- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-26
- Bylos Nr.
- Iv-1044-353/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00634-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Atsakovas
- Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, Marijampoles apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareikejui R. K., atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos atstovams,
raytinio proceso tvarka vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo R. K. prayma atsakovui Marijampoles apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalu ministerijos del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Pareikejas R. K. kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma praydamas priteisti i atsakovo neimoketa darbo u˛mokescio suma 2301,68 Lt (du tukstancius tris imtus viena Lt 68 ct) u˛ 2007-2008 metus.
Pareikejas prayme nurode, kad atsakovas nesumoketa darbo u˛mokescio dali traktavo kaip priemoka ir del to, priskaiciuodamas ir imokedamas darbo u˛mokesti, taike Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigunams mokamu priemoku ribojimus. Minetus ribojimus atsakovas taike neteisetai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.
Atsiliepimas
Atsiliepime i skunda atsakovas su praymo reikalavimais nesutiko, taciau teismui manant, kad pareikejui priklauso darbo u˛mokescio nepriemoka, prae atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams. Taip pat prae taikyti iekinio senati pareikejo reikalavimu at˛vilgiu. Papildomai prae atideti bylos nagrinejima kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ispres Vilniaus apygardos administracinio teismo praymu priemimo klausima, o Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priemus minetus praymus nagrineti – sustabdyti byla, kol Konstituciniame teisme bus inagrineti praymai Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010, Nr. 40/2010.
Atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens atstovai i teismo posedi neatvyko, apie posedi praneta, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).
Praymas tenkintinas.
R. K. teismo prao priteisti negauta darbo u˛mokesti u˛ nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima. Pareikejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimas kyla i valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtose pa˛ymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. bir˛elio 16 d. iki 2008 m. gruod˛io 31 d. pareikejui buvo neimoketa 2301,68 Lt priemoku ir priedu dalis, virijanti 70 procentu pareigines algos (b. l. 21).
Atsiliepimas
Atsakovas i esmes atsiliepime prao bylos nagrinejima sustabdyti.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas sustabdo byla, kai negalima nagrineti tos bylos, kol bus ispresta kita byla, nagrinejama civiline, baud˛iamaja ar administracine tvarka. Minetoje istatymo normoje aikiai nustatyta, jog administracine byla sustabdoma remiantis ia istatymo norma tik tais atvejais, kai jos negalima nagrineti, kol bus ispresta kita byla, nagrinejama civiline, baud˛iamaja ar administracine tvarka. Konstitucines jurisprudencijos bylos nepatenka i Administraciniu bylu teisenos istatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu bylu kategorija, todel negalima sustabdyti administracine byla iame punkte numatytu pagrindu del to, kad Konstituciniame Teisme pagal teismo kitoje byloje ar kitu pareikeju praymus turi buti nagrinejama del atitinkamos administracines bylos isprendimui reikmingu teises aktu (ju daliu) atitikties Konstitucijai. Tokios minetu teises normu aikinimo praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pav., Administracines bylos Nr. AS556-217/2009, Nr.AS6-312/2006 ir kt.). Atsi˛velgiant i aptarta teisini reguliavima bei teismu praktika, darytina ivada, jog stabdyti ia administracine byla nera jokio teisinio pagrindo.
Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams io istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, iskyrus io istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be ilygu taikomos io Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viryti 70 procentu pareigines algos. Pareikejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.
Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareikejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. i asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prietaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikti prayma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, iplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L. . v. Kauno rajono policijos komisariatas idestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco aliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje. Pareikejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pa˛eistas teises teisme. Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareikejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvialiai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Marijampoles apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybe placiaja prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje ideste 2005-12-21 nutartyje iplestines teiseju kolegijos inagrinetoje administracineje byloje A1-638/2005.Pareikejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareikejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareikejas yra isaugojes galimybe ginti iuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant ia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo i Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra paalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prietaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareikejo praymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareikejui yra inykes.
Pa˛ymetina, kad R. K. reikalavimui del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Pareikejas i teisma gindamas savo pa˛eistas teises del negauto darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2010 m. bir˛elio 16 d. (iteikta patui). Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali iekinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco alis reikalauja. Marijampoles apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktame atsiliepime prae taikyti senaties termina. Taciau R. K. praymui del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo netaikytinas treju metu senaties terminas, kadangi pirmoji darbo u˛mokescio nepriemoka susidare tik 2007 m. gruod˛io men. (b. l. 10-11). Todel pareikejui i atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina neimoketa darbo u˛mokescio dalis, kuria sudaro 2301,68 Lt.
Teismu praktika i esmes analogikose bylose turi buti formuojama vieninga linkme, prieingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija pa˛ymejo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui (administracine byla Nr. A822- 432/2009). Aplinkybe del sunkios finansines padeties nepasikeitusi, visuotinai ˛inoma, todel pripa˛intina, kad atsakovo praymas del sprendimo vykdymo atidejimo yra pagristas, sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui (ABTI 4 str. 6 d., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teisejas
Prayma tenkinti.
Priteisti pareikejui R. K. i atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato neimoketa 2301,68 Lt (du tukstancius tris imtus viena Lt 68 ct) darbo u˛mokescio dali.
Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.