Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės N. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties panaikinimo, civilinėje byloje pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės N. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“ – normos, pagal kurias nagrinėjami prašymai dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė N. K. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2007-06-06 kreditavimo sutartį Nr. 07-078431-FA, todėl kreditorius 2011-11-11 raštu Nr. SR-51944 įspėjo skolininkę, jeigu iki 2011-12-19 ji neįvykdys skolinių įsipareigojimų arba nepasiūlys bankui kitų įsiskolinimo panaikinimo būdų, vienašališkai nuo 2011-12-19 nutrauks kreditavimo sutartį (b.l. 12). Apeliantė neigia, gavusi tokį įspėjimą 2011-11-19, tačiau byloje esantis registruoto laiško pranešimas patvirtina priešingas aplinkybes (b.l. 14). 2012-03-07 pareiškimu Nr. SR/12-9803 kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 3). Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012-03-16 nutartimi areštavo prievolės vykdymui užtikrinti įkeistą turtą bei įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 29-30). Nutartis skolininkei įteikta 2012-03-21 (b.l. 34). Skolininkė ir įkeisto turto savininkė apeliacine tvarka šios nutarties neskundė, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 29 d. ir nuo šios datos skolininkei pradėtas skaičiuoti vieno mėnesio terminas skolai grąžinti. Skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius prievolės, kreditorius „Swedbank“, AB, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi, 2012-05-05 su pakartotiniu pareiškimu Nr. SR/12-16547 (b. l. 36-37) dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo prašydamas priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą ir išieškoti 109.261,72 EUR skolą, t. y. nepraleidęs CPK 558 straipsnio 3 dalyje numatyto dviejų mėnesių termino.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas bylas dėl hipotekos teisinių santykių išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.), konstatuoja, jog skundai nagrinėjamu atveju galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Be to, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkai neginčijo šalių paskolos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Atskiruoju skundu apeliantė ginčija skundžiamą nutartį, motyvuodama tuo, kreditorius galėjo nutraukti kredito sutartį tik esant abiem LR CK 6.889 straipsnyje nustatom sąlygom. Apeliantė pripažįsta, kad bankui sumokėti uždelsė daugiau kaip vieną mėnesį, tačiau mokėtina suma buvo mažesnė nei 10 procentų bendros kredito sumos, t.y. negrąžinta kredito suma 99.470,79 EUR, uždelstas įsiskolinimas – 2.292,88 EUR.

Atkreiptinas dėmesys, kad šia atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja tokių aplinkybių, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės „Swedbank“ AB pagal 2007-06-06 kreditavimo sutartį Nr. 07-078431-FA (šią aplinkybę patvirtina atskirajame skunde ir pati skolininkė), pagal kurią skolininkė privalėjo iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos mokėti paskolą ir palūkanas. Skolininkei nevykdant savo įsipareigojimų, kreditorius 2011-10-05 įspėjo skolininkę apie susidariusio įsiskolinimo 2.292,88 EUR padengimo iki 2011-11-10 (b.l. 13). Pakartotinai bankas 2011-11-11 raštu Nr. SR-51944 įspėjo skolininkę, jeigu iki 2011-12-19 ji neįvykdys skolinių įsipareigojimų arba nepasiūlys bankui kitų įsiskolinimo panaikinimo būdų, vienašališkai nuo 2011-12-19 nutrauks kreditavimo sutartį (b.l. 12). Pagal 2007-06-06 Kreditavimo sutarties Nr. 07-078431-FA bendrosios dalies 11.2.2. p. bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad Kredito gavėjai grąžintų Bankui visą negrąžintą Kreditą, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių: paaiškėja konkrečios aplinkybės, leidžiančios manyti, kad Kredito gavėjai Sutartyje numatytais terminais negrąžins kredito ar jo dalies ir/ar nesumokės kitų mokėjimų. Apeliantės argumentai, kad su kreditoriumi bendravo tiek žodžiu, tiek elektroniniais laiškais apie susidariusią sunkią jos finansinę padėtį, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos geranorišką bendradarbiavimą su banku dėl sunkios finansinės padėties, dėl kitų skolos grąžinimo būdų.

Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, kreditorius su įspėjimu dėl sutarties nutraukimo kreipėsi į skolininką laikydamasis sutarties reikalavimų, kadangi skolininkė, iki kreditoriaus įspėjimo, jau daugiau kaip 8 mėnesius nevykdė savo įsipareigojimų bankui (paskutinė įmoka padaryta 2011-05-23), be to, ir vėliau, per banko įspėjime nustatytą papildomą terminą (kuris buvo nustatytas ilgesnis negu sutartyje numatytas), nepadengė įsiskolinimo, todėl kreditorius, laikantis Kredito sutartyje nustatytos tvarkos, pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą Kredito sutartį Nr. 07-078431-FA. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismas ex officio įvertinęs ar nagrinėjamos kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančias sąlygas, pagrįstai konstatavo, kad Sutartis nutraukta teisėtai, kas sudarė pagrindą pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad hipotekos lakštu Nr. 06120070002495 buvo įkeisti žemės sklypas, 0,0476 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, 0,0740 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Hipotekos lakštu Nr. 06120090001124 buvo įkeisti gyvenamasis namas (nebaigtas statyti), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (nebaigtas statyti), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį, jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta ja, priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius.

Apeliantė skunde teigia, jog hipotekos teisėja turėjo pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 nagrinėjami vartojimo kreditavimo santykiai, atsirandantys tarp banko ir fizinio asmens - vartotojo, imančio kreditą būsto įsigijimui. Šiuo atveju, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad N. K. tą pačią dieną 2007-06-06 sudarė dar vieną kredito sutartį Nr. 07-057169-FA/07-057172-FA, pagal kurią buvo taip pat paimtas kreditas gyvenamojo namo statybai ir įkeistas kitas asmeninsė nuosavybės teise skolininkei priklausantis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti), baigtumas 7 proc., esantis Alytaus m. Žemaitės g. 12B. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantei kreditai buvo reikalingi komerciniams tikslams, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo su skolininke sudarytos kredito sutarties nutraukimo fakto vertinti per vartojimo kredito institutą.

Apeliantė skunde nurodo, kad nesutinka su hipotekos teisėjos kreditoriaus naudai priteistais delspinigiais, taigi, ginčija skolos dydį delspinigių dalyje. Teismas pažymi, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas CPK XXXVI skyriuje bei civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, nes byla nagrinėjama ypatingosios teisenos, o ne ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad hipotekos teisėjas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių netikrina hipotekos kreditoriaus nurodytos skolos dydžio pagrįstumo bei nenagrinėja ginčų dėl kreditoriaus reikalaujamo skolos dydžio, o tik pradeda priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Todėl apeliantės skundo argumentai dėl priskaičiuotų palūkanų, delspinigių dydžio nepagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, dėl to nenagrinėtini. Jei skolininkė nesutinka su kreditoriaus nurodytu skolos dydžiu, bet kurioje hipotekos bylos stadijoje jie turi teisę pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl hipotekos teisėja pagrįstai priteisė kreditoriaus sumokėtą žyminį mokestį valstybei iš skolininkės.

Įvertinęs aukščiau nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas atliko pateikto kreditoriaus pareiškimo tyrimą, pagrįstai nustatė, jog kredito sutartis buvo nutraukta skolininkei pažeidus sutarties sąlygas, laikantis Kreditavimo sutartyje nustatytos tvarkos.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 98 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.