Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-17 · Civilinė byla Nr. 2A-945-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-17
Bylos Nr.
2A-945-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB DK „PZU Lietuva“
Ieškovas
AB „Mažeikių nafta“
Advokatai
Arūnas Juodis
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėja Lidija ValentukonytėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 17 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui A. M. ,atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei M. Č. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-747-608/2008 pagal ieškovo AB „Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Mažeikių nafta“ 2007-10-26 pateikė ieškinį ir 2008-02-01 patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 10000 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1999-10-28 sudarė sutartį dėl pervežimo geležinkeliu, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti ieškovo krovinius geležinkeliu pagal ieškovo pateiktus užsakymus ir šioje sutartyje nustatytus pervežimo tarifus. Atsakovas 2006-11-22 priėmė iš ieškovo pervežimui iš Lietuvos Respublikos Juodeikių, Mažeikių rajone į Malaševči geležinkelio stotį Lenkijos Respublikoje F Klasės dyzeliną ir įsipareigojo jį pristatyti gavėjui Mažeikių naftos prekybos namams. Vežant krovinį, iš cisterninio vagono Nr. 50595073 ištekėjo 51,274 t ieškovui priklausančio dyzelino, kurio 1 t kaina 1585,73 Lt be akcizo ir PVM. 9,658 t dyzelino buvo grąžinti ieškovui perdirbimui, dėl ko ieškovas patyrė 206,29 Lt perdirbimo sąnaudų ir 6,47 Lt sąnaudų sugadinto dyzelino laboratoriniam tyrimui atlikti. Bendra ieškovo patirtų nuostolių suma sudarė 81519,48 Lt. Dėl krovinio praradimo ir sugadinimo 2006-11-23 1.00 val. LG Šiaulių stotis surašė Bendrąjį aktą Nr. 618, tą pačią dieną 19.26 val. Radviliškio geležinkelio stotis surašė Bendrąjį aktą Nr. S-22 ir komercinį aktą A Nr. 000199, papildantį Šiaulių stoties aktą Nr. 618, kuriuo buvo nustatyta, jog gabenamo dyzelino kiekis yra 60932 kg, o faktiškai rasta 9324 kg. Cisterninis vagonas buvo ruošiamas pakrovimui ir kraunamas, dalyvaujant atsakovo atstovams, kurie pagal minėtos sutarties 4.1 p. privalėjo tinkamai paruošti vagoną naftos produktų pakrovimui, atlikti vagono apžiūrą prieš ir po krovinio pakrovos, užtikrinti krovinio išsaugojimą jį vežant. Šių paslaugų kaina pagal sutartį yra įskaičiuota į vežimo kainą. Pakrovus dyzeliną, krovinį priėmė vežti atsakovas. Nuo to momento, kai vežėjas priima krovinį vežti iki jo perdavimo gavėjui momento už krovinio praradimą atsakingas yra vežėjas. Pagal Tarptautinį krovinių vežimo geležinkeliais susitarimą (SMGS) geležinkelis (atsakovas) atsako už nuostolį, kuris atsirado dėl viso ar dalies krovinio praradimo, masės trūkumo, krovinio sugadinimo, gedimo arba jo kokybės pablogėjimo dėl kitokių priežasčių per visą laiką nuo krovinio priėmimo vežti iki jo išdavimo galinėje stotyje. Vežimo sutarties sudarymą ir krovinio perdavimą vežėjui patvirtino SMGS važtaraštis Nr. 347234, kuris buvo pasirašytas ir 2006-11-22 kalendoriniu antspaudu patvirtintas Bugenių geležinkelio stoties komercijos agentės M. P. . Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007-05-08 nutartimi pripažino atsakovo darbuotoją V. J. padarius administracinį teisės pažeidimą, t.y. kad jis netinkamai paruošė cisterninį vagoną, dėl ko krovinys – dyzelinas ištekėjo ir užteršė aplinką. Ieškovas 2007-03-21 Nr. 212108/7139 ir 2007-05-02 Nr. 212108/10740 pateikė pretenziją atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas 2007-04-02 Nr. 2(DK)-1187 ir 2007-05-18 Nr. (DK)-1575 raštais pranešė apie pretenzijos atmetimą ir iki šiol neatlygino ieškovo patirtų nuostolių. Ieškovui priklausantis krovinys buvo apdraustas. Kadangi pagal draudimo sutartį buvo nustatyta 10000 Lt frančizė, draudikas ieškovui išmokėjo 71519,48 Lt draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovui padarytų ir neatlygintų nuostolių suma sudarė 10000 Lt. Kadangi atsakovas vežėjo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs UAB DK „PZU Lietuva“, nuostolius privalo atlyginti abu atsakovai – žalą padaręs asmuo ir jo draudikas solidariai. Dėl minėto dyzelino išsiliejimo Šiaulių m. transporto policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 43-1-0087-06 pagal BK 278 str. 1 d. 2007-03-02 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas (LR CK 1.138 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.256 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašė jį atmesti. Pakeisti pradinį atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinkamu atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ pripažinti trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad krovinį į vagoną pakrovė ieškovo darbuotojai ir užplombavo plomba SPRUT-777 LG24 Nr. 5132126. 2006-11-22 apie 23.57 val. Šiaulių geležinkelio stotyje prasilenkiant traukiniams Nr. 3531 ir Nr. 3332, traukinio Nr. 3531 mašinistas pastebėjo, kad iš traukinio Nr. 3332 sąstate esančio cisterninio vagono teka skystis. Traukiniui iš lėto sustojus, buvo pastabėta, jog krovinys dyzelinas teka pro išpylimo įtaisą, tarpas tarp apsauginio dangtelio ir angos krašto apie 20 mm. Dyzelino tekėjimas buvo sustabdytas tik nuėmus ieškovo plombą ir užsukus išpylimo angos apsauginį dangtelį. Užpylimo angos dangtį užplombavus Šiaulių geležinkelio stoties plomba, vagonas tuo pačiu traukiniu išvyko į Radviliškio stotį, kur apžiūrėjus vagoną, apie jo būklę buvo surašytas aktas, patvirtinantis, kad cisterninis vagonas yra techniškai tvarkingas. 2006-11-23 komisijai nuodugniai apžiūrėjus vagoną ir krovinio likutį perpylus į kitą cisterninį vagoną, buvo nustatyta, kad vidinio vožtuvo nesandarumo priežastis – jame įstrigęs pašalinis daiktas (metalinė plokštelė), panašus į nutrūkusį vidinių cisternos kopėtėlių laiptelį. Atsakovo generalinio direktoriaus 2006-11-24 įsakymu Nr. Į-686 sudaryta komisija eismo įvykio priežastims ištirti surašė techninę išvadą, kurioje buvo konstatuota, jog dyzelinas iš traukinio vagono tekėjo pro apatinę išpylimo angą, esant nepažeistai ieškovo plombai ir tvarkingam vagonui. Tekėjimas vyko dėl nesandariai užsukto išpylimo vožtuvo, kuris yra po užpylimo angos plombuojamu dangčiu. Netinkamą vožtuvo užsukimą sąlygojo metalinės plokštelės patekimas į vožtuvą ir netinkamas apsauginio dangtelio uždarymas. Komisija padarė išvadą, kad, pakraunant krovinį, ieškovo pylimo estakadoje buvo pažeisti Cisterninio vagono eksploatavimo instrukcijos 1547.00.000.T 6.3.1. p. ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV-7 1511 p. reikalavimai. Šios techninės išvados ieškovas neskundė. Pagal minėtas ADV-7 taisykles į cisterninį vagoną skystis supilamas ir iš jo išpilamas laikantis Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių ADV/6, Pavojingų krovinių vežimo taisyklių ir tokio vagono naudojimo žinyno reikalavimų. Atsakovo darbuotojams – vagono tikrintojams nenustatyta prievolė patikrinti ar užsukti apatiniai išpylimo vožtuvo apsauginiai dangteliai, jų pareiga yra patikrinti vagono tvarkingumą ir tinkamumą techniniu požiūriu, bet ne komerciniu požiūriu, už kurį atsakingas krovinio siuntėjas. Kadangi krovinys turėjo būti vežamas į Lenkijos Respubliką, kuri yra Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) narė, krovinio siuntėjas – ieškovas privalėjo vadovautis SMGS 2 priedu „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Minėtame SMGS 2 priede 1 d. 1.4 skyriaus 1.4.2.1.1.N p. imperatyviai nurodyta, jog krovinio siuntėjas po cisterninio vagonų užpylimo turi įsitikinti, kad cisterninio vagonų uždarymo įtaisai yra sandarūs. Krovinio praradimas įvyko dėl priežasčių, susijusių su krovinio pakrovimu. Kadangi krovinį į cisterninį vagoną pakrovė siuntėjas – ieškovas, pagal SMGS jis yra atsakingas už krovinio sukrovimą vagone. Atsakovas šiuo atveju atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, kadangi tai įvyko dėl krovinio siuntėjo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-08 nutarimu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-05-08 nutartį panaikino ir bylą nutraukė, konstatavęs, jog atsakovo darbuotojo V. J. kaltės nėra. Dėl šios priežasties nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovo darbuotojas netinkamai paruošė cisterninį vagoną krovinio pervežimui. AB „Lietuvos geležinkeliai“ su UAB DK „PZU Lietuva“ 2006-04-28 sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį BCA Nr. 100938/SK-147, kurios vienu iš draudimo objektų buvo draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą trečiojo asmens kroviniui. Šiuo atveju UAB DK „PZU Lietuva“ pagal sutartį tiesiogiai privalantis atsakyti už kito asmens padarytą žalą, yra pagrindinis skolininkas. Argumentai, jog ieškovas turi teisę pasirinkti, ar žalą atlygins ją padaręs asmuo, ar draudikas pagal civilinės atsakomybės sutartį, prieštarauja tokios sutarties esmei ir draudimo įstatymo nuostatoms (Draudimo įstatymo 82 str. 2 d., LR Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto įstatymo 3 str.).

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis tarp atsakovų sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatomis ir Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 034, 2006-11-23 UAB DK „PZU Lietuva“ buvo gautas draudėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pranešimas apie pastebėtą dyzelinio kuro tekėjimą iš sąstate esančios cisternos, kuris priklausė ieškovui. Atsakovas pradėjo žalos bylos administravimą. 2007-10-18 buvo priimtas sprendimas, jog 2006-11-23 įvykis nėra draudiminis, bei nuspręsta nemokėti draudimo išmokos, kadangi nustatyta, jog dėl minėto įvykio bei krovinio praradimo nekyla AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė. Šiuo atveju nekyla ir draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga mokėti draudimo išmoką. AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinkamai atliko cisterninio vagono paruošimo darbus, vagonas buvo techniškai tvarkingas, ką savo prašu patvirtino ir ieškovo atstovas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-06-11 sprendimu ieškinį patenkinti visiškai. Teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo AB „Mažeikių nafta“ naudai 10000 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 10000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 150 Lt, o valstybės naudai 18,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad krovinys buvo vežamas geležinkelio transportu, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose valstybėse, kurios yra Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) narės, konstatavo, jog atsakomybę dėl ieškovui priklausančio krovinio praradimo reglamentuoja SMGS nuostatos, pagal kurias krovinio vežėjas atsako už nuostolius, kurie atsirado dėl viso ar dalies krovinio praradimo nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo galinėje stotyje, išskyrus numatytus atvejus, kuomet vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už viso ar dalies krovinio praradimą. Teismas pažymėjo, jog tokių atvejų buvimą turėjo įrodyti atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovas teigė, kad geležinkelis turi būti atleistas nuo atsakomybės už ieškovui priklausančio krovinio praradimą, nes dyzelino nutekėjimas įvyko dėl susijusių su krovinio pakrovimu priežasčių, o krovinio pakrovimą atliko, t. y. cisterninį vagoną užpildė ieškovo darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtino, kad cisterninį vagoną, iš kurio nutekėjo dyzelinas, užpildė ieškovas, tačiau atsakovas neįrodė, kad dyzelino nutekėjimas įvyko dėl netinkamo cisterninio vagono užpildymo. Teismas nustatė, jog atsakovas dyzelino nutekėjimo priežastis grindė atsakovo sudarytos komisijos eismo įvykio priežastims ištirti pateikta technine išvada, kuri nėra privaloma ieškovui. Be to, komisijoje dalyvavęs ieškovo atstovas nesutiko su komisijos pateiktomis išvadomis, ką liudijo jo įrašas techninėje išvadoje. Teismas pažymėjo, jog pagal LR Susisiekimo ministro 2003-02-20 įsakymu Nr. 3-79 patvirtintus „Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatus“ eismo įvykius, avarijas ir katastrofas tiria Valstybinė geležinkelių inspekcija prie LR Susisiekimo ministerijos. Dėl šios priežasties teismas atsakovo pateiktą techninę išvadą vertino tik kaip medžiagą tolimesniam tyrimui, kadangi ji nėra aktas, sukeliantis teisines pasekmes tretiesiems asmenims. Be to, minėtoje techninėje išvadoje nebuvo įvardinti asmenys, dėl kurių kaltės ištekėjo dyzelinas. Teismas pažymėjo, kad tiek minėtoje techninėje išvadoje, tiek Radviliškio geležinkelio stoties 2006-11-23 akte Nr. 2 KAP nurodyta, kad krovinio nutekėjimo priežastys buvo kopėtėlių metalinis laiptelis, kuris buvo po vidinio išpylimo vožtuvu, tačiau nebuvo užfiksuota, kuriuo metu ir dėl kokių priežasčių minėtas laiptelis pateko į vidinio išpylimo vožtuvą.

Teismas nustatė, kad cisterninis vagonas buvo ruošiamas užpildymui ir tikrinamas po užpylimo atsakovo, kurio pareigą tikrinti cisterninio vagono techninę būklę iki ir po užpildymo numato SMGS Tarnybinės 8 str. instrukcijos 8.1 paragrafas, 9 str. instrukcijos 9.7 paragrafas bei 2 priedo „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ 1 d. 1.4 paragrafo 1.4.2.2.3 p. Pagal minėtas teisės normas atsakovas privalėjo tinkamai paruošti cisterninį vagoną užpylimui, patikrinti jo techninę būklę, tame tarpe ir vožtuvų sandarumą bei užtikrinti, kad vagone nebūtų jokių pašalinių daiktų, trukdančių jį tinkamai eksploatuoti. Analogiškas atsakovo pareigas numato ir Cisterninio vagono eksploatavimo instrukcijos 6.3.1 p., taip pat krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV-7 1511 p. Pagal ieškovo ir atsakovo 1999-10-28 sudarytos sutarties 4.1 p. atsakovo cisterninių vagonų paruošimo užpylimui, vagonų apžiūros prieš ir po pakrovimo paslaugų kaina yra įskaičiuota į vežimo geležinkeliu tarifus. Teismas pažymėjo, kad abi šalys pripažino, kad cisterninis vagonas jo priėmimo vežti metu buvo sandarus ir nutekėjimų nebuvo nustatyta. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neužtikrino tinkamos cisterninio vagono techninės būklės, dėl ko atsakovo vežamas ieškovui priklausantis dyzelinas ištekėjo iš cisterninio vagono, todėl atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius. Teismas pažymėjo, kad atsakovo darbuotojo atsakomybė dėl netinkamo cisterninio vagono paruošimo buvo konstatuota ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-05-08 nutartimi administracinėje byloje, kur nustatyta, kad atsakovo darbuotojas netinkamai paruošė cisterninį vagoną Nr. 50595073 krovinio pervežimui, dėl ko krovinys – dyzelinas ištekėjo ir užteršė aplinką. Teismas pažymėjęs, kad ši nutartis neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje, vertino ją kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį atsakovo kaltę dėl ieškovui priklausančio krovinio praradimo. Teismas konstatavo, jog atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo sutarties pagrindu perėmė atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ turtines prievoles dėl žalos, padarytos krovinio praradimu, atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip žalą patyręs asmuo, turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo tiek iš žalą padariusio asmens, tiek iš draudiko. Atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė atsirado vežimo sutarties, o draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo sutarties pagrindu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydis neviršija draudimo išmokos dydžio, numatyto draudimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovų, padarė išvadą, jog už krovinio praradimu padarytą žalą abu atsakovai atsako solidariai. Kadangi krovinys buvo prarastas iki jo perdavimo gavėjui, gavėjas neįgijo į krovinį nuosavybės teisės ir nemokėjo už jį, todėl krovinio savininkas yra ieškovas ir jis turi teisę reikalauti krovinio praradimu padarytų nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad dėl krovinio praradimo atsiradusius nuostolius sudarė ištekėjusio dyzelino kaina, nustatyta pagal užsienio tiekėjo sąskaitoje nurodytą kainą. Teismas nustatė, kad prarasto 51,274 t dyzelino vertė sudarė 81306,72 Lt. Nuostolius taip pat sudarė ir 206,29 Lt grąžinto perdirbimui 9,658 t dyzelino perdirbimo sąnaudos bei 6,47 Lt laboratorinių tyrimų išlaidos. Bendra ieškovo nuostolių suma 81519,48 Lt. Teismas konstatavo, jog krovinys buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuris išmokėjo ieškovui draudimo išmoką, išskyrus 10000 Lt franšizę, numatytą draudimo sutartyje. Teismas padarė išvadą, jog atsakovai privalo solidariai atlyginti 10000 Lt nuostolių dalį ieškovui. Teismas nustatė, jog ieškovas SMGS 29 str. 1 ir 2 paragrafuose nustatytais terminais yra pateikęs pretenziją vežėjui dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., SMGS 23 str., 29 str., CPK 92 str., 93 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas pažeidė CPK 270 str. 3 d., 4 d. nuostatas, kadangi nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus, nepagrįstai netaikė SMGS 31 str. nuostatos dėl senaties, kurią prašė taikyti atsakovai. Šie pažeidimai lėmė, jog teismo sprendimas dalyje yra be motyvų, bei tai, jog byla buvo išspręsta iš esmės neteisingai. Teismas nei sprendimo aprašomojoje dalyje nepaminėjo atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį nei jį pagrindžiančių argumentų, nei sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nepasisakė dėl šio argumento bei jį pagrindžiančių įrodymų vertinimo. Šioje byloje nebuvo ginčo, jog byloje turėtų būti taikomos SMGS nuostatos. Pagal SMGS 31 str. ieškinys gali būti pateikiamas per 9 mėnesius. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia prasidėjo 2006-11-23. Ieškovui 2007-05-02 pateikus atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ pretenziją, ieškinio senaties termino eiga sustojo, o eiga tęsėsi toliau ieškovui 2007-05-23 gavus AB „Lietuvos geležinkeliai“ pranešimą, kuriuo atmesta pretenzija. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas baigėsi 2007-09-12/13, ieškovas ieškinį pateikė 2007-10-24, t.y. praleidęs SMGS numatytą senaties terminą, todėl ieškinys turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.

2) Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, t.y. CPK 176 str. 1 d., 178 str., 185 str. nuostatas, nepagrįstai netaikė CPK 197 str. 2 d. nuostatos ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos dėl CPK 176 str. 1 d. nuostatos taikymo, pagal kurią faktai pripažįstami įrodytais, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas tų faktų buvimu. Byloje esančių įrodymu visuma buvo nustatytos aplinkybės, jog vežėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinkamai atliko savo pareigas, susijusias su cisterninio paruošimu bei jo apžiūra prieš ir po krovinio pakrovimo į cisterninį vagoną, taip pat, kad labiausiai tikėtina krovinio pratekėjimo priežastis yra susijusi su krovinio pakrovimo aplinkybėmis, už kurias atsakingas siuntėjas – ieškovas. Šios aplinkybės buvo nustatytos oficialių rašytinių įrodymų visuma ir tokiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Šios aplinkybės įrodė, jog dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos nekilo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė, t.y. nebuvo nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Dėl šios priežasties įvykis nėra draudiminis ir šiuo atveju nekilo draudiko atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga išmokėti draudimo išmoką, t.y. atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-05-08 nutartimi, kuria buvo paliktas nepakeistas sprendimas skirti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojui baudą dėl netinkamai atliktų pareigų, paruošiant vagoną krovinio pervežimui, kadangi minėta teismo nutartis buvo panaikinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-08 nutarimu administracinėje byloje Nr. N-444-116/2008 panaikino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros nutarimą, kuriuo buvo paskirta bauda, bei minėtą Šiaulių apygardos teismo 2007-05-08 nutartį ir bylą nutraukė, konstatavęs, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojas V. J. tinkamai paruošė ir patikrino cisterninį vagoną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas šį nutarimą, vadovavosi Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2007-03-02 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 43-1-087-06, kuriame buvo konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojais visus asmenis, kurie bent kiek buvo susiję su cisternos Nr. 50595073 apžiūra, užpildymu, krovinio gabenimu ir išbėgimu, buvo nustatyta, jog minėta cisterna buvo tvarkinga, jokių nutekėjimu nebuvo pastabėta, todėl vienintele nepaneigta ir tikėtina versija dėl krovinio tekėjimo priežasties – judant traukiniui savaiminis vožtuvo atsilaisvinimas, dėl kurio pradėjo tekėti dyzelinis kuras. SMGS 2 priedo 1.4.2.1.1 N p. numatyta, jog krovinio siuntėjas po cisterninio vagonų užpylimo turi įsitikinti, kad cisterninio vagonų uždarymo įtaisai yra sandarūs. Cisterninio vagono eksploatavimo instrukcijos Nr. 1547.00.000T 6.3.1 p. ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV-7 1511 p. numatyta, jog cisterninio vagono išpylimo įtaisų vožtuvas prieš supilant krovinį sandariai uždaromas ir po užpylimo užsukamas apsauginis dangtelis.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai įvertino surinktus įrodymus, suklydo, aiškindamas bei taikydamas teisės normas ir dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų prašymus dėl ieškinio senaties taikymo ir dėl jų sprendime nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 270 str. nuostatas. Ieškinio senaties termino aiškinimui turėjo būti taikomos Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 31 str. nuostatos, kurios nustato sutrumpintą 9 mėnesių ieškinio senaties terminą, kurio eiga turėjo prasidėti nuo 2006-11-24, t.y. nuo sekančios dienos po 2006-11-23 Radviliškio geležinkelio stotyje akto Nr. 2 KAP surašymo, kurį surašant dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ traukinių cecho aptarnavimo baro viršininkas V. Š. . Ieškovui pateikus dvi pretenzijas 2007-05-02 Nr. 212108/10740, kurią atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ gavo 2007-05-08, ir atsakovui pateikus atsakymą į pretenziją 2007-05-18 Nr. (DK)-1575 ieškovo gautą 2007-05-23 registracijos Nr. 12965, laikotarpiu nuo 2007-05-09 iki 2007-05-23 imtinai – 15 dienų senaties termino eiga buvo sustabdyta. Tokiu būdu paskutinė senaties termino eiga buvo 2007-09-10. Ieškovas ieškinį pateikė 2007-10-24, praleidęs ieškinio senaties terminą.

2) Pirmosios instancijos teismas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės kilimo priežastis motyvavo remdamasis SMGS 8 str. tarnybinės instrukcijos 8.1 paragrafu, 9 str. tarnybinės instrukcijos 9.7 paragrafu bei 2 priedo „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ 1 d. 1.4 paragrafo 1.4.2.2.3 p. reikalavimais, taip pat Cisterninio vagono eksploatavimo instrukcijos Nr. 1547.00.000T 6.3.1 p. ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV-7 1511 p. reikalavimais, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ argumentų, kuriais atsiliepime į ieškinį bei bylos nagrinėjimo posėdžio metu atsakovas rėmėsi, įrodinėdamas, kad nėra jo, kaip vežėjo, kaltės dėl krovinio praradimo. Krovinio praradimas įvyko dėl priežasčių, susijusių su krovinio pakrovimu, kadangi krovinį į cisterninį vagoną pakrovė siuntėjas – ieškovas, sutinkamai su SMGS 9 str. 4 paragrafo nuostata ir ADV/6 taisyklių 67.1.1. p. jis yra atsakingas už krovinio sukrovimą vagone, o atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko dėl krovinio siuntėjo kaltės pagal SMGS 23 str. 3 paragrafo 1 p., 3 p., 4 p., 12 p. nuostatas bei ADV/6 taisyklių 220.1. p. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo darbuotojai privalėjo sandariai uždaryti cisterninio vagono išpylimo įtaisų vožtuvą prieš supilant krovinį ir po užpylimo užsukti apsauginį dangtelį. Po krovinio pakrovimo atsakovo darbuotojai fiziškai negali patikrinti ar vidinis vožtuvas yra tinkamai užsuktas, nes jis yra cisternos viduje, kuri jau yra užpildyta. Jei priimant krovinį vežimui pro apatinį apsauginį dangtelį krovinys netekėjo, atsakovo darbuotojai neturėjo pagrindo atsisakyti priimti krovinį.

3) Šioje byloje ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti reiškiamas tiesiogiai atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ draudikui UAB DK „PZU Lietuva“. Kadangi pagal visuotinai priimtus civilinės atsakomybės principus, esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Mažeikių nafta“ atsiliepime į atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus prašė juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad atsakovai neprašė taikyti ieškinio senatį nei viename pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente. Toks prašymas nebuvo pareikštas ir parengiamųjų teismo posėdžių metu, o ginčo šalių svarstymai dėl ieškinio senaties termino teismo posėdžių metu nėra laikytini reikalavimu taikyti ieškinio senatį. Ieškovo nuomone, SMGS nėra tarptautinė sutartis, kadangi šis susitarimas neatitinka LR Konstitucijos ir LR tarptautinių sutarčių įstatymo reikalavimų, keliamų tarptautinėms sutartims. SMGS nėra įstatymo nustatyta tvarka ratifikuotas, šį susitarimą, ieškovo žiniomis, pasirašė LR Susisiekimo ministerija, kuri pagal LR tarptautinių sutarčių įstatymą neturi įgaliojimų pasirašyti tarptautinių sutarčių. Ieškovo nuomone, SMGS laikytinas tarpžinybiniu susitarimu, kuris neturi teisės šaltinio galios nei tarptautinės teisės, nei Lietuvos Respublikos teisės požiūriu. Net ir tuo atveju, jei teismas konstatuotų, jog ieškinio senaties terminas šioje byloje praleistas, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgęs į ieškinio senaties trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį bei kitas reikšmingas šios bylos aplinkybes, turėtų atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojas netinkamai paruošė cisterninį vagoną Nr.50595073, neįtraukdamas į bylą V. J. , nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad 2006-11-23 įvykis nėra draudiminis. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą ir patenkindamas ieškinį visiškai abiejų atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, nustatė, kad ieškovo krovinys buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuris išmokėjo ieškovui draudimo išmoką, išskyrus 10000 Lt franšizę. Teismas, neįtraukdamas į bylą AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusio draudimo išmoką ieškovui dėl krovinio, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų dėl subrogacijos taikymo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus draudimo santykiuose, jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, t. y. tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko (nagrinėjamos bylos atveju). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį visiškai, draudikas, išmokėjęs išmoką, gali įgyti reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį (arba žalą padariusį asmenį), o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kuris negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.), nagrinėjant klausimą, ar 2006-11-23 įvykis yra draudiminis. Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl AB „Lietuvos draudimas“ ir V. J. įtraukimo į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais asmenimis, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Šiuo atveju byloje yra duomenys, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pirmosios instancijos teisme prašė (1 t., b.l. 263, 265) ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį ir nenustatė ieškinio senaties termino pradžios

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo ar pripažinimo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.), nes šių procesinių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas draudžia apeliacinėje instancijoje bloginti apelianto padėtį, todėl byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinėje instancijoje tiesiogiai išnagrinėjus reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo, neigiamo rezultato atveju atsakovas neturėtų procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise ir toks procesinių teisių ribojimas yra negalimas. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Apeliantai sumokėjo po 300 Lt žyminio mokesčio (2 t., b.l. 3, 30) už apeliacinius skundus. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodytų absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra teisinis pagrindas apeliantams grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ po 300 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis