Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. V. 2012-12-16 apie 2 val. (duomenys neskelbtini), savo buto, koridoriuje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - sutuoktinę J. V., kuriai ranka sudavė smūgį į veidą, bei pagriebęs jai už kaklo jį spaudė ir nukentėjusiąją stūmė į koridoriaus sienos kampą, nuo ko jai pargriuvus ant grindų ne mažiau penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas, dėl poodinės kraujosruvos pakaušyje, veide, rankose, kryžkaulio srityje, kairiame sėdmenyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimo dešinėje rankoje, kraujosruvos apatinėje lūpoje, nukentėjusiajai J. V. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

Be, to jis 2013-10-06 apie 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), B. V. priklausančios sodybos kieme, tarpusavio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - sutuoktinę J. V., kurią pagriebęs už plaukų ir rankos, tampė po kiemą, sukeldamas fizinį skausmą, dėl padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje bei nubrozdinimo dešinėje šlaunyje, nukentėjusiajai J. V. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad nesutarimai su sutuoktine prasidėjo gan senokai, maždaug prieš 8 metus. Nesutarimų pagrindinės priežastys finansinis nepriteklius, nesutarimas dėl auklėjimo vaikų, jų laisvalaikio organizavimo. Buvo priekaištai, kad vėlai grįžta iš darbo. Teko sunkiai dirbti ir ilgiau padirbti. Buvo priekaištai, kad užsiima nedarbo reikalais ir vis nesutarimai didėjo. Priekaištaudavo, sakydavo, jeigu tau nepatinka susiieškok kitą moterį. Stengėsi, kad neiširtų šeima, bet sutuoktinė kuo toliau tuo labiau reiškė priekaištus, vaikų akivaizdoje jį menkino. Jis stengėsi dėl vaikų gerovės, kad vaikai nematytų blogų santykių. 2007 m. pasirašė vedybų sutartį. Jis turėjo kitą moterį. Sutarė gyventi po vienu stogu dėl vaikų. Jis su vaikais gražiai bendrauja, užklasinė veikla, laisvalaikis jo kuruojami. Sutuoktinei tas netiko, provokuodavo barnius vaikų akivaizdoje. 2012 m. po Kalėdų vakarėlio su vaikais buvo namuose, einant miegoti, duris užšovė. Apie 2 valandą nakties išgirdo beldimą į duris, pasižiūrėjo pro akutę, stovėjo jo sutuoktinė, suprato, kad neblaivi. Įleido į namus. Ji pradėjo labai garsiai priekaištauti kodėl užrakinėja jos buto duris. Paprašė netriukšmauti vaikai miega, ji nesiliovė, grasino, kad išgyvendins jį. Vaikai subudo. Sutuoktinė buvo neblaivi ir būdama be koordinacijos link vaikų kambario eidama pargriuvo ir pasakė kad pasidarys abdukciją. Suprato jis bus negerai. Sakė kviesk policiją, ji nekvietė, nes buvo išgėrusi. Jis mobiliuoju telefonu užfiksavo kokia ji buvo. Nusirenginėdama grasino, jis žiūrėjo, kad vaikai nematytų. Buvo nugriuvusi aukštielninka ir šonu nugriuvusi ant batų dėžės. Po to apsiramino, jis nuėjo į vaikų kambarį ir su vaikais užmigo. Kitą dieną su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Grįžęs nepastebėjo sumušimų ir jinai nieko nesakė. Po to vis dažniau pravokuodavo savo elgesiu vaikų akivaizdoje barnius, norėjo išprovokuoti kontaktinį kivirčą. Praeitų metų vasarą gavo skyrybų ieškinį, kuriame ji motyvavo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Prašė apriboti bendravimą su vaikais ir reikalavo moralinės kompensacijos ir šioje byloje viskas eina tik per piniginę prizmę. Kol ieškinį su advokate jie nagrinėjo, tai patikslintam ieškinyje moralinės žalos jau neprašė. Sakė, kad sutinka su jo pasiūlyta tvarka ir santuoka buvo nutraukta abiejų sutikimu, dėl abipusės kaltės. Priešieškinio nespėjo pateikti į bylą, viskas išsirutuliojo vaikų naudai gražiau. 2013 m. spalio mėn. su sūnum T. nuvyko į (duomenys neskelbtini) į kaimą, sekmadienį ruošėsi bulves kasti. Buvo jo draugas L. su drauge I., T., P. ir techniniam darbui padaryti artojas J.. Talkininkus pavaišino, bet alkoholio iš ryto nedaug išgėrė. J. atliko techninius darbus vis jam įpildavo degtinės. L. vairavo, P. irgi turėjo savo darbų, jie alkoholio negėrė. Baigė darbą apie 13 valandą. L. norėjo greičiau išvažiuoti namo. Jis indus plovė ir išgirdo lojant šunis, pamatė sutuoktinės automobilį, jos pačios nematė. Išgirdo triukšmą ir pamatė, kad sutuoktinė vaikosi T., vyksta konfliktas tarp jų. Vaikas pabėgo, sakė nevažiuos su ja. V. grįžo taku į kiemelį. Ji pasakė, kad mirė jos teta ir nori pasiimti T.. T. kategoriškai atsisakė važiuoti. Jai sakė jei vaikas nenori netempk. Ji bandė vaiką pagriebti, jis tarp jų atsistojo ir juos atskyrė. S. ir T. juos nuramino. Ji tada jam pagrasino, kad su juo susidoros iškvies policiją, jeigu vaikas nevažiuos. Jis pasakė, kad negrasintų ir garsiai kalbėjo. V. pagrūmojo ir išvažiavo. Jis nieko nesureikšmino. L. paklausė ar į Kauną parvežtų. Tvarkydamas indus išgėrė stipraus alkoholio pusę butelio. Baigė tvarkyti ir važiavo į Kauną. L. vairavo, jis, T., T. važiavo kartu. Bevažiuojant atvažiavo policijos automobilis. Matė stovi J. V.. Ji gestu parodė policijos pareigūnams jų automobilį. Policijos automobilis buvo be švyturėlių. Jie pastatė prieš juos automobilį ir V. parodė į jį. Berods Č. liepė išlipti, sakė vėliau išsiaiškinsim. Vaikas verkė. Jį išlaipino, uždėjo antrankius ir grįžo į sodybą. Išlipant iš automobilio nuėmė antrankius. Atvyko sutuoktinė, jos mama, patėvis, P. S. kilo konfliktas, uždėjo antrankius, kad jis trukdė apklausai. Sėdėjo policijos automobilyje ir negirdėjo kas ką sakė. Po to atvyko į Lazdijų policijos komisariatą sakė, kad impulsyvus. Jis toks nebuvo. Jam pasiūlė duoti parodymus, nesutiko be advokato duoti parodymų, tai buvo nepatenkinti su pakelta intonacija sakė, kad turi pasirašyti. Pasirašė dėl alkotesterio parodymų, nes jautė kiek išgėręs ir manė, kad atitiko parodymai. Po kelių procedūrų jam pateikė kaltinimą ir uždėjo antrankius bei sulaikė. Kad žmona buvo Kalėdiniam vakarėlyje nežinojo. Vaikai sakė, kad pas kaimynę. Kai pasakė kaip tu atrodai, ji paaiškino, kad buvo Kalėdiniam vakarėlyje. Parfumerijos buvo daug ant jos veido, sužalojimų nematė. Ant vienos rankos mėlynė buvo po griuvimų. Pateiktos nuotraukos darytos konflikto pabaigoje. Ji pasakė fotografuok kaip nori, ji žmona, gali papozuoti. Barnis vyko neilgai kol ji nusirengė. Koridoriuje nusirengė ir buvo dar į virtuvę nuėjusi. Ji griuvinėjo koridoriuje 3-4 kartus ant batų, parfumerijos dėžių. Jos kūnas jautrus, jei būtų griebęs, mėlynės būtų iš karto likę. Nepastebėjo ant veido kraujosruvų ir į veidą nesmūgiavo. Vienu momentu ji griebė už priekio, norėdama pastumti ar suduoti, jis gal pastūmė ir atsitraukė atgal, ji griuvo į priekį. Jis stovėjo prie durų. Griūdama užkliuvo už dėžės. Kuria vieta galėjo užkliūti nematė. Kai atsikėlus pradėjo grasinti, tada pasiėmė telefoną ir fotografavo. Ji buvo sakiusi, kad vieną abdukciją pasidariusi, dar trūksta. Abdukcijos nenaudojo skyrybų procese tik sakė, kad jis smurtavo, bet kaip konkrečiai įvardinta nebuvo. 2012-12-16 jis grįžo apie 22 val. namo ir įvažiavo, užpustyta nebuvo. Ryte slidu nebuvo. Nuo pagrindinės gatvės iki laiptinės apie 200 metrų. Priešieškinys atsirado kai buvo jau spalio konfliktas. Po įvykių nutarė, kad vaikams nesaugu. Norėjo, kad vaikai su juo gyventų ir alimentų dydis jo netenkino. Už visas komunalines paslaugas mokėjo jis, ji tik paskolą mokėjo, maistą jis pirko. Buvo nuspręsta, kad vaikai gyvens su juo. Vyresnysis pas jį gyvena, o jaunesnis išėjo, bet ir jis sako, kad norėtų su juo būti. Vaikai įtakojami mamos, mama išmaniuosius telefonus nupirko ir dabar gali bet kada naudotis internetu. Skyrium gyveno nuo 2007 m., kai pasirašė vedybų sutartį. Savaitę prieš apklausą gyveno pas mamą T.. T. sutuoktinė nuteikinėjo prieš jo draugę.

Konflikto metu Lazdijų rajone barnis vyko, gal kažką ir kvietė V.. Konkrečiai negali atsakyti ar ką kvietė. J. T., P. S. atėjo išgirdę barnį, šūkavimą. Ji norėjo prie vaiko prieiti, vaiką griebti. Tada jis į tarpą atsistojo ir išskyrė ir tada pribėgo J., P.. Susikibę su nukentėjusia nebuvo, tik rankom atskyrė. J. ir P. atsistojo tarp jų. P. prie jo atsistojo, o J. prie nukentėjusios. Tikrai nebuvo suėmęs už plaukų ir išrautų plaukų nematė. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota koja ir suplėšyta kojinė nežino, nematė. Dėl T. išsivežimo, jis vadovavosi vaiko pozicija. Vartojo alkoholį tik ryte prieš bulviakasį. Jam buvo nustatytas girtumas gal 2,6 promilės. Elgesys gal buvo ne visiškai adekvatus, bet nesijautė visiškai girtas. Policijoje buvo sulaikytas ir į kamerą atnešė blogą patalynę. Jis prašė to kas jam priklauso, bet su juo policijos pareigūnai elgėsi neadekvačiai, buvo kerštas už jo elgesį po sulaikymo. Jis policijos pareigūnams sakė be savo advokato parodymų neduos ir sulaikymo protokole nepasirašė. Matė kokiais būdais pareigūnai viską darė ir arogancija iš jų pusės buvo, jie atliko veiksmus ne taip kaip turėjo atlikti. Kai atvažiavo V. buvo blaivus, išgėrė po konflikto. Kuoliukas prie rožių krūmo iš lazdyno, jį pakeitė prieš 2 metus iki įvykio, prieš tai kitas kuoliukas buvo. Kuoliukas buvo įsmeigtas į minkštą, išpurentą žemę ir nebuvo giliai įstumtas.

2013-10-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3335/12(02) kopija, patvirtina, kad J. V. konstatuota poodinės kraujosruvos pakaušyje, veide, rankose, kryžkaulio srityje, kairiame sėdmenyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje, kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamosios nurodomu laiku 2012-12-16. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje taip pat aprašytos įvykio aplinkybės, tai, kad tiriamoji paaiškino, kad 2012-12-16 apie 2 val. savo namuose sutuoktinis A. V. suėmęs už plaukų trenkė galva į sieną, pirštais suėmęs spaudė kaklo plote, partrenkė aukštielninką ant grindų įspyrė į įvairias kūno vietas. Be sąmonės nebuvo (I t. b. l. 7)

2013-12-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG2914/13(02), patvirtina, kad J. V. konstatuota poodinės kraujosruvos pakaušyje, veide, rankose, kryžkaulio srityje, kairiame sėdmenyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje, kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-12-16. Sužalojimai kiekvienas atskirai ir visumoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos pakaušyje, kryžkaulio srityje, kairiame sėdmenyje galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius, tiek su pašaline jėga, tiek be pašalinės jėgos arba atsitrenkiant į sieną, ar spiriant. Poodinės kraujosruvos veide galėjo gautis sudavus tiesioginį smūgį į veido sritį. Poodinės kraujosruvos veide galėjo gautis sudavus tiesioginį smūgį į veido sritį. Poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo gautis savigynos metu (I. t. b. l. 10)

Liudytoja E. L. paaiškino - J. ir A. V. pažįsta. Su J. artimiau bendrauja apie 5 metai, draugiškai bendrauja. Kas vyksta jos šeimoje daugiausia žinojo iš jos pasakojimų. A. mažai matydavo. Gruodžio mėnesį J. vyko į Kalėdinį vakarėlį ir jos paprašė pasaugoti vaikučius. Į vakarėlį ji J. vežė. Tuo metu kai jai paliko vaikus nesimatė ant J. kūno sužalojimų. Vaikai buvo iki grįžo tėtis jų pasiimti. A. V. vaikus pasiėmė apie 22 val., jis buvo blaivus ir neatrodė supykęs. Po kelių dienų sutiko J. laiptinėje pasirodė, kad jai po akim mėlynė. Bet jos ta tema nekalbėjo, smulkiai jai nepasakojo. Smulkiau apie sumušimą papasakojo prasidėjus skyrybų procesui. Apie antrą įvykį ji taip pat papasakojo. Apie pirmą atvejį pasakojo, kad paliko vaikus jai ir dėl to kilo tarp jos ir vyro konfliktas. Antras atvejis buvo kai nuvažiavo kaime palikti ar pasiimti vaikų, nuvyko į sodybą ir vėlgi įvyko konfliktas. Pasakojo J. apie smurtą, neprisimena ar sučiupo ją ar ji pastumta nukrito ant akmens. J. rodė sužalotą koją, buvo mėlynė ant kairės šlaunies. Ji atėjo į virtuvę papasakojo įvykį ir parodė. Sužalojimas buvo viduryje šlaunies. Po Kalėdinio vakarėlio kraujosruva atsirado ant J. veido, nes įvyko konfliktas tarp J. ir jos vyro. Mėlynė buvo matoma. Prieš J. buvo panaudota jėga ir ta mėlynė veide buvo nuo panaudoto smurto. Ji suprato iš J. pasakojimo. Skyrybų priežastį ji įvardijo, kad dėl nesutarimų tarpusavyje ir kitos moters. J. nekonfliktiška ir nevartojanti alkoholio. Neteko matyti, kad neblaivi būtų. Bendrauja apie 5 metus ir per tą laiką nėra tekę matyti jos išgėrusios.

Liudytojas V. D. paaiškino - šioje byloje nieko nežino. Tyrėjui atsakinėjo į klausimus. Buvo firmos vakarėlis prieš du metus t. y. 2012 m. Vakarėlio metu vyko karnavalas, o pasibaigus vakarėliui atvažiavo jo sūnus parvežti. J. paprašė ir ją parvežė ir prie namo paleido.

Ant J. V. kūno išoriškai jokių sužalojimų nesimatė. J. V. važiuojant buvo blaivi, gal šampano taurę vakarėlyje ir išgėrė. Kaip ji apsirengusi buvo neprisimena. Vakarėlio tema buvo lygtai „roko“. Karnavališkai buvo apsirengę, bet nepamena kaip J. buvo apsirengusi. Po vakarėlio matė J. darbe. Vakarėlis buvo atrodo penktadienio vakarą, lyg tai darbo dieną. Pastebėjo sužalojimus ir ji pasakė, kad paslydo. Veide pastebėjo sumušimus. Buvo užpudruota, matėsi mėlynės. Kurioj vietoj neprisimena. Mėlynė buvo slepiama pudra. Sakė paslydo po mašina valydama langus. Tik vėliau kai iškvietė apklausti tyrėja sužinojo, kad buvo sumušta. Su J. V. darbiniai santykiai, jokių kitokių santykių nebuvo. Iš vakarėlio sūnus vežė ir trise važiavo. V. išleido prie namų aikštelėje, nesuko į kiemą, nes buvo pūga. Kur gyvena V. gatvės pavadinimo nežino ir mikrorajono neprisimena. J. darbšti, ji sąžiningas žmogus, galima ja pasitikėti. J. daugiau realistė, su bendradarbiais neatvirauja.

Liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai, patvirtina, kad be atvejo (duomenys neskelbtini) kaime dar yra matęs kokius du kartus, kad tėtis smurtautų prieš mamą. Įvykiai buvo Kaune, jų bute. Yra matęs ant mamos sumušimo žymių, ant skruosto po akim buvo mėlynė. Suprato, kad mėlynė nuo tėčio, nors mama sakė, kad automobilio durelėmis susižalojo (I t. b. l. 118-120).

Nukentėjusioji J. V. parodė - grįžus namo po kalėdinės šventės ji nebuvo įleidžiama į namus, buvo užrakintos durys, skambino, neatidarė. Tada paėmė telefoną, norėjo kviesti policijos pareigūnus. Kad jie padėtų patekti į jai priklausantį būstą. Bet V. tai stebėjo pro rakto skylutę ir, supratęs, kad kvies pareigūnus, atrakino duris. Įėjus jai į vidų pradėjo reikšti įvairius priekaištus dėl jos aprangos, kadangi vakaro tema buvo susijusi su roku. Vienas iš pagrindinių priekaištų buvo tai, kad paliko vaikus ir išėjo, tačiau vaikai ne vieni buvo, buvo su kaimyne E. L.. Viso vakarėlio metu buvo palaikomas jos ryšys su ja. Apie pusė septynių išvyko į vakarėlį, o pusė devynių gavo iš jos žinutę, kad tėtis su vaikais. To konflikto metu jis išreiškė daug priekaištų nuo seniau, sakė, kad bus paimtas iš manęs butas. Konfliktas ne dėl to, kad ji nebuvo namuose ir vaikai vieni, bet kaip pastoviai buvo ieškoma priežasčių, kad jis įgytų teisę į butą. Kai jis pradėjo bendrauti su kita moterimi, gimus mažajam sūnui, nuo to laiko jam buvo siūloma eiti su ja gyventi, sakė netrukdys bendrauti su vaikais, tačiau jis pasakė, kad sulauks tokios situacijos, kad iš jos prisiteis. Viso to ir buvo siekiama per visus metus. Kai ji parvyko įvyko smurtas, buvo ir smaugiama, ir į sieną trenkiama, buvo spardoma, dengėsi rankomis galvą. Kai įėjo į kambarį, jis stovėjo koridoriuje. Ji nusirengė koridoriuje, tada jis stvėrė ją už plaukų, už gerklės, trenkė į sieną. Kai bandė eiti į kambarį buvo partrenkta ant žemės. Ji dengėsi galvą, bet ant veido liko žymės. Buvo lūpa prakirsta, mėlynė ant akies. Ji kreipėsi į ekspertus, ant viso kūno buvo mėlynės. Ji susirietė į kamuoliuką ir į visur buvo spardoma, į ranką, į kojas, į šlaunis. Spyrių buvo daug, tuo metu neskaičiavo jų, bet, kad jų buvo daugiau nei 5, tai tikrai. Tas įvykis buvo 2012 m. gruodžio iš 15 dienos į 16 dieną, maždaug po antros valandos nakties, apie pusė trijų, namuose, (duomenys neskelbtini), jos bute. Tuo metu, kai sudavinėjo smūgius, buvo išsigandusi, dėl to pirmiausia rietėsi į kamuolį ir užsidengė galvą, nes galvą skaudėjo jau nuo daužymo į sieną. Kai smaugė, tai buvo suėmęs kaklą ir stūmė į sieną. Smūgių sudavimo metu labiausiai ir jautėsi skausmas pakaušy, o kai spardė tai visur jautė skausmą. Ji bandė po pirmo smaugimo praeiti pro jį, buvo pastumta, krito ant žemės ir tada jis priėjo ir spardė. Po šio įvykio ji nenorėjo, kad žmonės matytų, nes tai labai liečia artimuosius ir jos mamą. Galvojo gal jis susipras ir pradės kalbėti civilizuotai, tuo pačiu norėjo jam parodyti, kad gali parašyti pareiškimą, ragino tartis kaip žmonės, sakė „turi moterį, tai eik gyvenk“. Mano, kad jei jis būtų turėjęs galimybę iškviesti policijos pareigūnus, jis būtų iškvietęs. Bet jis matė, kad ji ne girta. Matė visi ant jos kūno sužalojimus, buvo paaky mėlynė, bet visiems buvo papasakojusi istoriją, kad atsikasinėjo savo mašiną ir susitrenkė į mašinos duris. Didesnis sūnus gal suprato kas įvyko. Iš vaikų pasakymų suprato, kad jie žino, nenorėjo velti vaikų į visą šitą, nes vaikai ir taip daug patyrė psichologinių įvykių. Santykiai su E. L. kaimyniški, draugiški. Su ja buvo palikusi vaikus, ja pasitiki, ji užima gerą padėtį visuomenėje. Dėl šio įvykio nepasakojo jai kas įvyko dėl to, kad vaikus paliko su kaimyne ir pagalvojo, kad ji jausis blogai, kad su ja palikti vaikai ir V. ją sumušė. Ir jei vėl būtų tokia situacija, kad reikėtų kažko paprašyti pažiūrėti vaikus, tai kas sutiktų. Kol nebuvo pradėtas tyrimas neprasitarė niekam. Iki įvykio nebuvo sužalota, sveika grįžo namo. Namo parvežė bendradarbio sūnus. Vyko ji, V. D. ir vairavo jo sūnus. Tai buvo ne pirmas smurto atvejis, tokių atvejų padaužymų galvos į sieną buvo keletas virtuvėje, bet tai buvo nežymūs ir tiesiog nesureikšmindavo, kad nesukelti konflikto. 2008 m. birželio mėn. buvo sužalota. Po smurto į ekspertą kreipėsi praėjus 3-4 dienom. Specialistui paaiškino viską kas įvyko, nurodė asmenį kas padarė sužalojimus, bet jie sake tai yra policijos ir teismo reikalas. Kai vyko smurto scena, vaikai abu buvo namuose. Buvo šiek tiek vartojusi alkoholio, gal dvi taurės vyno ir 12 val. taurę šampano. Neturėjo įtakos jos neblaivumas, kad nekviesti policijos. Sekančią dieną nesikreipė į policiją, kadangi galvojo, kad žmogus pats susipras tiek metų pragyvenus ir eis gyventi pas tą moterį ir gal jis supras, kad jam nieko blogo nelinki ir siūlė skirtis gražiuoju. Į teismo medicinos ekspertus kreipėsi todėl, kad jei būtų ji kuo kaltinama, kad turėtų įrodymus, kad ji patyrusi sužalojimus. Jų santuoka nutraukta 2013 m. 2014 m. sausio 7 d. įsigaliojo teismo sprendimas. Vaikų gyvenamosios vietos klausimas buvo išspręstas. Jų gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Šiuo metu sūnus T. gyvena pas tėtį. Priežastis ta, kad eilinį kartą, kai reikia ruošti pamokas, neleidžia žaisti kompiuteriu, liepia ruošti pamokas. Sūnus tada skambina tėčiui, kad mama skriaudžia ir ruošti liepia pamokas, sako, kad mokytoja neliepia, tėtis tada užtaria, sakydamas „eik pailsėk, šiandien neruošk“. Tai aišku kur vaikui geriau, ir vėl reikėtų eiti bylinėtis. Teismo nėra apibrėžta kiek jam leidžiama su vaiku būti. Sūnus P. irgi lankosi pas tėtį, jam 8 metai, jis turi pasirinkimo laisvę. Pijui gavus 3 pastabas, nes nepadarė namų darbų, pasakė, kad turės eiti į mokyklą ir padaryti namų darbus, tai jis paskambino tėčiui, sakė kad mama bara, o mokytoja tyčiojasi ir tėtis pasakė „neik į mokyklą“ ir P. neina į mokyklą. P. tada parašė žinutę, kad išeina su T. pas tėtę. Šiai dienai abu vaikai su tėčiu gyvena. Tikrai ji pati nesusižalojo nei iki grįžtant namo, nei namuose nusirenginėjant.

Nukentėjusioji J. V. paaiškino – buvo irgi savaitgalis dar tuo metu sutuoktinis buvo išvykęs į kaimą su vyresniu vaiku T., o ji su mažu vaiku buvo likusi. Šeštadienį sužinojo, kad numirė jos dėdienė ir niekas tiksliai nežinojo kada pašarvos ir laidos. O sekmadienį ryte, apie 10 val. sužinojo, kad ji pašarvota ir bus laidojama pirmadienį. Tuo metu sutuoktinis niekada su ja telefonu nebendraudavo. Ji pabandė jam paskambinti ir paklausti ar jie sugrįžta į Kauną ir ar jis galės būti su vaikais. Kadangi skambino, neatsiliepė, vaikas irgi neatsiliepė, tai nusprendė, kad važiuos į ten, kur jis išvykęs, manė, kad jis pasiims ir P.. Nuvažiavusi į kaimą pamatė, kad ten, stovi mašinos. Jai sustojus ant kiemo, priėjo J. T. jam sakė, gerai, kad jūs esate, ji turi laidotuves, gal galės P. palikti. T. pasakė, kad gerai, kad atvažiavo, nes „negauna rodų su A., nes prisigėrė“. Ji pamatė A. J., buvo V. A., o T. buvo užsidėjęs kuprinę. Ji iš visos situacijos suprato, kad A. nėjo važiuoti su jais ir T. nepaliko jo vieno. Ji pasakė, kad laidotuvės, pašaukė T. ateiti, jis nėjo prie jos. Tada priėjo P. S., pradėjo kalbėtis, ji paklausė gal galės su Pijumi jo mama pabūti. P. pasakė, kad pabus. Ji ėjo pas D. S. pasiteirauti ar ji pabus su T., ją sutiko lauke. Ji pasakė „tu kaip saulė pasirodei, gal T. pasiimsi“. Ji ėjo link sodybos, susitiko A., pasakė, kas numirė. Ji priėjo prie įėjimo į namą, ten buvo T. ir buvo L., kurio pavardės neatsimena, norėjo pasiimti T. rūbus, bet jis sakė nevažiuos su ja, o liks su tėčiu. Ji matė, kad tėčio stovis netinkamas vaiką prižiūrėti. Tuo labiau, kad jo giminaičiai sakė, kad pasiimk T.. Paklausė T. kur jo daiktai, įėjo į namą, o T. šaukė, kad su ja nevažiuos. A. sakė, kad dėdė numirė, o tu nevažiuoji į laidotuves. Tėtis T. pasakė tai ir nevažiuok. Ji sakė, kad T. nepaliks. Tada jis ir liudininkas A. J. sakė vaiko neišsiveši. Ji pasakė, kad negali palikti vaiko, kad kvies policiją, tada jis pasakė „mauk nuo mano žemės“. Ji pasakė, kad jai žemės nereikia, kad pasiims T. ir važiuos. A. V. tuo metu pagriebė ją ir pradėjo už plaukų tempti ten, kur pakastas šuo Berta ir pasakė, kad ir mane pakiš po velėna ir į rožių krūmą stūmė ją, ir ten įvyko sužalojimai prie rožių krūmo. Pradėjo šaukti jo pusbrolį S. V. ir pastebėjo, kad ateina P. S.. Jis pradėjo ją atitraukti nuo V., ji bandė išsivaduoti ir tada atėjo J. T.. Ji pradėjo bėgti link mašinos ir tada atbėgo D. S. ir liepė nepalikt T.. Ji pasakė tai kaip pasigaut. Mažasis sūnus pamatė, kad atbėgo sutaršytais plaukais ir turėjo imtis priemonių vaiką paimti. Išsikvietė policiją, pas kaimynus nuvažiavusi. V. rėkė ant jos, kad ji nepabėgs, šaukė, kad vis tiek ją pavys. A. V. paėmė ją viena ranka už plaukų, kita už rankos ir tempė. Jis paėmė pakaušio srity už plaukų savo dešine ranka. Kita ranka paėmė už jos kairės rankos, tempė tiesiog raudamas plaukus. Jis ją stūmė į priekį link rožės krūmo maždaug nuo 5 iki 10 metrų atstumu. Pastūmė iki rožės krūmo ir įstūmęs buvo, ji priešinosi, bet jėgos jų nelygios. Jautė fizinį skausmą. Ypatingai skaudėjo raunamus plaukus ir paskui pajautė koją kaip nudeginimą. Prie rožių krūmo jis ją du ar tris kartus įstūmė į krūmą ir klupdė ten ant akmenų. Kai pradėjo važiuoti mašinoje, buvo su suknele, suplėšytos buvo pėdkelnės ir matėsi sužalojimai. Skaudėjo koją ir galvą. Ji jam besipriešindama nesudavė jokio smūgio. Šaukėsi pagalbos V., o atbėgo pirmas P. S. ir po nedaug laiko J. T.. Visą šį įvykį matė J. A., bet buvo labai neblaivus. Stovėjo L., ją pro jį ir pratempė. T. ar žiūrėjo, ar ne, negali pasakyti, nes jie stovėjo už vienos namo pusės, viskas vyko už kitos pusės. J. yra kaime gyvenantis žmogus, L. - tai bendradarbis A. V.. Šie du asmenys jos negelbėjo. J. girtavo su jos buvusiu sutuoktiniu, jai tai pasakė T.. Kai atbėgo prie savo, automobilio, užsirakino ir iš karto išvažiavo iš kiemo. Iš G. išsikvietė policiją. Mano, kad J. nereagavo dėl neblaivumo, o L. bendradarbis, o A. V. tuo metu įmonės direktorius buvo kur dirba L.. Mano, kad koją susižalojo į kuoliuką rožei parišti. Rožė buvo aprišta, kuoliukai ir buvo aprišti, ir buvo dideli akmenys. Per parodymus rodė tą vietą. Kai buvo nuvykę su tyrėja, tai buvo vienas kuoliukas sužalojimo lygyje, kurį per parodymus ir paėmė. Ji nebuvo paėmusi T. už rankų ir jo nevedė, nes jis visą laiką laikėsi atokiau. Kai užsirakino automobilyje, nebuvo visiškai saugi, nes jei nebūtų laikęs P. ir T. V. prie įėjimo, jis tikrai būtų prilėkęs prie mašinos ir neaišku kokių veiksmų būtų ėmęsis. Atstumas iki kaimyno iš kur kvietė policijos pareigūnus netolimas, nebus kilometro. Susižalojo prie akmenų ir kuoliuko. Rėmėsi į kuoliuką šlaunimi.

2013-11-25 nukentėjusiosios J. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, patvirtina, kad ji įvykio vietoje, parodė, paaiškino ir papildė duotus savo parodymus apie ką buvo apklausta liudytoja, tai kaip prieš ją 2013-10-06 apie 14 val. 30 min. smurtavo (duomenys neskelbtini), B. V. sodybos kieme, smurtavo jos sutuoktinis A. V.. Parodymų patikrinimo metu patikslino, kad nuo tos vietos kur A. V. ją pagriebė iki rožės krūmo yra apie 9 m. atstumas. Prie rožių krūmo parodė į žemę įsmeigtą medinį strypą, bei paaiškino, kad įstumta į rožių krūmą, koją būtent į šį strypą susižalojo. Parodymų patikrinimo metu rastas medinis strypas paimtas (I t. b. l. 56-72)

Liudytojas T. V. paaiškino, kad buvo sekmadienis, mėnesio neatsimena, buvo ruduo. Tai buvo (duomenys neskelbtini) kaime, sodyboje buvo bulviakasis, tada numirė jo pusbrolio močiutė. Jis nenorėjo važiuoti su mama į laidotuves. Mama sakė, kad reikia, jis nesutiko, tėtis tada atėjo mamai iš kairės ir priėjęs mamą pradėjo stumti nuo jo. Tėtė paėmė ir stūmė mamą šonu. Mama prašė paleisti, jis nepaleido, mama pradėjo šaukti ir tada atėjo kaimynai ir jį sutvardė. Mama iškvietė policiją. Kaip mama atvažiavo ji jo netampė už rankos. Mama sakė, kad tėčiui iškvies policiją, jei jis nevažiuos į laidotuves. Kaimynai P. ir J. buvo netoliese, vienas prie šulinio, kitas krovėsi daiktus ir norėjo važiuoti į Kauną. Viskas vyko lauke. Kaip kaimynai juos išskyrė, mama pabėgo. Vienas mamą traukė nuo tėčio, kitas tėtį nuo mamos. Kaimynai sakė tėčiui raminkis. Mama nubėgo į mašiną ir išvažiavo pas kaimynus. Policija atvažiavo ir sustabdė viską. Jis liko su kaimynais ir tėčiu. Juos važiuojant į Kauną sustabdė policija ir vežėsi blaivyti. Tėtis buvo girtas, jis buvo svyruojantis. Kai liko su tėčiu jis nieko nesakė. Jautėsi prastai, buvo baisu, tiesiog, kad toks įvykis buvo, kad prasidės teismai. Jis apie tai pagalvojo. Verkė, kad tėtį išvežė. Tėtis mamą paėmė už plaukų ir traukdamas stūmė laikydamas už nugaros. Mama ir tėtis stovėjo tuo metu, kai jis mamą stūmė ir mama dar apsidraskė rožės krūme dešinę koją. Jis matė nubrozdintą mamos koją ir atsiminė, kad rožės krūme buvo stulpelis ir suprato, kad nusibrozdino į tą stulpelį. Kaip mama su tėčiu susistumdė jis suprato, kad dėl to, kad nevažiavo jis su mama, o norėjo važiuoti su tėčiu (I t. b. l. 118-120).

Liudytojas J. Č. parodė, kad dirba Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK viešosios policijos patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. 2013 m. spalio pradžioje, dienos nepamena, apie 14-15 val. dirbant Lazdijų mieste iš budėtojo gavo pranešimą per radijo ryšį, kad grįžtų į policijos komisariatą ir grįžus, budėtojas P. pranešė, kad reikės vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Trumpai paaiškino, kad vyras smurtauja prieš žmoną. Jam su P. važiuojant nuo T. link (duomenys neskelbtini) kaimo pamatė ant kelio stovinčią moterį, kuri rankos gestu parodė į automobilį, kuris važiavo link mūsų. Jie supratę, kad gali automobilyje važiuoti asmuo, kuris įtariamas smurtavęs prieš žmoną susistabdė minėtą automobilį, kuriame važiavo trys vyrai, moteris ir vaikas. Prie jų priėjusi moteris pasakė, kad automobilyje yra jos vyras, kuris prieš ją smurtavo. Jie priėję prie automobilio paprašė iš automobilio išlipti pilietį, kad jis galėtų įsėsti į jų automobilį ir važiuoti į įvykio vietą. Minėtas pilietis matėsi, kad yra neblaivus, jis buvo agresyviai nusiteikęs ir, paprašius lipti į automobilį, atsisakė. Dėl to buvo panaudotos specialiosios priemonės - antrankiai ir įsodintas į automobilį. Tada nuvažiavo į įvykio vietą ir A. V. sakė, kad tai jo, ar jo tėvų sodyba, ir išlipus jiems iš automobilio, tas asmuo, kuris įtariamas smurtavimu, pradėjo šūkauti. Ten buvo ir daugiau asmenų, todėl įsodino jį į tarnybinį automobilį, jis liko su juo, o P. aiškinosi aplinkybes, po to įsėdo į tarnybinį automobilį ir išvyko į policijos komisariatą. Moteris nurodė, kad tai jos vyras. Kai jis iš automobilio išlipo, tai buvo panaudotos specialiosios priemonės, pareiškimas nebuvo dar gautas. Fizinę jėgą naudojo, nes jis buvo neblaivus ir elgėsi agresyviai ir kitaip nebuvo galima su juo bendrauti, jis buvo važiuojamoje kelio dalyje. Jie paprašė jį išlipti, išlipo, pasakė, kad sėstų į jų automobilį ir važiuos aiškintis aplinkybių. Jis išlipęs iš automobilio ir pamatęs savo žmoną agresyviai buvo nusiteikęs, po to ir prieš juos buvo agresija. Ant nukentėjusios kūno sužalojimų jokių nematė. Jis nekreipė dėmesio ir nežiūrėjo jos sužalojimų, nes jam buvo aktualu, kad ramus būtų V.. Jis su nukentėjusia nebendravo, bendravo su V.. Nukentėjusiąją matė iš arčiau, kokie 3 metrai, ji buvo netoli automobilio. Jis į nukentėjusiąją nekreipė dėmesio, nes jam buvo aktualu, kad nepabėgtų įtariamasis. Ir tuo metu, kai arti buvo priėjusi, nekreipė dėmesio. Jokio dokumento jis nepildė įvykio vietoje. Jis buvo kaip vairuotojas ir kaip porininkas. Įvykio vietoje priešprieša buvo, jis su kaltinamuoju sėdėjo automobilyje ir jie vienas ant kito rėkė. Vaiko nepastebėjo įvykio vietoje.

Liudytojas Ž. P. paaiškino, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Lazdijų PK viešosios policijos skyriaus specialistu, budėtoju. Žino, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje, kurio metu patyrė smurtą sutuoktinė. Konfliktas buvo tarp V.. Gavo pranešimą iš V., jie atvažiavo ir ji pasitiko. Įvykio dieną t. y. 2013 m. spalio 6 d. 14 val. dirbo budėtoju. Vietovė (duomenys neskelbtini, V. giminaičio sodyba. Nurodė, kad vyras sumušė. Vyko su patruliu J. Č. tarnybiniu automobiliu. V. lauke stovėjo, o prieš juos važiavo automobilis ir jie suprato, kad juo važiuoja smurtautojas. V. nurodė, kad smurtavo jos vyras. Iš automobilio vyras išlipo, jį įsisodino į savo automobilį, o V. sėdo į jo vairuotą automobilį ir visi važiavo į sodybą aiškintis aplinkybių. Paaiškėjo, kad V. nukentėjo nuo savo vyro. Apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė 2 liudytojus. Lygtai T., o kito liudytojo pavardės neprisimena. Jie patvirtino, kad gynė V. nuo jos vyro, nes išgirdo pagalbos šauksmą. Liudytojai šauksmą girdėjo, V. buvo ją sugriebęs už rankos, už kaklo, pradėjo ją tampyti. Su nukentėjusia bendravo ir ji nurodė, kad atvykus į sodybą kilo konfliktas, nes vyras buvo išgėręs. Konflikto priežasties neprisimena, bet faktas tas, kad pradėjo smurtauti, griebė už kaklo, rankos, plaukų ir ją pradėjo tampyti po tą kiemelį. Matėsi, kad moteris buvo labai sutrikus reikėjo raminti, o įtariamasis agresyviai elgėsi. Buvo panaudoti antrankiai, nes įtariamasis vengė sėsti į jų automobilį. Įsodino į automobilį ir nusivežė į policijos komisariatą. Ten įtariamasis atsisakė bendrauti, arogantiškai elgėsi. Vertino nukentėjusios, liudytojų parodymus ir jam nekilo abejonių kas nukentėjusysis, kas įtariamasis ir reikėjo juos kažkuriam laikui išskirti. V. buvo neblaivus jautėsi alkoholio kvapas, neadekvačiai elgėsi. Arogancija pasireiškė tuo, kad jis atsisakė bendrauti, sakė vos ne jūsų reikalas, prisistatė Kauno komisaru. Tada jie bandė duomenų ieškoti ir paaiškėjo, kad tokio komisaro nėra, pasirodo jis UAB direktorius. V. klaidino juos. Grįžus į budėtojų dalį nebuvo iš karto į areštinę pasodintas ir komisariate elgėsi neadekvačiai, jis daug kartų stojosi, ėjo prie jų, trukdė darbą, kentėjo jo trukdymą. Vėliau buvo surašyti dokumentai ir aplinkybės rodė, kad reikia atskirti nuo žmonos, nes neaišku prie ko būtų privedę. Jo elgesys toks, kad tiesiog nebendravo, kas žino ką gali tokiu atveju žmogus padaryti. V. parodė, kad plaukai papešti. Jam matant plaukai iškrito. Pėdkelnės buvo plyšę. Dešinėje šlaunyje buvo nubrozdinimas. Dešinėje šlaunyje, ten kur pėdkelnės suplėšytos, buvo nubrozdinimas. Kai patalpino į areštinę, gavo V. patalynę, kurią jis į praustuvę sudėjo ir sušlapino. Pirmas kartas per jo darbo praktiką, nes buvo ta patalynė ant kurios jis turėjo miegoti, nežino ką jis norėjo tuo parodyti. Nukentėjusioji iš karto parodė sodyboje rožių krūmą prie kurio vyko konfliktas. Jis T. I b. l. 1-3 - surašė tarnybinį pranešimą. Jo 2 lape 01 nubrozdinimas, 02 hematoma, nenurodyta – ta pati vieta yra rodykliukė pirmas ir antras yra toje pačioje vietoje. Matė, kad dešinėje kojoje šlaunyje, daugiau į vidų buvo nubrozdinta. Tikrai ne vidinė kojos dalis. Daugiau išorinė kojos pusė. Iš šono buvo, išorinėje pusėje ir nubrozdinimas ir hematoma. Dėl skubėjimo gal netiksliai užfiksuota. Esmės nekeičia vis tiek sužalojimas buvo. Jis neįgaliotas žmogų apžiūrėti tuo labiau, kad nukentėjusioji moteris. Nubrozdinimą ir hematomą kai apklausinėjo parodė, moteris dėvėjo suknelę todėl matėsi suplyšusios pėdkelnės. Pėdkelnės buvo tamsios spalvos. Pėdkelnės buvo tiesiog suplyšę. Panašiai toj vietoj kur hematoma kojinės „akys“ nubėgę. Bylos lapuose 12-15, esantį apžiūros protokolą jis surašė, jis fotografavo. Apžiūrint įvykio vietą nukentėjusioji dalyvavo, parodė įvykio vietą ir paaiškino kaip viskas vyko. Ji aiškino, kad paėmė ją už rankos, plaukų, lenkė prie žemės, tampė po kiemą. Įtariamasis atsisakė kalbėtis apie įvykį ir tiesiog su jais nebendravo. Važiuojant į iškvietimą kriminalisto lagaminėlį vežėsi. Lagaminėlyje yra visos, kiek reikia apžiūrint įvykio vietą, priemonės. Sukomplektuotas lagaminėlis. Nurodė, kad plaukai išrauti, nes matėsi ir pati nukentėjusioji pasakė, kad išrauti plaukai, pati paėmė už plaukų ir iškrito plaukai. Yra viskas apklausos protokole užfiksuota, niekas nenuslėpta. Dėl vaiko sužalojimo informacijos neturėjo. Atvykus į įvykio vietą ar Č. buvo išlipęs iš automobilio nežino, nes nuolat kartu su juo nebuvo. Nukentėjusią matė, bendravo. Č. matė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji buvo sutrikusi, verkė įvykio vietoje ir komisariate reikėjo raminti, buvo sutrikusi, matė, kad stresinėje būklėje, nes verkė, krūpčiojo, kartais net kalbėt buvo jai sunku. V. vengė aktyvaus sulaikymo ir buvo uždėti atrankiai. V. atsisakė sėsti į tarnybinį mūsų automobilį muistėsi todėl teko uždėti antrankius. Sulaikymo metu nukentėjusioji ir kaltinamasis ne kartu buvo. Kaltinamasis su jais važiavo, o V. kitu automobiliu. Nukentėjusioji parodė, kad vyras smurtavo, negalėjo leisti tęstis vyro patyčioms, todėl atskirai vežė. Nukentėjusios žodžiais ir liudytojų parodymais buvo nustatytas faktas.

Liudytojas P. S. paaiškino, kad 2013-10-06 apie 14 val. 30 min. Jis buvo savo tėvo V. S. sodybos kieme, kai išgirdo iš gretimos giminaičio B. V. sodybos rėkiant J. V., ji šaukėsi pagalbos. Jis su pusbroliu J. T. nubėgo link pagalbos šauksmo ir pamatė, kaip B. V. sodybos kieme A. V. būdamas neblaivus iš pradžių sugriebė savo žmonai J. V. už kairės rankos, dešine ranka jai už kaklo ir jai neleido priešintis, ją lenkė link žemės, tačiau jis su J. T. išgelbėjo atitraukdami A. nuo jos. J. verkė, buvo išsigandusi, sutrikusi. J. po konflikto sėdo į automobilį ir išvažiavo. Vėliau išvažiavo A. V. su sūnumi T., J. T., A. V. draugas L. su drauge. Ar J. V. buvo kaip nors sužalota nepastebėjo.

Liudytojo P. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, patvirtina, kad jis parodė vietą, t.y. B. V. sodybos kieme, prie rožės krūmo, ir paaiškino, kad šioje vietoje atgynė J. V. nuo A. V.. Parodydamas, paaiškindamas patvirtino savo duotus parodymus (I t. b. l. 123-127).

Liudytoja A. E. G. parodė, kad ji sėdėjo kambary ir įlėkė J. verkdama, sakė gal jūs mano vaiką pažiūrėsit. Ji paklausė V. kas pasidarė, sakė kad A. sumušė ir išbėgo per duris. Sutiko pasaugoti vaiką ir ji paliko tą berniuką. Ji matė, kad jos kojinė suplėšyta. Kojinė suplyšus buvo ant šlaunies. Buvo juodos pėdkelnės. Nepasakojo kaip mušė, paliko berniuką ir išlėkė per duris. J. labai gera ir A. geras. Daugiau jokių sužalojimų nematė, ji tik verkdama išlėkė ir viskas.

Liudytoja D. S., paaiškino, kad J. atvažiavo su vaikeliu, nepastebėjo kada, tik matė per langą ateinančią keliuku į jos namą. J. sakė „gal kartais pasiliksit vaikus, nes turi svarbių reikalų“. Bet ji pasakė, kad gal ji abu vaikus tegul geriau pasiima, nes po talkų dar tie vyrai ką sugalvos ir vaikams bus saugiau su ja. Tada ji pasakė, kad eina su vaiku pasikalbėti ir taip išsiskyrė. Po kažkiek laiko matė jos mašiną ir pagalvojo, kad reikia pažiūrėti ką ji susitarė su vaikeliais. Einant pamatė, kad ji ateina, susitiko jos abi, bet ji greitai į mašiną įsėdo ir nuvažiavo su vienu vaikeliu, bet sūnaus T. nebuvo. Kai J. antrą kartą pamatė nebuvo ji rami. Paskui pasidomėjo kas įvyko. Klausė pas sūnų ir jis viską papasakojo. Sūnus papasakojo, kad kažkas lyg norėjo įvykti, bet viskas su jo pagalba gerai gavosi. Jie gal susistumdė. Sūnus pasakojo, kad vedė A. V. prie kažkokios gėlės parodyti kur jų kalytė pakasta, jis norėjo parodyti J.i tą vietą ir daugiau nieko. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė. Teisingai aiškino, sakė sūnus, kad V. J. tempė link rožės krūmo. Piktuoju viskas vyko. Ji suprato, kad naudojo agresiją V. J. atžvilgiu, piktus veiksmus. Ten gal galėjo A. ją sumušti ir jai atrodė, labai laiku jos sūnus pasirodė ir jis J. apgynė. Kartu su sūnum buvo ir T. V. išgėręs būna įkyrokas. Ant J. sužalojimų nematė. Nematė suplėšytų drabužių.

Liudytojas V. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini), jam išėjus iš kambario išgirdo verkia vaikas T.. Jis buvo jų sodybos kieme, tai bendras kiemas. Jis klausė kas pasidarė. Kieme buvo P. ir jo žmona, sakė, kad vaikas nevažiavo su mama. Matė kai atvažiavo policija. Paskui atvažiavo J.. Matė policijos mašinoje sėdėjo V..

Nežino kas įvyko, jokių riksmų negirdėjo. J. nematė. Nežino kaip jie susipyko. Nematė J. sodyboje. Jam pasakė, kad susibarė Valiokai. V. kaip pusbrolis jam geras vyras, kaip brolis. Jis kaime tvarkosi, šienauja, bulves, daržus sodinasi, su kaimynais normaliai sugyvena, nekonfliktiškas, sūnų prižiūri, rūpinasi, nepalieka likimo valiai.

Liudytojas J. T. parodė, kad su P. S. prie namo (duomenys neskelbtini) kaime 2013 m. spalio mėnesį, dienos neatsimena, stovėjo prie V. S. namo ir išgirdo šūksnius ir pradėjo eiti link jų. Juos girdėjo nuo B. V. sodybos. Moters balsas girdėjosi. Tai buvo pagalbos šauksmas. Jis turėjo daiktų su savimi, tai nuėjo pasidėti į lauko virtuvę, o P. pirmas nuėjo, po to jis nuėjo link to pagalbos šauksmo. Atėjęs tarp gyvatvorių rado Povilą, A. V. ir J. V.. V. su V. barėsi. Jis atsistojo tarp jų. J. šaukė ir A. šaukė. Tuo metu jie jau atsiskyrinėjo. J. traukėsi link mašinos, mašina stovėjo kieme. Nesistumdė jie, juos sutiko einant link mašinos. V. buvo išgėręs. J. išvažiavo, o jie liko ant kiemo. Pradėjo ruoštis važiuot į Kauną. A. ir jo bendradarbis, sakė važiuos viena mašina. Važiuojant į pagrindinį kelią, pamatė J. V. ant įvažiavimo į kaimyninę sodybą kelio ir atvažiuojančią iš priekio policijos mašiną. Policijos mašina įjungė švyturėlius ir juos sustabdė. Atėjo policininkas, pasiėmė A. V. ir jiems liepė grįžti į sodybos kiemą. V. sėdo pas juos į mašiną ir nuvažiavo į kiemą. Mašinoje buvo A. bendradarbis, jo draugė, T. V. jis. Jis matė tą momentą kai vyko barnis, P. S. stovėjo kartu su A., klausinėjo kas ten buvo. Buvo pasimetimas, buvo retoriniai klausimai kas čia vyksta. Bandė A.i pasakyti, kad nešūkautų, o J. tuo tarpu traukėsi link mašinos. P. laikė V. už rankos. Ant jų sužalojimų jokių nematė ir suplėšytų drabužių nematė. Smurto iš V. pusės J. atžvilgiu nematė, kad tampytų už plaukų nematė, kad stumtų nematė. V. bandė paimti T. V. už rankos, ji tiesė į T. ranką, o T. nesutiko su ja važiuoti. Prieš įvykį T. buvo linksmas, o po įvykio buvo liūdnas ir verkė.

Liudytojo J. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad jis parodė (duomenys neskelbtini), esančią B. V. sodybą ir gyvatvorėje esantį įėjimą į sodybos kiemą ir paaiškino, kad šioje vietoje matė, kaip P. S. laiko A. V. ir nuo tos vietos nueina J. V.. Patvirtino savo duotus parodymus, kuriuos davė apklausiamas papildomai liudytoju (I t. b. l. 161-168).

Liudytoja Z. Ž. parodė, praeitų metų spalio 6 dieną buvo Veisiejuose brolienės šermenyse ir turėjo parvažiuot J. su vaiku, o kitas sūnus buvo su tėvu (duomenys neskelbtini). J. sakė, kad važiuos su P. ir pasiims abu vaikus ar paliks su tėvu. Paskui ji paskambino baisiausiai verkdamas, ji suprato, kad V. ją užpuolė, todėl pasakė, kad kviestų policiją. Jie parvažiavo pas G., pasakė, kad ji išvažiavo, nes atvažiavo policija. Jie nuvažiavo į Giraitę. Ten jau rado policiją atvykusią, V. buvo antrankiai uždėti ir rašė apklausą pareigūnas. Tada jai dukra parodė ant dešinės kojos šlaunį mėlynę ir jai atrodė, kad per vidurį lyg žaizda prakirsta. Pėdkelnės buvo juodos. Tas pėdkelnes kai ji grįžo nusiavė ir paliko pas ją, o po to tyrėja jas pasiėmė. Ji sakė net nežino ar jis jai spyrė, ar kaip buvo, ji pati net nežinojo. Jos kaklas buvo raudonas, pakaušy buvo raudona, plaukai buvo išpešti. Paklausė ji kur T.. J. pasakė, kad jis sėdi mašinoje svetimoje. Nuėjo pas T., paklausė kodėl jis nevažiavo su mama. Jis pradėjo verkti, sakė, kad tėtį uždarys policijoje. Ji prisikalbino T. pas save į mašiną. Kai grįžo į namus, matė J. dešinės kojos šlaunį buvo mėlynė ir jai pasirodė lyg prakirsta žaizda, ji buvo su sijonu, ji pakėlė sijoną ir parodė. Jai atrodė, kad spirta. Pėdkelnės buvo suplėšytos toje vietoje kur buvo mėlynė. Buvo skylė ir toliau nubėgę akys. Kai parvažiavo sakė, kad ją su ranka V. tempė už kaklo, toje vietoje buvo paraudę. Galvoje, kur plaukai buvo išpešti, irgi buvo paraudę ir draikėsi tie išpešti plaukai. Sakė, kad išpešė plaukus kai tempė ją V.. Ji sakė prie namo buvo akmenų padėta ir tempė į tą krūmą kažkokį prie tų akmenų. Ji sakė, kad jis sakė Bertos kape užkas ją, nes ten jų kalė buvo užkasta. Ji pasakojo, kad iš Kauno dar vienas vyras buvo atvažiavęs, kad pro jį jis tempė ją ir mušė, o jis negynė, o kai atvažiavo policijos pareigūnai, pasakė, kad nieko nematė. Ji sakė, kad atėjo S. P. ir J. T. ir ją apgynė. Sakė, kad jei ne jie, ji būtų buvusi negyva. Ji buvo išsigandusi. Nepasakojo kuris ją gynė, išsamiau nesakė šito.

Liudytojas V. Ž. parodė - tą dieną jie buvo Veisiejuose, laidotuvėse, žmonos giminaitė mirė. Paskambino J. V. verkdama, jie nesuprato kas pasidarė, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas S. V., ten jau buvo policininkai. V. surakintas svirinėjo po kiemą, o jo draugai jau sėdėjo savo mašinoje ir T. verkė mašinoje sėdėdamas. Buvo S. D. ir P. S. ant kiemo ir pusbrolis jų T.. Atėjo po kurio laiko V. S. ir klausė kas čia pasidarė. Jis parodė į J. ir pasakė kas pasidarė. Po to vienas policininkas pasodino V. į mašiną, o kitas apklausą rašė. Jie pasiėmė T. ir išvažiavo namo. Kai jie atvažiavo J. verkdama parodė, kad išpešta plaukų jai iš galvos ir raudonas veidas buvo, paskui sakė, kad pėdkelnės suplėšytos ant kojų. Matė J. išrautus plaukus, kai ji pabraukdavo pati ranka, jie iškrisdavo. Ji verkė, skundėsi, kad skauda. Sakė, kad grasino, kad „aš padėsiu tave“. Tai reiškia nužudyti. Sakė „padėsiu prie Bertos“. Ji pasakojo, kad ją apgynė P. S. ir T.. Ji ir anksčiau juo skundėsi, prieš tai, kai dar nebuvo skyrybų.

Liudytojas A. J. parodė - kasė bulves, išgėrė. Ir paskui jam A. įpildavo ir atnešdavo, nežino kiek. Iki litro degtinės išgėrė. Atvažiavo J. V.. Ji atvyko dėl vaiko. Tėvai susipyko dėl vaiko. Konkrečiai negirdėjo ką jie kalbėjosi. Ginčo metu jie stovėjo, vaikas verkė. Matė, kad jie buvo susikabinę, bet už kur kuris paėmęs buvo nepastebėjo. Jis tik tarpais matė. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė kaip A. pagriebęs savo žmonai už peties ir kaklo, ar už pakarpos, bet ne iš nugaros pusės, ją pievelėje pargriovė, tiksliau pargriovė prie kažkokio krūmo. T. matė, niekas prieš vaiką jėgos nevartojo. Vaikas pradėjo verkti, ji norėjo paimti jį ir jis pabėgo. Jis norėjo su tėvu būti.

Liudytojas L. S. parodė - ruošėsi išvažiuoti, kai V. atvažiavo pas A.. Buvo pas A. kaime, kaimo pavadinimo nežino, buvo ten pirmą kartą. Buvo pernai metais, galėjo būti spalio mėnesio pradžioje. Su juo buvo jo draugė I. B., A. ir jo vaikas T.. Jis atvyko su I. B., o V. savo automobiliu. Kai V. atvažiavo, T. atbėgo iš vienos namo pusės, V. iš kitos. Kažką V. T. sakė, tada išėjo A. iš namų, ji pradėjo bartis ant vaiko, sakė jei nevažiuos, tai tėčiui policiją iškvies. Paskui ji griebė vaiką, bet A. atskyrė, paskui pasirodė J. su P.. Nežino ar tarp V. ir V. buvo konfliktas. Jis nestebėjo. Buvo kažkoks triukšmas, kai atsisuko P. su Justinu vienas laikė V., kitas V.. V. išvažiavo. A. susinervinęs, eidamas į kambarį sakė eis išgerti. Maždaug už valandos važiavo automobiliu „VW Passat“, jis vairavo, kartu važiavo jo draugė, A., J. ir A. vaikas. Sustabdė policija ir grąžino atgal į kaimą ant kiemo. Kai juos sustabdė, tai išlaipino iš automobilio A. V.. Pasiėmė į savo policijos automobilį. Jie į kiemą grįžo. Vyko tyrimas, buvo apklausinėjami ten buvę žmonės. Kai su policija ji grįžo, nematė ant V. jokių sužalojimų.

Liudytojo L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, patvirtina, kad jis vietoje parodė ir patikslino, kad J. V. buvo praėjusi pro gyvatvorėje esantį praėjimą arčiau namo. Matė, kaip kalbėjosi A. V. su J. V. juos skyrė kažkur apie 5 m. Jis nenorėjo veltis, tai nežiūrėjo, nusisuko. Vietoje nestovėjo vaikščiojo. Visas konfliktas truko apie 10 min. (I t., b.l. 145-153).

Liudytoja I. B. parodė, kad ruošėsi išvažiuoti ir tada atvažiavo A. žmona. T. buvo lauke, ji buvo mašinoje. T. pamatęs mamą apsiverkė. Ji klausėsi muzikos ir nesuprato kas galėjo būti, kad jis apsiverkė pamatęs mamą. Mama pasakė, kad važiuotų su ja, o T. nenorėjo. T. nubėgo už namo. Jo mama nubėgo kartu. Paskui atėjo į kiemą. A. pradėjo rėkti, kad ji netampytų vaiko, bet, kad jis jai ką darytų ji nematė. V. sakė „Tadai, važiuojame, arba iškviesiu policiją“. Visi nuėjo prie gyvatvorės, kur jau ji nieko nematė, tik matė, kad A. žmona sėdo į mašiną ir išvažiavo. Kai ji išvažiavo iš kiemo, paskui juos sustabdė policija. Policija A. įsisodino pas save į mašiną ir sakė jiems važiuoti atgal į kiemą išsiaiškinti. V. policininkų paklausė kodėl čia taip, kodėl sustabdė ir antrankius uždėjo. Jis elgėsi ramiai. V. jos draugo L. S. draugas. Jie su L. labai geri draugai. T., kad kas tampė ji nematė. Prieš sustabdant automobilį policijai, vaikas vyko su tėvu į Kauną. Pats tėvas atrodė neblaivus. Po įvykio pastebėjo, kad V. neblaivus.

Liudytoja R. Š. paaiškino, kad dirba tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kuoliuką išėmė pati. Ji atliko parodymų patikrinimą su nukentėjusia, ji išreiškė, kad susižalojo įstumta į rožių krūmą į šį kuoliuką, todėl ji kuoliuką ir išėmė. Jis buvo supakuotas vietoje į maišelį. Policijos komisariate išėmus kuoliuką iš pakuotės jis buvo sulūžęs į tris dalis. Ištraukiant kuoliuką reikėjo truputį fizinės jėgos. Dalis jo buvo žemėje. Oro sąlygos buvo pasikeitę, buvo nukentėjusios kontaktas su juo, traukiant irgi reikėjo jėgos, turbūt todėl transportuojant jis sulūžo. Vėliau kuoliukas buvo pateiktas ekspertui. Kuoliukas vietoje buvo stabiliai įkištas į žemę. Jis buvo sutvirtintas su rožių krūmu šniūreliu. Žemėje buvo ta dalis, kuri yra žemėta. Kai ekspertas davė išvadą, joje nebuvo apžiūrėtos trys dalys, nebuvo mažiausios dalies. Jai abejonių nekilo, nes ta dalis mažiausia buvo ir esmės nekeitė. Ji apžiūrėjo pėdkelnes, abejonių nekilo, kad pėdkelnės suplėšytos kuoliuko. Kuoliuko aukštis virš žemės ir pėdkelnių plėšimas bei sužalojimas atitiko kuoliuko aukštį. Kuoliukas iš rožių krūmo buvo ištrauktas vientisas. Daikto apžiūros protokolą surašė, buvo apžiūrėtas kuoliukas. Nurodė dūlėjimo požymius, tai pažeista žievė, matosi ant kuoliuko žemės. Jis paimtas su nukentėjusia darytų parodymų patikrinimo metu. Protokole suklysta nurodant parodymų patikrinimo datą, tai techninė klaida. Parodymų patikrinimas su nukentėjusia J. V. buvo daromas nes ji negalėjo tiksliai nurodyti kaip ji susižalojo. Todėl nuvyko į įvykio vietą tam, kad vietoje būtų patikslinti jos parodymai. Teismo posėdžio metu tyrėja sudeda kuoliuką į vientisą daiktą. Kuoliuko nenufotografavo pasidalijusio į tris dalis, tai aprašė tik protokole. Parodymų patikrinimo metu, žemė apie rožių krūmą nebuvo išpurenta. Su A. V. neatliko parodymų patikrinimo vietoje, nes jis neigė bet kokį kontaktą su nukentėjusia. Ji aiškinosi tas aplinkybes kurios kėlė abejones.

Ekspertas S. J. - paaiškino, kad jis prisiekęs, įtrauktas į ekspertų sąrašus. Kaltinamojo parodymai yra subjektyvus dalykas ekspertiniu požiūriu Jie rado sužalojimus, trauminio sužalojimo žymes, apie tai ir pasisako išvadoje, o mechanizmą, laiką, sveikatos sutrikdymo mąstą vertinti teismui. K. duotoje išvadoje pasisakyta, kad galėjo susižaloti griūvant, atsitrenkiant ir kur negalėjo susižaloti. Paprastai susižalojant veidą nukenčia iškilusios veido dalys: smakras, nosis, kakta, skruostikaulių sritis, nes paprastai griuvimas būna su dinaminiu kontaktu, kažkokiu traumuojančiu paviršiumi. Galimybės, kad tie sužalojimai veide atsirado griūvant ir kontaktu su batų, parfumerijos dėžėm, kategoriškai atmesti negalima, jeigu buvo iškilus paviršius, tai kodėl gi ne. Šiandien posėdžio metu pateiktos nuotraukos ekspertiniu požiūriu niekinės, nes nedatuotos, turi būti mastelinės nuotraukos, nuotraukų negali priimti domėn. Sužalojimo požymių pasireiškimas priklauso ne nuo žmogaus ūgio ar svorio, o nuo trauminio poveikio kinetinės energijos, koks smūgio stiprumas, surišti kažkaip kaltinamojo ūgį ir svorį su sužalojimo padarymu nėra kaip, svarbiausia smūgis, kinetinė energija. Nugriūnant būna dinaminis kontaktas. Buvo vienas nubrozdinimas, o daugiau mėlynės, tai reiškia, kad trauminis poveikis buvo ne su praslydimu, ne smailu kampu, o statmenai traumuojamai anatominei sričiai. Jeigu griūnama ant laiptų nubrozdinimų turėjo būti daug. Kairio žasto apatiniame trečdalyje yra raudonos spalvos dėmė tai gali būti šviežia kraujosruva, gali būti ir kažkoks odos pakitimas. Verkimas nebūtinai smurtas, bet jeigu buvo smurtas gali likti žymės. Jeigu nėra objektyvių trauminio poveikio žymių tyrėjai klausia ar buvo sukeltas fizinis skausmas, bet vien nukentėjusio žodžių nevertinam. Fizinio skausmo sukėlimas tvirtinamas tada kai yra bylos duomenys nurodantys smurtavimo faktą, o tie bylos duomenys tai įvykį mačiusių liudytojų arba įtariamojo parodymai, jeigu tvirtina, kad buvo mušimas, jie tvirtina fizinį skausmą. Darant papildomą specialisto išvadą buvo pateiktas kuolelis ir nebuvo aiškinta, kad jis buvo lūžęs. Buvo klausimas ar galėjo būti padarytas sužalojimas nukentėjusiai šlaunies srityje būtent kontaktuojant su mediniu strypu. Dėl sužalojimo padarymo mechanizmo. Nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės šlaunies išorinio ir užpakalinio paviršių ribos apatiniame trečdalyje, taip pat buvo konstatuota kraujosruvos srityje prašviesėjimas ir prašviesėjimo dalyje odos nubrozdinimas, o kraujosruvos prašviesėjimas gaunasi tada kai kraujosruvos centrinė dalis spaudžiama ir spaudimo metu spaudimo periferijoje tvenkiasi kraujas, tempiamos kraujagyslės plyšta tada formuojasi graži raudona ar violetinė kraujosruva, o centrinė dalis lieka šviesi, nes ta dalis spaudimo metu nežalojama. Odos nubrozdinimas atsirado kai spaudimas buvo su judesiu, tai šiuo atveju užkrentant ant kuoliuko ir praslystant gaunasi kaip ir cilindrinis paviršius. Jeigu susižalotų krentant į rožių krūmą, turėtų būti ne vien tik lokaliniai, bet ir daugiau sužalojimų, odos nubrozdinimų. Kraujosruva kojoje ne vien odoje bet ir poodyje, dešinėje šlaunyje apatiniame trečdalyje, t. y. išorinis paviršius aukščiau pakinklio. Hematoma po trauminio poveikio gali greitai išryškėti, tačiau gali išryškėti ir paros bėgyje, pirmą parą būna rausvas atspalvis, antrą parą melsvas, trečioje paroje atsiranda žalsvas atspalvis. Išvadoje užfiksuota ir atitiko pagal laiką, para buvo praėjusi. Kategoriškai nepasisakė apie kuoliuką, nes nebuvo konkrečiai tokio klausimo tikrinti pagal kuoliuką ir jis nepasisakė. Sėdant į automobilį, išlipant iš jo ar galima susižaloti reikia žinoti konkretūs duomenys, automobilio markė ir pan. Autoįvykio metu susižalotų, o sėdant į automobilį ar išlipant iš jo abejotų, kad galėtų susižaloti. Ar nukentėjusioji galėjo patirti jo išvadoje nurodytus sužalojimus būtent toje įvykio vietoje, gali atsakyti – kuoliukas ne viduryje krūmo, atokiau krūmo, kur krito ant krūmo ar ne ant krūmo pasižiūrėjus lokalizaciją ir kryptį vis dėl to kontaktas buvo neišilgai kojos, o statmenai kojos, tiesiog dešinės kojos šlaunies išorinio paviršiaus dalimi kontaktuojant nebūtinai ant krūmo užkristi. Kategoriškos išvados bet kokiu atveju negali duoti yra galimybė tokia, o svarstyti galima daug ką. Autoįvykio metu kada geras smūgis, kai kūnas skrieja judėjimo kryptimi trenkiantis į automobilio detales gali susidaryti kraujosruva, o prisiliečiant į detales suformuoti tokią kraujosruvą sunkoka, o kuoliukas kitas dalykas atsiremiama, o po to jis lūžta. Atsakyti kurie sužalojimai padaryti pašalinio asmens, kurie savo paties ranka kategoriškai negali, galėjo būti taip ir kitaip. Kadangi objektyvių požymių leidžiančių kategoriškai inicijuoti koks padarymo būdas nėra, o specialios medicinos vadovėliuose sakoma, kad tie sužalojimai, kurie yra anatominėse srityse lengvai ranka pasiekiamose vietose pats asmuo gali sužaloti save, pvz. peilį į krūtinę galim sau įsmeigti, o į nugarą nelabai. Pėdkelnės ar turėjo būti pažeistos žiūrint koks audinys, pvz. su galvos dangalu kepure, stora skara smūgis gali nesuformuoti žymės, o kai be dangalų galva, susiformuoja trauminio poveikio žymės. Jeigu buvo kaproninės pėdkelnės jos galėjo plyšti objektyvus dalykas, ar šiuo kuoleliu ar ne vis dėl to buvo pažeistas paviršinis odos sluoksnio epitelis. Apžiūrėjęs pėdkelnes su jose esančiais įplyšimais, į klausimą ar padarant tokius pėdkelnės įplėšimus ar gali būti sužalojimai ant kūno, ekspertas atsakė - pėdkelnės vidurinis, ne apatinis trečdalis suplyšęs ir neaišku ar iš tikrųjų kairė ar dešinė klešnė. Sužalojimo padarymo momentu V. dėl išgąsčio, streso, alkoholio sunaudojimo, atsižvelgiant į tai, kad skausmo suvokimo slenkstis pas kiekvieną žmogų skirtingas, tai ir streso metu galėjo nejausti skausmo. Po rimtų sužalojimų skausmas atsiranda vėliau, stresas savo daro, mano galėjo skausmo ir nejausti. Išvadoje pasisakoma, kad galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, kadangi yra objektyvios trauminio poveikio žymės. Yra dar ir patologinis skausmo suvokimas. Kad kuoliukas, laisvai stovėjo netiki, tikėtina kad buvo įkaltas apie 30 cm į žemę. Giliai purenant žemę būtų pažeistos šaknys ir tikėtina, kad stabiliai stovėjo kuoliukas. Jis žemėtas ir pačios medienos pokyčiai yra iki 30 cm intervale.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. V. savo kaltės nei smurtavus 2012-12-16, nei smurtavus 2013-10-06 nepripažino. Jis pripažino, kad 2012-12-16, tiek 2013-10-06 su sutuoktine J. V. konfliktavęs, tačiau teigia, kad jokių sužalojimų jai nepadarė.

Nukentėjusioji J. V. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad 2012-12-16 savo namuose buvo sužalota sutuoktinio A. V.. Tuo metu J. V. su A. V. gyveno santuokoje, dėl sužalojimo į policiją nesikreipė. Tačiau kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus ir kaip matyti ne pirmą, ir ne paskutinį kartą. Nurodo, kad sutuoktinis prieš ją smurtaudavo, tokius duomenis, kaip vieną iš motyvų, buvo pateikusi ir civilinėje byloje prašydama nutraukti jos santuoką su A. V.. Kaltinamasis A. V. savo kaltę smurtavus prieš sutuoktinę neigia. Iš bylos duomenų yra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo A. V. parodymai tiek dėl 2012-12-16, tiek dėl 2013-10-06 įvykių vertintini kritiškai, kaip gynybos pozicija. Nukentėjusios J. V. parodymus dėl jos sužalojimo 2012-12-16 patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistų išvados (Nr.G3335/12(02), Nr. pG2914/13(02), eksperto S. J. apklausa teismo posėdžio metu, liudytojų T. V., E. L. bei V. D. parodymai. A. V. kaltinamas sužalojęs J. V. tiek šiai griūnant ir atsitrenkiant dėl jo panaudotos pašalinės jėgos, tiek tiesiogiai suduodant smūgius. Iš teisme atliktos eksperto S. J. apklausos matyti, kad jis išklausęs teisme kaltinamojo parodymus nurodė, jog kaltinamojo parodymai yra subjektyvus dalykas ekspertiniu požiūriu, ekspertai rado sužalojimus nukentėjusiosios kūne, trauminio sužalojimo žymes, dėl ko yra duotos išvados. Iš specialisto išvados Nr. pG2914/13(02) matyti, kad sužalojimai padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, be to nustatytai poodinei kraujosruvai veide susiformuoti būdingas tiesioginis smūgiavimas. Ekspertės K. duotose išvadose dėl po 2012-12-16 sutuoktinių V. konflikto nukentėjusiajai J. V. nustatytų sužalojimų pasisakyta, kokie sužalojimai galėjo susiformuoti griūvant, atsitrenkiant ir kurie, kaip pavyzdžiui poodinė kraujosruva veide, galėjo gautis sudavus tiesioginį smūgį į veido sritį, kurios kraujosruvos galėjo gautis savigynos metu. Apklaustas ekspertas teisme taip pat patvirtino, kad nugriūnant būna dinaminis kontaktas, o šiuo atveju dėl J. V. nustatytų sužalojimų po 2012-12-16 konflikto matyti, kad jai buvo vienas nubrozdinimas, o daugiau mėlynės, tai reiškia, kaip patvirtino ekspertas, kad trauminis poveikis buvo ne su praslydimu, ne smailu kampu, o statmenai traumuojamai anatominei sričiai. Posėdžio metu pateikta nukentėjusiosios nuotrauka su gynybinio pobūdžio versija, kad nukentėjusioji buvusi įvykio metu neblaivi, todėl susižalojusi pati. Išvados dėl nukentėjusiosios galimo girtumo nuotrauka nepatvirtina. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta duomenų, kurie objektyviai būtų galėję patvirtinti, kad nukentėjusioji buvusi tokia neblaivi, jog galėjusi griuvinėti ir taip pasidaryti pati sau sužalojimus ne mažiau kaip dešimties poveikių pasekoje. Ekspertas S. J. taip pat neigia gynybos versiją dėl nustatytų sužalojimų atsiradimo nukentėjusiajai griūnant ant laiptų, nurodydamas, kad tuomet turėjo būti daug nubrozdinimų (šiuo atveju dauguma sužalojimų poodinės kraujosruvos). Tuo pačiu, iš minėtos nuotraukos bei nukentėjusiosios ir paties kaltinamojo parodymų apie nuotraukos padarymo aplinkybes matyti, kad nukentėjusioji iki vykusio konflikto iš esmės nebuvo sužalota. Ekspertas paaiškino, kad nuotraukoje stebima kairio žasto apatiniame trečdalyje raudonos spalvos dėmė, tai gali būti šviežia kraujosruva, kitokių sužalojimų nematyti. Apklausta liudytoja E. L., taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajai paliekant jai pasaugoti vaikus ši sužalota nebuvo, o kitą dieną jau mačiusi ją su mėlyne veide. Tai patvirtino ir liudytojas V. D.. Tiek liudytoja E. L., tiek liudytojas V. mažametis sūnus T. V., nurodo supratę, jog J. V. buvusi sumušta sutuoktinio A. V.. J. V. bandė tai slėpti ir nuo bendradarbių, tačiau jos paaiškinimas, kaip matyti iš V. D. parodymų, jog ji galėjusi 2012-12-16 susižaloti pati, atrodęs visiškai neįtikinamai. Visais atvejais, pranešus policijai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, yra aiškinamasi ir specialioje tarnybinio pranešimo formoje fiksuojama ar nėra anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Kaip matyti ir šiuo atveju, apie smurtą 2012-12-16 policijai buvo pranešta, tik smurtui pasikartojus, tai yra iš 2013-10-06 operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo, skirto patikrinti pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, matyti, jog blanko grafoje skirtoje išsiaiškinti, ar anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, nurodoma, kad tokių atvejų yra buvę 2008 m. ir 2012-12-16.

Nuosprendyje aptartus duomenis teisėja pripažįsta įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir remdamasi jais konstatuoja, kad jie pilnai patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir paneigia kaltinamojo A. V. parodymus, visumą, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma pilnai patvirtina kaltinamojo A. V. kaltę tiek dėl vieno nusikaltimo, tiek dėl kito.