Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teikimą dėl daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-749/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuosprendis buvo apskųstas. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, t.y. D. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė jį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Nuteistasis D. V. pateikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartimi nuteistojo D. V. kasacinis skundas atmestas.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2022 m. sausio 14 d. gautas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teikimas, kuriame nurodoma, jog vykdant metines užduotis ir atliekant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų daiktinių įrodymų baudžiamosiose bylose inventorizaciją, nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-749/2011 (be kita ko) priėmė sprendimą dėl daiktinio įrodymo – 2007-10-22 panaudos sutarties Nr. 1 (3 lapai) ir 2007-10-22 akcijų pardavimo – pirkimo sutarties (2 lapus) grąžinimo L. J., tačiau teismo sprendimas yra neįvykdytas. Nurodyti dokumentai neatsiimti. Todėl teikimu prašoma išspręsti šio daiktinio įrodymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Nuosprendis D. V. atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 361 straipsnyje numatyta, kad teismas po nuosprendžio priėmimo ar jo vykdymo metu turi teisę išspręsti klausimus, susijusius su daiktais, turėjusiais reikšmės bylai nagrinėti, taip pat atsiradusius neaiškumus.

Šioje situacijoje nustatyta, jog teismas išsprendė daiktų klausimą nuosprendyje. Situacija, kai nuosprendyje nurodytus daiktus (2007-10-22 panaudos sutartį Nr. 1 (3 lapus) ir 2007-10-22 akcijų pardavimo – pirkimo sutartį (2 lapus)) negalėjo grąžinti L. J., nes ji neatvyko į teismą jų atsiimti, negalima įvardinti kaip bylos neaiškumą ar įrodomąją reikšmę turinčių daiktų klausimo neišsprendimą.

Šių daiktų sunaikinti negalima, nes jie turi išliekamąją vertę, jie yra buhalterinės apskaitos bei atitinkamo juridinio asmens turtinių (nuosavybės) klausimų dalis, todėl šie daiktai turi būti grąžinami savininkui (ar turėtojui).

Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-749/2011 nuosprendžiu yra išspręstas klausimas dėl 2007-10-22 panaudos sutarties Nr. 1 (3 lapai) ir 2007-10-22 akcijų pardavimo – pirkimo sutarties (2 lapai), paimtų pagal 2009-01-22 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą, grąžinimo pateikėjai L. J..

Remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, daiktai gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog teismo raštinė dėjo visas įmanomas pastangas, jog svarbūs buhalteriniai asociacijos (duomenys neskelbtini) dokumentai būtų gražinti teismo nuosprendyje nurodytam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuriam priklauso šie dokumentai, teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teikimą dėl daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-749/2011 atmesti.

Apie šią nutartį informuoti pareiškėją, prokuratūrą, asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidentą D. V., adresas (duomenys neskelbtini), atstovą advokatą Žygimantą Rutkauską, L. J..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.