Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ibazė“ ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovui A. I., priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisė kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t.y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju aktualios JANĮ nuostatos. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.

CPK 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja šiame straipsnyje išvardintas civilines bylas, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai. Teritorinio teismingumo bendroji taisyklė reglamentuojama CPK 29 straipsnyje: ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Bylų, kurios iškeliamos pagal bankrutavusios įmonės pareikštus reikalavimus ar turtinius reikalavimus yra pareiškusi bankrutavusi įmonė, teismingumas turi tam tikrų ypatumų.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Iki JANĮ įsigaliojimo, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustatė specialią teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.

JANĮ 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Tačiau JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamu (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, jog nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo. Šiuo atveju bankroto byla ieškovei iškelta dar 2019-05-09, todėl ieškovės ieškinys turi būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė, tai nereiškia, jog asmuo, siekiantis teisminės pažeistos teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Kreipimasis su ieškiniu, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinama tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimas, bet kartu ir pareiškiamas tam teismui, kurio kompetencijai priklauso šio ginčo nagrinėjimas.

Esant šioms aplinkybėms, ieškinį atsisakytina priimti, kadangi jis yra neteismingas šiam teismui, o ieškinį ieškovė privalo reikšti pagal bendrąsias teismingumo taisykles atitinkamam apylinkės teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26,29,30 straipsniuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ibazė“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui A. I..

Išaiškinti ieškovei BUAB „Ibazė“, kad ieškinys turi būti teikiamas atitinkamam apylinkės teismui jos, pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26,29,30 straipsniuose.

Nutartį per 7 dienas nuo nuorašo gavimo dienos galima skųsti atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.