB J. su ieškove neatsiskaitė. Kuomet atsakovei buvo pervesta 20 000,00 Eur, ieškovė jau turėjo pradelstų įsipareigojimų Valstybiniam socialiniam draudimo fondui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB Mineraliniai vandenys. Šių kreditorių reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje. Atsakovas A. V., buvęs ieškovės vadovas, 20 000,00 Eur pervedė taip pat atsakovo kontroliuojamai MB J. be jokių skolos grąžinimo užtikrinimo garantijų. Galimai pinigai pervesti neatlygintinai, tačiau pinigai pervesti tuo metu, kai MB M. jau buvo skolinga kreditoriams pradelstas ženklias skolas, todėl atlikdamas pinigų pervedimą atsakovas A. V. elgėsi nesąžiningai, piknaudžiaudamas savo padėtimi. Todėl atsakovas A. V. prieš bankrutuojančią MB M. ir jos kreditorius atsako papildomai (subsidiariai) kartu su skolininke MB J., jeigu skolininkė nesugebėtų grąžinti skolos kreditoriui. Bei atsakovai turėtų sumokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės bankrutuojančios MB M. atstovas advokatas A. J. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus visiškai, papildomai paaiškino, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl paskolos sugrąžinimo iš atsakovų. Paskolos suteikimo faktą patvirtina į bylą pateiktas banko išrašas, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, be to, atsakovai savo atsiliepime šio fakto neginčija tik prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Akivaizdu, jog byloje nėra ginčo dėl paskolos suteikimo fakto bei prievolės ją grąžinti. Su atsakovų prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą ieškovė nesutinka, nes prašymas yra išimtis iš bendros teismo sprendimo vykdymo taisyklės ir atsakovai reikšdami tokį prašymą, teismui turėtų įrodyti, kad skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesus. Tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo į pareikštą ieškinį, jokių įrodymų apie išimtinį atvejį, dėl ko turi būti nukrypstama nuo bendros sprendimų vykdymo tvarkos, nepateikta. Teismas privalo vertinti abiejų šalių interesus, ieškovė turi bankrutuojančios įmonės statusą, kas lemia tam tikrą specifiką, t. y. byla turi vykti operatyviai, tam tikrais etapais ir prašomam teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminui jau gal bus pabaigta bankroto byla. Atsakovai argumentuoja sunkia savo turtine padėtimi, tačiau įrodymų dėl turtinės padėties nepateikta. Pasitikrinus duomenis VĮ Registrų centras nustatyta, jog atsakovė nuo 2021 metų gruodžio mėnesio dalyvauja reorganizavime, tačiau kreditoriaus apie tai jokiais pranešimais neinformavęs. Kitaip tariant, atsakovai nusišalinę nuo pareigos teikti duomenis apie savo turtinę padėtį. Ieškovė palaiko prašymą dėl subsidiarios atsakomybės, visi motyvai dėl nurodyti ieškinyje, atsakovai vėl gi tik deklaratyviai aiškina tam tikras aplinkybes, dėl ko atsirado būtinybė paskolinti pinigus. Tokios aplinkybės, kad MB M. skolingas A. V. 23 000,00 Eur nenustatytos, nes priešingu atveju jis būtų pareiškęs kreditorinį reikalavimą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad abiejų įmonių vadovas tas pats, jis puikiai žinojo bendrovių padėtį, kuomet buvo suteikta paskola, atsakovė turėjo pradelstų įsiskolinimų, ir tai, kad šiandien atsakovai jokia dalimi nėra įvykdę įsipareigojimų dėl paskolos grąžinimo, nors paskola suteikta 2021-09-01, tik patvirtina, kad buvo piktnaudžiaujama kontroliniu vadovavimu, buvo suteikti pinigai be jokio užsitikrinimo, kad pinigai sugrįžtų. Todėl prašo A. I. taikyti subsidiarią atsakomybę, t. y. tuo atveju jeigu MB J. dėl nemokumo negalės įvykdyti pareigos.
Atsiliepimas
Atsakovai A. V. bei MB J. atsiliepime nurodė, jog nesutinka su atsakovo A. V. įvardinimu, kaip nesąžiningu, tuo pagrindu ieškovui reikalaujant subsidiarios atsakomybės atsakovui A. V., jeigu MB J. negalėtų grąžinti paskolos. MB J. ir bankrutuojanti MB M. buvo tarpusavyje susijusius per atsakovą A. V., tačiau sunki finansinė situacija puikiai iki COVID-19 pandemijos veikusiose įmonėse susidarė ne dėl A. V. veiksmų ir tikrai ne dėl ieškovo bankrutuojančios MB M. 20 000,00 Eur dydžio paskolos suteikimo atsakovui MB J.. Sunki finansinė padėtis susidarė, dėl COVID-19 metu paskelbto karantino, kurio terminai buvo gana neapibrėžti ir kurie lėmė jog nei MB J., nei bankrutuojanti MB M. negalėjo normaliai vykdyti komercinės veiklos (maisto paslaugų teikimo) dėl pandemijos metu Lietuvos Respublikos įvestų apribojimų šios veiklos vykdymui. 2021-09-01 kuomet bakrutuojanti MB M. paskolino 20 000,00 Eur MB J., bankrutuojanti MB M. taip pat buvo skolinga 23 000,00 Eur atsakovui A. V., tačiau A. V., kaip buvęs ieškovės vadovas, priėmė sprendimą ne tenkinti savo asmeninius poreikius grąžinant paskolą sau, o turimas lėšas investuoti į veiklą, siekiant poros metų bėgyje, iki 2023-09-01, ne tik grąžinti šią paskolą bankrutuojančiai MB M., bet ir pilnai padengti įsiskolinimus. Tuo metu, kai buvo išmokėta 20 000,00 Eur paskola bankrutuojančiai MB M., A. V. vedė derybas su kreditoriais dėl mokestinių prievolių mokėjimo terminų atidėjimo. Tuo pačiu buvo pilnai atsiskaityta su absoliučia dauguma kitų kreditorių - tiek darbuotojų, tiek ir tiekėjų. Bankrutuojanti MB M. buvo pertvarkyta iš individualios A. V. įmonės. Atsakovas A. V. subsidiariai atsako bankrutuojančiai MB M.kreditoriams visu savo turim turtu - vieninteliu būstu, kuriame gyvena jo nepilnamečiai vaikai ir žmona. Taigi A. V. niekada nebuvo ir nėra suinteresuotas bloginti bankrutuojančios MB M.finansinės padėties, priešingai, jo visi veiksmai nukreipti į tai, kad kiek įmanoma labiau padengti kreditorinius reikalavimus išvengiant įmonės bankroto. A. V. nenuslėpė savo turimo turto, nesudarė jokių sandorių, kuriuos administratorius turėtų ginčyti teisme, perdavė administratoriui visą turimą bankrutuojančios MB M.turtą, jo vadovaujama įmonė bankrutuojanti MB M. padengė kreditorinius reikalavimus, už kuriuos A. V., kaip buvęs A. V. individualios įmonės savininkas, neneša subsidiarios atsakomybės. Todėl atsakovai mano, kad nėra pagrindo iš atsakovo A. V. subsidiariai priteisti 20 000,00 Eur MB J. skolą. Bei atsakovai mano, jog yra pagrindas vadovaujantis teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2023-09-01, nes MB J. pradedanti atsigauti veikla, užtikrins tiek ir 20 000,00 Eur, tiek ir visų kreditorinių reikalavimų grąžinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.53 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad MB M. bei MB J. vadovas ir vienintelis narys A. V. 2021-09-01 iš MB M. banko sąskaitos pervedė į MB J. banko sąskaitą 20 000,00 Eur, banko išrašo mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad pervesta paskola. Bankroto administratoriui paskolos sutartis neperduota. Ieškovė 2022-09-06 pareikalavo atsakovės MB J. ne vėliau kaip iki 2022-09-20 sumokėti skolą pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą banke, tačiau atsakovė MB J. su ieškove neatsiskaitė.
Teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, kuriose reglamentuojami materialieji ginčo teisiniai santykiai ir kurios yra pagrindas teismui patenkinti ieškinį, tačiau ieškinyje teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma, nes parinkti byloje taikytinas teisės normas yra teismo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2009).
Todėl teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei ieškovės atstovo paaiškinimus, daro išvadą, jog ieškinys pareikštas dėl žalos priteisimo subsidiariai iš atsakovų (CK 6.263 straipsnis).
Atsakovai bei jų atstovas elgėsi pasyviai, teismo posėdžiuose nedalyvavo, papildomų paaiškinimų ar įrodymų teismui neteikė. Tačiau iš atsiliepimo į ieškinį akivaizdu, jog atsakovai faktinės aplinkybės, kad 2021-09-01 iš MB M. banko sąskaitos į MB J. banko sąskaitą pervedė 20 000,00 Eur sumą, kuri ir iki šiol nesugrąžinta, neginčija, atsakovas A. V. ginčija savo subsidiarią atsakomybę. Nesant tarp šalių ginčo dėl pervestos sumos dydžio bei jos pervedimo fakto atsakovei MB J., teismas plačiau nepasisako.
Atsakovai atsiliepime nurodė, kad sunki ieškovės finansinė padėtis susidarė ne dėl atsakovo A. V. veiksmų ir ne dėl suteiktos paskolos, o dėl COVID 19 pandemijos metu paskelbto karantino, dėl ko įmonės negalėjo vykdyti veiklos. Taip pat nurodė, kad 2021-09-01 kuomet bakrutuojanti MB M. paskolino 20 000,00 Eur MB J., MB M. buvo skolinga 23 000,00 Eur atsakovui A. V.. Be to, tuo metu, kai buvo išmokėta 20 000,00 Eur paskola bankrutuojančiai MB J., A. V. vedė derybas su kreditoriais dėl mokestinių prievolių mokėjimo terminų atidėjimo. Tuo pačiu buvo pilnai atsiskaityta su absoliučia dauguma kitų kreditorių - tiek darbuotojų, tiek ir tiekėjų. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo A. V. atsiliepime nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
Taigi vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Iš prie ieškinio pateiktų įrodymų bei iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-89-828/2023 duomenų nustatyta, kad bankrutuojanti MB M. skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 40 804,24 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - VSDFV) 43 422,65 Eur, UAB „Mineraliniai vandenys“ 496,01 Eur. Įsiskolinimai atsiradę 2020-2021 metais dar iki 20 000,00 Eur sumos pervedimo atsakovei. Paskutiniame ieškovės pateiktame balanse už 2020 metus viso turto vertė nurodyta 38 766,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 110 102,00 Eur. VSDFV duomenimis darbuotojų nėra, paskutinis darbuotojas atleistas 2021-09-02. Todėl akivaizdu, jog atsakovas A. V., žinodamas, kad ieškovės finansinė padėtis bloga, t. y. įmonė turi gana didelius įsiskolinimus VMI ir VSDFV, 2021-08-25 neįvykdė įsipareigojimų dar vienam kreditoriui UAB „Mineraliniai vandenys“, 2021-09-02 atleido paskutinį darbuotoją, įmonės padėtį dar labiau pablogino iš ieškovės banko sąskaitos pervesdamas 20 000,00 Eur į atsakovės banko sąskaitą. Nors šalys tvirtina, kad buvo suteikta paskola, tai nereiškia, kad šiuo sandoriu nepadaryta žala. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodyta teismų praktika, motyvais, išanalizuotomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo A. V. subsidiariai deliktinei atsakomybei taikyti, priešingų įrodymų į bylą nepateikta.
Todėl, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl 20 000,00 Eur žalos priteisimo subsidiariai iš atsakovų yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkamai tenkintinas reikalavimas ir priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovai atsiliepime prašo atidėti teismo sprendimo dėl 20 000,00 Eur skolos sugrąžinimo vykdymą iki 2023-09-01.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.
Pastebėtina, kad atsakovai, reikšdami prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, iš esmės nenurodė konkrečių prašymo motyvų bei jų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovai neįrodė, kad dėl finansinės būklės negali įvykdyti sprendimo iš karto. Nenustačius svarbių priežasčių ir atidėjus teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ne tik ieškovės teisėti interesai, bet ir teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalys nepateikė į bylą įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai MB M., į. k. (duomenys neskelbtini), subsidiariai iš atsakovų MB J., į. k. (duomenys neskelbtini), ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 000,00 Eur, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2022-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų MB J., į. k. (duomenys neskelbtini), ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 7,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinei Mokesčių Inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.