- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- II-705-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01896-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant D. M., kuriai nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą, dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo D. M. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. M. buvo surašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 12-ANR_P-2003-2021, kuriuo ji buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad ji, nuo 2021 m. liepos 22 d. 13 val. iki 2021 m. liepos 26 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), bute D. M. priklausantis šuo apkandžiojo pareiškėjos J. R. dukrą A. R. ((duomenys neskelbtini)). D. M., būdama šuns šeimininkė, neužtikrino, kad šuo nepažeistų kitų asmenų teisių, tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4. punktą „užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažįstų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų“, bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą (b. l. 9).
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 12-ANR-N-802-204 (toliau – ir Nutarimu), vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad D. M. su A. R. sieja artimas ryšys, jie abu yra šuns savininkai – laikytojai, kartu juo rūpinasi ir prižiūri. Nepilnametė A. R. yra A. R. dukra, kuri įvykio metu svečiavosi savo tėvo namuose, artimoje aplinkoje. Objektyvių duomenų, kad nepilnametės tėvas A. R. ar D. M. savo veiksmais ar neveikimu tyčia neužtikrino, kad jų bendras augintinis šuo neįkastų ar neapdraskytų nepilnametės A. R., ar to siekė, nenustatyta. Įvykio vieta yra ne viešoje vietoje, gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bute, artimoje aplinkoje, kur gyvena aukščiau išvardinti asmenys su savo augintiniu, kuris yra skiepytas ir registruotas įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų, kad nepilnametė buvo palikta be priežiūros, nenustatyta, namuose buvo tėvas A. R. ir D. M.. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nutarta administracinio nusižengimo teiseną, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, D. M. nutraukti, teigiant, jog šiuo atveju nėra įvykio ir sudėties (b. l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas J. R. (toliau – ir Pareiškėjos) skundas dėl institucijos nutarimo, kuriame pareiškėja nurodo, jog su priimtu nutarimu kategoriškai nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas.
3.1. Jos nuomone, nutarimą priėmusi pareigūnė neišsamiai ir selektyviai įvertino tyrimo metu surinkus įrodymus, ydingai kvalifikavo asmens nusikalstamą veiką ir to pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Jos nuomone, D. M. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį (kur numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių), kadangi ji, turėdama pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, būdama labradoro aviganio laikytoja, su šunimi elgėsi neatsargiai (pareiškėjos nuomone, tai buvo nusikalstamas nerūpestingumas) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to, 2021 m. liepos 22 d., 13 val., jos šuo užpuolė ir sukandžiojo nepilnametę A. R., padarydamas jai kastines žaizdas abejų šlaunų srityse, sukėlusias jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu D. M., dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo A. R..
3.2. Pareiškėjos vertinimu, D. M. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nepaisymas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, todėl yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių ir šie padariniai buvo dėsningas jos veikos rezultatas. Anot pareiškėjos, nagrinėjamu atveju yra visų BK 139 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl D. M. nepagrįstai nebuvo traukiama atsakomybėn dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
3.3. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nutarimą priėmusi pareigūnė nepagrįstai nesirėmė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1943/2021(01), kurioje A. R. nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abejų šlaunų srityse, padaryti kietu, buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčių daiktu (daiktais, kuriais galėjo būti ir šuns dantys), neatmetama, nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2021 m. liepos 25 d. įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, sužalojimus patvirtina ir 2021 m. liepos 28 d. gydytojos įrašai 23093, gydytoja ant A. R. kūno nustatė daugybines kraujosruvas ant abejų šlaunų, kelio sąnarių srityje ir po 1 įkandimo žymę abipus, ant šlaunies – vidinėje pusėje.
3.4. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad D. M. priklausantis šuo yra didelis, sunkus, todėl objektyviai pavojingas, galintis padaryti didelius sužalojimus už jį mažesniems ir lengvesniems vaikams. Todėl D. M. galėjo ir privalėjo įvertinti savo šuns savybes, jo elgesį su nepilnamečiu asmeniu ir numatyti, kad šuo gali padaryti žalos aplinkiniams, bei imtis saugumo priemonių tam užkirsti kelią – laikyti šunį pririštą ar uždarytą namuose, tačiau to neapdarė. Taigi, pareiškėjos nepilnametei dukrai A. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi D. M. priklausantis šuo pats, niekieno neprovokuojamas, užpuolė nukentėjusiąją, dėl to D. M. pažeidė gyvūnų laikytojų pareigas nustatančių norminių aktų reikalavimus, kuo pasireiškė jos neteisėta veika, ir už tai, pareiškėjos vertinimu, turėtų būti taikoma BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl prašo panaikinti nutarimą ir priimti naują procesinį sprendimą – pradėti ikiteisminį tyrimą D. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
4. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo J. R. skundą atmesti ir palikti galioti institucijos nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prašo teismo vadovautis nutarime išdėstytais motyvais. Pareiškėjos skunde nėra nurodyti motyvai, kuriais skundžiamas priimtas nutarimas, tačiau pateiktame skunde prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Institucija pažymi, kad BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t.y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus padarinių, t.y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, buvimą, taip pat nustačius, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tyčia ir dėl neatsargumo, tačiau padarinių atžvilgiu – tik neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas). Administracinio nusižengimo byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto išvada, kad mažametei nustatytas nežymus kūno sužalojimo mastas, todėl šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pradėjimas negalimas (b. l. 73-74).
5. Teismo posėdyje D. M. atstovė advokatė Deimantė Drąsutavičienė nurodė, kad pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, D. M. teikė pareiškimą, kad ji buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes nebuvo nustatyta, kuris asmuo yra atsakingas už tam tikras įvykio aplinkybes, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis tuo, kad D. M. dokumentuose buvo nurodyta kaip šuns savininkė. Tačiau to, kas nurodyta dokumentuose, nepakanka, turėjo būti nustatyta, kas tuo metu buvo atsakingas už šunį. Pagrindinis šuns savininkas yra A. R., nes jis mokėjo už šunį, tačiau dėl to, kad reikėjo vesti šunį pas veterinarą, savininku buvo nurodyta D. M., nes A. R. reikėjo važiuoti į užsienį. D. M. A. R. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, o J. R. ir A. R. santuoka nutrūkusi, jie nuo 2017 m. nebeveda bendro ūkio. Policija nutraukė administracinę teiseną nenustačius veikos sudėties, todėl D. M. spendimo neskundė, nes tai jai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie nesutinka, kad būtent tie sužalojimai atsirado dėl šuns. Skunde nurodoma, kad D. M. yra labradoro aviganio laikytoja, tačiau apskritai nėra tokios šuns veislės. Po to nurodoma, kad šuo yra didelis ir sunkus, todėl jis gali padaryti didelius sužalojimus, tačiau iš dokumentų matyti, kad tai yra (duomenys neskelbtini) šuo. Jie turi šuns nuotrauką, kuri yra daryta tą pačią dieną. Iš to matyti, kad skunde tendencingai nurodomos melagingos aplinkybės. Be to, skunde nurodytos skirtingos įvykio datos. J. R. pareiškime nurodė, kad liepos 22 d. šuo viešai užpuolė ir sukandžiojo nepilnametę A. R.. Po to jos pateiktame pareiškime nurodoma įvykio data laikotarpis nuo liepos 22 d. iki liepos 26 d. Apklausos metu jau nurodoma, kad įvykis galėjo būti liepos 25 d. Dėl to yra sunku susigaudyti, kada buvo padarytas tas įvykis ir kas už jį buvo atsakingas, jei toks buvo. Situacija buvo tokia, kad vaikai buvo palikti savaitgaliui vieni namie, nes J. R. taiko tokią praktiką ir išvyksta su savo draugu. Tą dieną dukra skambino tėvui, kad šis ją pasiimtų, nes ji viena namie. Tuo metu tėvas buvo (duomenys neskelbtini). Jie pateikė duomenis, kad pati dukra skambino tėvui. Tėvas tik tą dieną į vakarą pasiėmė vaiką, todėl tai kelia abejonių, ar apskritai buvo tas įvykis. Pati dukra nurodė, kad ji nejautė ir nematė, kada šuo įkando ir parvažiavo namo, mama pamatė. Vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl tai, kad šuniui įkandus vaikas galėtų nepamatyti ar nepajausti, yra objektyviai neįmanoma. Jos nuomone, šio pareiškimo priežastis buvo tai, kad šalys turi didelį ginčą turtiniu klausimu santuokos nutraukimo byloje. Šis pareiškimas atsirado po to, kai dukra su tėvu ilgą laiką buvo vasarą. Kai civilinėje byloje buvo pateikta informacija, kad tėvas vaikui duoda 500 Eur išlaikymą kas mėnesį, bet vaikas neturi nei batų, nei ko apsirengti, ir buvo kelta pozicija, kad vaikas nori gyventi su tėvu, o tada atsirado šis pareiškimas. Jie mano, kad tai yra iš esmės pačios motinos parašyta, kad pati, vaiko neklaususi, kiek kartų įkando, pačios sugalvotomis aplinkybėmis pateikė tą pareiškimą. Iš esmės D. M. šuns įkandimo nepripažįsta. Vaikas yra aktyvus ir tos mėlynės ant kojų yra nuolatos. Vedžiojimo metu matosi, kad mergaitė jau atvyko su žaizda ant kojų, po to jie nuvyko į „Uno“ parką, vaikščiojo po trasas ir dėl vaiko aktyvaus užsiėmimo atsirado mėlynės. Ten atsirado visi sužalojimai, tačiau J. R. sukūrė istoriją, kaip tėvas vaiko neprižiūrėjo ir šuo ją apkandžiojo. Be to, J. R. nepatinka, kad vaikas gerai sutaria su D. M.. Civilinėje byloje J. R. atstovė teigė, kad vaiko tėvas neprižiūrėjo dukros. Iš esmės pačios J. R. pareiškimas prieštarauja kitoje byloje nurodytoms aplinkybėms, kad tai tėvo kaltė. Šiuo atveju D. M. nepadarė jokių veiksmų, šuo buvo laikomas namuose, bute jis gali būti palaidas. Sudėties nėra. Sužalojimai yra nurodomi ir ant vienos, ir ant kitos kojos, bet pats vaikas nurodo vieną koją, todėl kyla klausimas, kodėl dvi kojos atrodo sukandžiotos. Skunde teigiama, kad apkandžiotos abi kojos, bet tokių duomenų nėra. Šiuo atveju J. R. piktnaudžiauja savo teisėmis ir vaikas buvo priverstas pasakyti tam tikras aplinkybes, jie turi įrodinėti nebūtus dalykus. Vaikas pas tėvą buvo nuo 22-26 dienos. Vaikas nurodo, kad įvykis buvo 26 d., bet kaip jai paaiškino D. M., dukros nebuvo namie, nes ji su A. R. buvo išvažiavusios, po to nuvažiavo papietauti ir tik tada vėliau parvežė namo. Tuo metu A. R. vienas namie su šuniu buvo. Realiai A. R. nebuvo namuose, kad galėtų kažkas įvykti. Mergaitė ant kelio turėjo tokį šašą. Pats vaikas nurodė, kad žaidė, tai galbūt koks brūkštelėjimas letena galėjo būti, bet kad šuo būtų užpuolęs, tai ne, tokios kaip nepriežiūros nebuvo. Tas vaikas iki šios dienos bendrauja su tuo šunimi ir situacija yra, kokia yra. Mano, kad skundas yra nepagrįstas ir jame nenurodyti jokie pagrindai, kodėl turėtų būti panaikintas tas nutarimas.
6. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. liepos 28 d., 15.14 val. gautas J. R. pranešimas, kad grįžus vaikui po pasibuvimo pas tėvą (A. R.) savaitgalį (nuo liepos 22 d. iki liepos 26 d.), ji pamatė pas vaiką apkandžiotas kojas. Vyras apie situaciją jai nieko nepranešė, galimai sužalojimus bandė nuslėpti aprengdamas ją laisvai krentančiais ilgais rūbais. Dėl vaiko sveikatos būklės apsilankė pas šeimos gydytoją, ji nustatė daugines klubo ir šlaunies žaizdas ir kraujosruvas, buvo paskirtas gydymas. Tiksli informacija apie šuns šeimininką nežinoma, ar tai vyro, ar jo sugyventinės D. M., ar šuo yra skiepytas nuo pasiutligės, taip pat nežinoma, nes šie asmenys dėl situacijos atsisako komunikuoti. Papildomai susisiekus su pareiškėja, ji nurodė, kad vaikas nuo liepos 22 d. iki liepos 26 d. buvo su tėvu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
Šalies argumentai
7. Pareiškėjos J. R. 2021 m. liepos 28 d. pareiškime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 13-14).
8. Pareiškėja J. R. 2021 m. rugpjūčio 16 d. apklausta nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mažamete dukra A. R.. Jos vyras A. R. gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), nes vyksta skyrybos. Jos žiniomis, A. R. gyvena kartu su sugyventine D. M., ir jie laiko šunį. Nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d., 13 val. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d., 15 val., jos dukra buvo svečiuose pas tėvą. 2021 m. rugpjūčio 26 d., grįžus dukrai namo, ji pamatė, kad yra apkandžiotos dukros kojos. Dukra paaiškino, kad jai būnant pas tėvą bute, šuo pagalvojo, kad ji savo rankose laiko maistą, ir stvėrė už kojos. Kiek kartų šuo jai įkando, ji dukros neklausė. Kadangi A. R. su ja nebendrauja, ji jam parašė žinutę, paklausė, kas atsitiko dukros kojoms. Jis jai atrašė, kad jų šuo yra jaunas ir dukra žaidė su juo, bei pasiūlė paklausti dukros. Dėl šių sužalojimų jos kreipėsi pas šeimos gydytoją bei į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. R. nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abejų šlaunų srityse. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu (daiktais), kuriais galėjo būti ir šuns dantys. Dukrą ji gydė savaitę, dėjo kompresus, jokių kitų vaistų negėrė. Ji pati namuose laiko šuniuką, Pomeranijos špicą, bet jis dukrai įkasti negalėjo, nes jis labai mažas (b. l. 19).
9. Iš informacijos apie šuns nuosavybę matyti, kad įsigytas (duomenys neskelbtini) gimęs šuniukas – labradoro retriverio veislės, kalytė. Šuns savininkė nurodyta D. M. (b. l. 24-28).
10. J. R. 2021 m. rugsėjo 1 d. apklausos protokole ji patikslino, kad įvykis, kurio metu nukentėjo jos dukra, įvyko 2021 metų liepos mėnesį, daugiau apie įvykį nieko nurodyti negali (b. l. 38).
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1943/2021(01), apžiūrėjus A. R. ir medicinos dokumentus iš „A‘ šeimos gydytojo kabineto. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad:
11.1. Medicinos dokumentai: Gydytojo įrašai: 2021-07-28 12:29 vai. Nusiskundimai: mergaitę apkandžiojo šuo. Anamnezė: 2021-07-26 mama pastebėjo kad mergaitės kojos sumuštos ir yra įkandimo žymės. Savaitgalį mergaitė praleido su tėčiu. Tėtis neinformavo apie tai kas įvyko ir kieno tai šuo. Padarė nuotraukas. Obj.: daugybinės kraujosruvos ant abiejų šlaunų, kelių sąnarių srityje ir po vieną įkandimo žymę abipus ant šlaunies vidinėje pusėje. Dgn.: daugybinės klubo ir šlaunies žaizdos.
11.2. Apžiūra: dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje priekinio - vidinio paviršiaus riboje stebimas taškinis apie 0,3x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimas centre tamsiai raudonu iškilusiu virš odos paviršiaus šašu su aplinkine 4x3,5 cm dydžio gelsva nykstančia poodine kraujosruva. Kairės šlaunies apatiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje stebimas taškinis apie 0,1x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimas tamsiai raudonu iškilusiu virš odos paviršiaus šašu su aplinkine apie 3x3,5 cm dydžio nykstančia gelsva poodine kraujosruva. Kairės šlaunies apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje pailgas 0,5x0,1 cm odos nubrozdinimas su tamsiai raudonu iškilusiu šašu paraudusiais kraštais. Kitur sužalojimų nenurodo.
11.3. Išvadoje nurodyta, kad A. R. nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abejų šlaunų srityse. Sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu (daiktais), kuriais galėjo būti ir šuns dantys, neatmetama nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2021 m. liepos 25 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21-22).
12. administracinėn atsakomybėn traukta D. M. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apklausos protokole nurodė, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu A. R.. Jie augina šunį – labradoro retriverį, (duomenys neskelbtini) amžiaus. Šuo priklauso jiems abiems, dokumentai yra sudaryti jos vardu, tačiau už šunį mokėjo A. R.. Nuo 2021 m. liepos 22 d. vakaro, tiksliai valandos nurodyti negali, iki 2021 m. liepos 26 d., apie 15 val., ji su A. R. prižiūrėjo jo dukrą A. R.. 2021 m. liepos 22 d. jie kartu su A. R., grįždami iš (duomenys neskelbtini), paėmė ją iš namų (duomenys neskelbtini). A. R. yra labai aktyvi ir visą vasarą, kiek matė, jos kojos buvo nusėtos mėlynėmis. Todėl, kai mergaitė atvyko pas juos ir ant jos kojų buvo mėlynės, ji jos nepaklausė, iš kur mėlynės, nes tai buvo įprasta. Mergaitė pas juos atvyko turėdama šašą ant dešinės kojos. Kažkurią dieną, galimai sekmadienį, mergaitė dūko baseine terasoje, kur buvo A. R., kuris prižiūrėjo dukrą bei terasoje lakstė šuo. Ji tuo metu buvo namuose, vėliau pas ją atbėgo A. R. ir parodė, kad jai bėga kraujas. Ji pastebėjo, kad mergaitė, veikiausiai dūkdama, nusidraskė šašą. Mergaitė jai nesuskundė, kad jai, buvimo pas juos metu, įkando ar kitaip sužalojo jų šuo, ji pati irgi nepastebėjo to, kad šuo mergaitę nuskriaustų (b. l. 23).
13. Liudytojas A. R. 2021 m. rugsėjo 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. liepos 22 d. grįžtant iš (duomenys neskelbtini), apie 18-19 val. jis paėmė dukrą A. R. iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir ji buvo su juo iki 2021 m. liepos 26 d., apytiksliai 15 val. Tuo metu ant jos kojų buvo odos nubrozdinimų bei žaizdelių, kurios buvo pasidengusios šašais. Šias aplinkybes patvirtina ir foto nuotrauka, daryta pasivaikščiojimo su šunimi metu. Apskritai pas A. R. visą vasarą būdavo įvairių kraujosruvų, nes ji yra labai aktyvi ir ne visada save pasaugo. Jam nuosavybės teise priklauso Labradoro retriverio šuo, kurį jis įgijo kartu su D. M., kuris yra jų šeimos bendras augintinis. 2021 m. liepos 22 – 26 dienomis jis buvo atsakingas už savo dukros priežiūrą, visą laiką buvo su ja ir prižiūrėjo. Dukra tiek anksčiau, tiek ir minėtu laikotarpiu nuolat žaisdavo ir leisdavo laiką su šuniu. Tiksliai nepamena, bet galimai 2021 m. liepos 25 d. popietę A. R. maudėsi baseine, kuris yra buto terasoje. Tuo metu kartu terasoje buvo jis ir ją prižiūrėjo. Terasoje taip pat lakstė (duomenys neskelbtini) šuo, su kuriuo A. R. žaidė ir maudėsi baseine. Vėliau iš D. M. jis sužinojo, kad A. R. galimai buvo nusiplėšusi šašą ir jai D. M. užklijavo pleistrą. Apie tai A. R. jam nieko nesakė ir niekuo nesiskundė, nors jis buvo šalia. Tos dienos vakarą jie su D. M. ir A. R. vyko į šalia esantį „UNO“ parką pramogauti – laipioti medžiais. A. R. aktyviai laipiojo medžiais, ėjo per sudėtingas trasas, važinėjosi lynais. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ji patyrė daugybines kraujosruvas ant šlaunų, kelių sąnarių srityje, klubo ir šlaunies žaizdas. Šios pramogos metu net suaugusiam asmeniui ne visada įmanoma išvengti kraujosruvų ar nubrozdinimų. Todėl jis neabejoja, kad nurodytos žaizdos atsirado pramogaujant parke, o taip pat nuo diržų ant kojų ir liemens, kurie uždedami tam, kad galima būtų laipioti. 2021 m. liepos 26 d. A. R. jis parvežė namo. Apie 18-19 val. iš dukros motinos J. R. gavo nuotrauką su klausimu „ką tu jai darai? Musi?“. Atsižvelgiant į tai, kad tarp jų yra itin konfliktiški santykiai, J. R. nuolat nuteikinėja vaikus prieš jį, kaltina nebūtais dalykais, jis pagalvojo, kad tai eilinis kartas, kai bando jį vėl kažkuo apkaltinti. Liepė jai paklausti dukros A. R., taip pat paklausė, ar ji jai nesako. Po keleto dienų jam paskambino iš policijos ir nurodė, kad yra gautas pareiškimas, jog jo dukrą A. R. apkandžiojo jo šuo, kai ji buvo su juo. Jis dar kartą pažymi, jog visą laiką buvo šalia A. R. ir ją prižiūrėjo, iš jos nebuvo jokių nusiskundimų apie tai, kad jai būtų įkandęs šuo ar kitaip ją sužeidęs. 2021 m. rugpjūčio 22 d. dukros paklausė apie šuns įkandimą, A. R. jam nurodė, kad ji net nejautė, kaip jai įkando ir pamatė tada, kai mama pamatė. Ji nepastebėjo pati, net nejautė, kad šuo jai įkando ir kaip įkando. Ji nejautė, kad jai įkando, todėl jam ir neparodė. Bendraudamas su sūnumi D. R., jo taip pat paklausė, ką jis gali papasakoti dėl šuns situacijos. Sūnus nurodė, jog šuo įkando A. R., tačiau ji jam (A. R.) nesakė, grįžo namo, mama pamatė, kad pūliuoja ir paklausė A. R., kas buvo. A. R. atsakė, kad šuo įkando, užklijavo, sutvarkė, nuplovė, ir parašė pareiškimą iš keršto. Jam paklausus iš kokio keršto, D. R. nurodė, kad dėl (A. R.) iškviestų vaikų teisių, tai ir ji iškvietė. Tuomet jis paklausė, ar tikrai įkando ir yra įkandimas A. R., po ko D. R. nurodė, kad jis pats nežino, bet ji taip sakė. Paklausus sūnaus, kas jam sakė, kad čia dėl keršto, pastarasis nurodė, kad jis taip mano, jis sakė nerašyti pareiškimo, nieko nedaryti, nes čia tik įkandimas, tačiau jam atsakė, kad jis (A. R.) jai vaikų teises kvietinėjo, tai ji jam policiją kvietinės. Atsižvelgiant į tai, ką nurodė sūnus ir dukra, jis yra įsitikinęs, kad pareiškimas yra paremtas melagingais faktais ir išgalvotomis aplinkybėmis, siekiant jam ir (ar) jo draugei D. M. sukelti neigiamas pasekmes. Jis nesupranta, kaip dukra galėjo nejausti, jeigu įkando šuo ir to nepamatyti. Jo nuomone, dukra besimaudydama ar bežaisdama su šunimi galėjo nusiplėšti šašą, kuris anksčiau buvo ant kojos, galimai šuo galėjo užkliudyti letena žaidžiant, bet tikrai neįkąsti. Kaip minėjo, jis visą laiką buvo šalia dukros, tačiau dukra jam apie jokius sužalojimus nesakė ir pats nematė, kad šuo būtų ją sužalojęs. Jam žinoma, kad D. M. yra patraukta atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Pagal pateiktus dokumentus šuns savininkė yra nurodyta ji, nes nurodyti dviejų asmenų nėra galimybių, tačiau šuo yra jų abiejų ir jis buvo atsakingas tiek už šunį, tiek už dukrą, kai ji buvo su ja, todėl mano, kad jei yra pagrindas surašyti protokolą, jis turėtų būti surašomas jam (b. l. 49).
14. UAB „U“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0063/21 nurodyta, kad A. R. nustatyti odos nubrozdinimai abiejų šlaunų srityje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis neatitinka šuns įkandimo žymės, nes būdinga yra kąstinės žaizdos. Labai tikėtina, jog nustatyti odos nubrozdinimai abiejų šlaunų srityse galėjo atsirasti nuo kieto, buko, ribotą kontaktinį paviršių turinčio daikto (daiktų), kuriais galėjo būti medis ar medžio šaka, žaislai, virvė, lenta ar panašiai, taip pat nuo šuns atsirėmimo letenomis į koją. Nustatyti odos nubrozdinimai abiejų šlaunų srityje su poodinėmis kraujosruvomis negalėjo atsirasti tuo pačiu metu, kaip ir kiti nustatyti, tačiau specialisto nevertinti sužalojimai, nes daugybinės kraujosruvos ant abiejų šlaunų kelių sąnarių srityje jau galimai buvo išnykusios, o daugybinių klubo žaizdų nebuvo, nes apžiūros metu nekonstatuoti randai. Nustatyti odos nubrozdinimai abiejų šlaunų srityje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis galėjo atsirasti iki 2021 m. liepos 22 d., 18 val., nes apžiūros metu nustatytos poodinės kraujosruvos gelsvos, nykstančios yra 1-3 savaičių senumo. Nustatyti odos nubrozdinimai abiejų šlaunų srityje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis galėjo atsirasti skirtingu laiku, nes sužalojimų padarymo laikas vertintinas savaitėmis, remiantis makromorfologiniu vaizdu (b. l. 57-58).
15. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. M. 2021 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą atvyko J. R. kartu su savo nepilnamete dukra A. R.. Trumpo pokalbio metu su nepilnamete A. R., dalyvaujant jos motinai J. R., mergaitė paaiškino, kad šių metų vasarą, tiksliai neatsimena kada, buvo pas savo tėvą A. R. ir jo draugę D. M.. A. R. ir D. M. ją pasiėmė iš namų ir ji buvo pas juos visą savaitgalį. Paskutinę jos buvimo dieną, t.y. galimai 2021 m. liepos 26 d., A. R., būdama viena buto kambaryje, kuriame stovi televizorius, žaidė su šunimi. Žaidimo metu šuo galimai pagalvojo, kad mergaitė turi rankoje skanėstą, ir įkando į jos koją. A. R. paaiškino, kad po šuns įkandimo jai pradėjo skaudėti įkandimo vietą. Tuo metu namuose buvo jos tėvas A. R. ir jo draugė D. M.. Paklausus A. R. ar apie įvykį, kai jai įkando šuo, ji pasakė kažkam iš suaugusių, mergaitė atsakė, kad niekam nesakė. Daugiau apie įvykį ji nieko nurodyti negalėjo (b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
16. Teismas, išnagrinėjęs J. R. skundo, administracinėn atsakomybėn trauktos D. M. atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės argumentus, bylos rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad institucijos nutaromo naikinti nėra pagrindo, administracinė teisena pagal ANK 346 straipsnio 4 d. nutraukta pagrįstai.
17. Pareiškėja J. R. skundą iš esmės grindė tuo, kad pasak jos, pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, neišsamiai ir selektyviai įvertino tyrimo metu surinkus įrodymus, ydingai kvalifikavo asmens nusikalstamą veiką ir to pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Jos nuomone, D. M. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. Pasak pareiškėjos, D. M. turėjo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tačiau būdama labradoro aviganio laikytoja, su šunimi elgėsi neatsargiai (pareiškėjos nuomone, tai buvo nusikalstamas nerūpestingumas) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to, 2021 m. liepos 22 d., 13 val., jos šuo užpuolė ir sukandžiojo nepilnametę A. R., padarydamas jai kastines žaizdas abejų šlaunų srityse, sukėlusias jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
18. Administracinėn atsakomybėn trauktos D. M. atstovė advokatė Deimantė Drąsutavičienė nesutiko su skundo argumentais ir nurodė, kad: 1) administracinio nusižengimo teisena pradėta ne tam subjektui, nes šuo yra ne tik D. M., bet ir nepilnametės A. R. tėvo, kuris ir buvo atsakingas galimo įvykio metu už dukros priežiūrą; 2) šuo yra ne labradoro aviganis, o (duomenys neskelbtini) amžiaus labradoras retriveris, kuris nėra agresyvus; 3) nesutinka, kad sužalojimai atsirado dėl šuns, o jei ir atsirado, tai galėjo atsirasti nuo šuniuko letenų, nes mergaitė su šuniuku draugauja ir nuolat žaidžia.
19. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Sutiktina su skundo argumentu, kad šios įstatyme numatytos pareigos nevykdymas gali būti padaromas dėl neatsargumo. Tačiau, pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, nėra. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į skundą, BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nustačius, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Administracinio nusižengimo byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto išvada, kad mažametei nustatytas ne nesunkus, o nežymus sveikatos sutrikdymas. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai spręsta dėl administracinio nusižengimo teisenos, o ne dėl ikiteisminio tyrimo, pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, pradėjimo.
20. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai.. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Iš esmės tas pats atkartota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4. punkte, kuris numato pareigą gyvūną laikantiems asmenims užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažįstų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
21. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
22. Administraciniai nusižengimai, taip pat ir ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytasis, gali būti padaromas ne tik tyčia, o ir dėl neatsargumo (ANK 7-9 straipsniai). Tačiau administracinis nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą.
23. Iš administracinėn atsakomybėn trauktos D. M. atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės paaiškinimų teisme, D. M. paaiškinimų tikslinant įvykio aplinkybes, A. R. (A. R. tėvo) 2021 m. rugsėjo 1 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad D. M. ir A. R. kartu augina šunį – labradoro retriverį, kuriam nagrinėjamo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini). Taigi, šį šunį įsigijo ir augina kartu D. M. ir A. R., kurie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Nuo 2021 m. liepos 22 d. vakaro, tiksli valanda nežinoma, iki 2021 m. liepos 26 d., apie 15 val., ji su A. R. prižiūrėjo jo (duomenys neskelbtini) amžiaus dukrą A. R.. Abu nurodė, kad, kai mergaitė atvyko pas juos, ant jos kojų jau buvo mėlynės, kas buvo įprasta, nes mergaitė aktyvi, taip pat ji turėjo šašą ant dešinės kojos. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nėra panrigtos. Taip pat abu nurodė, kad mergaitė nesuskundė, kad jai, buvimo pas juos metu, įkando ar kitaip sužalojo jų šuo, jie taip pat nepastebėjo, kad šuo mergaitę nuskriaustų. A. R. tiek anksčiau, tiek ir minėtu laikotarpiu nuolat žaisdavo ir leisdavo laiką su šuniu. A. R. patvirtino, kad nors dokumentuose šuns savininkė yra nurodyta D. M., tačiau šuo yra jų abiejų ir jis buvo atsakingas tiek už šunį, tiek už dukrą, kai ji buvo su juo, todėl mano, kad jei yra pagrindas surašyti protokolą, jis turėtų būti surašomas jam.
24. Teismas atmeta D. M. atstovės argumentą, kad administracinėn atsakomybėn, nustačius, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnyje, gali būti patrauktas tik tuo metu už nepilnametę atsakingas jos tėvas, kuris yra ir šuns bendrasavininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nagrinėjamas galimai padarytas nusižengimas yra susijęs ne su vaiko teisių pažeidimu, o su gyvūną laikančių asmenų netinkamu pareigų, nustatytų teisės aktuose, vykdymu. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, atsakomybėn gali būti patraukti šuns laikytojai, nes būtent jiems kyla minėtuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos. Tačiau, kaip minėta, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
25. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. M. 2021 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad trumpo pokalbio metu su nepilnamete A. R., dalyvaujant jos motinai J. R., mergaitė paaiškino, kad šių metų vasarą, tiksliai neatsimena kada, buvo pas savo tėvą A. R. ir jo draugę D. M.. A. R. ir D. M. ją pasiėmė iš namų ir ji buvo pas juos visą savaitgalį. Paskutinę jos buvimo dieną, t. y. galimai 2021 m. liepos 26 d., A. R., būdama viena buto kambaryje, kuriame stovi televizorius, žaidė su šunimi. Žaidimo metu šuo galimai pagalvojo, kad mergaitė turi rankoje skanėstą, ir įkando į jos koją. A. R. paaiškino, kad po šuns įkandimo jai pradėjo skaudėti įkandimo vietą. Tuo metu namuose buvo jos tėvas A. R. ir jo draugė D. M..
26. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1943/2021(01) matyti, kad ji surašyta apžiūrėjus A. R. ir medicinos dokumentus iš „A‘ šeimos gydytojo kabineto. Šeimos gydytoja apžiūrėjo mergaitę 2021-07-28 12,29 val. ir nurodė, kad mama pastebėjo, kad mergaitės kojos sumuštos ir yra įkandimo žymės. Nurodė, kad yra daugybinės kraujosruvos ant abiejų šlaunų, kelių sąnarių srityje ir po vieną įkandimo žymę abipus ant šlaunies vidinėje pusėje. Diagnozavo daugybinės klubo ir šlaunies žaizdas. Specialistas apžiūrėjęs mergaitę nurodė, kad dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje priekinio - vidinio paviršiaus riboje stebimas taškinis apie 0,3x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimas centre tamsiai raudonu iškilusiu virš odos paviršiaus šašu su aplinkine 4x3,5 cm dydžio gelsva nykstančia poodine kraujosruva. Kairės šlaunies apatiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje stebimas taškinis apie 0,1x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimas tamsiai raudonu iškilusiu virš odos paviršiaus šašu su aplinkine apie 3x3,5 cm dydžio nykstančia gelsva poodine kraujosruva. Kairės šlaunies apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje pailgas 0,5x0,1 cm odos nubrozdinimas su tamsiai raudonu iškilusiu šašu paraudusiais kraštais. Kitur sužalojimų nenurodo. Išvadoje nurodyta, kad A. R. nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abejų šlaunų srityse. Sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu (daiktais), kuriais galėjo būti ir šuns dantys, neatmetama nukentėjusiosios nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 25 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21-22). Taigi, iš specialisto išvados matyti, kad tik du odos nubrozdinimai galėjo atsirasti nuo šuniuko dantų. UAB „U“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0063/21 nurodyta, kad A. R. nustatyti odos nubrozdinimai abiejų šlaunų srityje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis neatitinka šuns įkandimo žymės, nes būdinga yra kąstinės žaizdos. Tačiau teismas šia išvada nesivadovauja, nes ji ne tik prieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadai, bet ir pačios A. R. paaiškinimams pareigūnei, kad jai šuniukas įkando. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas A. R. pokalbis su vaikais, kur A. R. sūnus patvirtina, jog sesė sakė, kad jai įkando šuo (b. l. 52, 53).
27. Taigi, nagrinėjamoje byloje, (duomenys neskelbtini) amžiaus vaikui, dėl šeimos šuns įkandimo ar apdraskymo buvo padaryti du nubrozdinimai abiejų šlaunų srityje su poodinėmis kraujosruvomis, kas vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad mergaitė, dėl šio įvykio išsigando, patyrė kokius neigiamus išgyvenimus. Priešingai, iš jos pokalbio su pareigūne ir iš tėvo, jo sugyventinės nurodytų aplinkybių matyti, kad šio įvykio ji nesureikšmino, apie jį nepasakė nei vienam iš suaugusių, byloj nėra duomenų, kad mažametės elgesys ir charakteris po šuns įkandimo ar apdraskymo būtų pasikeitęs. Iš pateiktų šuns įsigijimo dokumentų, priešingai nei nurodoma skunde, matyti, kad šuo yra neseniai gimęs, įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, šuo labradoras retriveris, nepriskiriamas agresyvių šunų veislėms. Duomenų apie šuns charakterio sutrikimus, byloje nėra . Nėra duomenų, kad šuo pirmiau būtų netinkamai reagavęs į vaikus, kitus žmones ir žaidimus su juo, todėl nėra nustatytos ir aplinkybės, kad tėvas ar D. M., būnant A. R. vaikams pas juos (atsižvelgiant į vaikų amžių), turėtų imtis ypatingų priemonių, saugant vaikus nuo tiesioginio kontakto su augintiniu, negalėtų palikti jų vienų kambaryje, išleisti į lauką ir pan. Be to, byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti kandimo ar apdraskymo priežastį, kuri gali būti susijusi ir su A. R. netinkamu elgesiu su augintiniu. Šių aplinkybių negalima neginčytinai nustatyti, nes vaikas tuo metu buvo vienas su šunimi.
28. Teismas sutinka, kad kiekvieno gyvūno savininkas yra atsakingas už gyvūno auginimą, laikymą ir jis privalo garantuoti, kad gyvūno laikymas nekels pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei, ramybei ir pan. Tačiau ne kiekvienas nelaimingas atsitikimas automatiškai gali būti vertinamas, kaip gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas, nes ne retai šuo kanda, asmenims netinkamai elgiantis su gyvūnais arba praradus atsargumo jausmą. Nors, nagrinėjamu atveju, mažametė su šunimi buvo palikta viena kambaryje ir nėra duomenų, kurie leistų nustatyti įkandimo ar apdraskymo priežastį (ar dėl netinkamo elgesio su šunimi, žaidimo su juo ar kt.), tačiau, susidariusios situacijos visuma, šuns amžius ((duomenys neskelbtini)), mergaitės amžius ((duomenys neskelbtini)), sužalojimų pobūdis (nubrozdinimai su kraujosruvomis), aplinkybės, kad tai šeimos šuo su kuriuo mergaitė žaidžia ir draugauja, kad nėra duomenų apie šuns netinkamą elgesį praeityje ar charakterio sutrikimus - neleidžia daryti išvados, kad šuo kėlė grėsmę su juo žaidusiai A. R. ir todėl reikėjo taikyti kokias nors papildomas priemones (neleisti vaikui žaisti su šuniuku vienam, nepalikti (duomenys neskelbtini) amžiaus vaiko vieno su (duomenys neskelbtini) šuniuku, neleisti patalpoje laisvai judėti šuniukui ar kt.). Tuo pačiu nėra pagrindo ir išvadai, kad nustatyti sužalojimai atsirado dėl šuns užpuolimo, o ne dėl žaidimo su juo.
29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šios situacijos ir pasekmių (nubrozdinimų su kraujosruvomis) galima buvo išvengti mokant vaikus atsakingo elgesio su gyvūnais, o pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) šuo būtų kėlęs (duomenys neskelbtini) vaikui grėsmę, užpuolęs ją, nėra, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad dėl neatsargumo buvo pažeista Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punkte numatyta gyvūnų laikytojų pareiga. Nesant šunį laikančių asmenų kaltės, nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai. Skunde nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
30. Nagrinėjamu atveju pritartina, kad šiuo atveju galima kalbėti tik apie civilinę atsakomybę, numatytą CK 6.267 straipsnio 1 dalyje, kur atsakomybė naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) savininkams (valdytojams), kurie neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodys buvus force majeure arba esant nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui), kyla be kaltės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir pareiškėjos J. R. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.