Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2395-614/2017 pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Č. S. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo momento tarp ieškovo ir AB banko „Snoras“ sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111004K990008 ir pripažinti, kad lieka galioti 2011 m. birželio 30 d. AB banko „Snoras“ 28 000,00 Lt (8 109,36 Eur) vertės indėlio sertifikatas bei jam taikoma indėlių apsaugos direktyva.Ieškovas nurodė, kad 2011 m. spalio 4 d. su atsakove sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį už 27 995,73 Lt (8 108,12 Eur). Ieškovas teigė, kad už įgyjamas obligacijas jis nepervedė ir neįmokėjo grynaisiais pinigais į Sutarties 1.9 punkte nurodytą ieškovo (investuotojo) banko sąskaitą. Nors į šią sąskaitą ieškovas 2011 m. birželio 30 d. įnešė 28 000 Lt, tačiau šie pinigai buvo indėlio sertifikatas, todėl tapo neįvykdytas sutarties 1.14 punktas. Ieškovas pažymėjo, kad jis nedavė bankui leidimo savo naudai nusirašyti ieškovo banko sąskaitoje esamus pinigus, t. y. panaudoti indėlio sertifikatą. Pagal Obligacijų pasirašymo sutarties 1.20 punktą neįvykdžius sutarties 1.14 punkte nurodyto įsipareigojimo, sutartis laikoma pasibaigusi, t. y. tapo negaliojančia nuo sutarties pasirašymo datos. Banko nemokumas nustatytas anksčiau negu 2011 m. spalio 4 d. buvo pasirašyta Obligacijų pasirašymo sutartis, banko finansinės operacijos faktiškai sustabdytos nustačius banko nemokumą, nes prieš bankroto bylos iškėlimą Vyriausybė svarstė įkurti gerąjį ir blogąjį bankus. Ieškovas taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad jis yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) gimimo) ir jam neseniai atlikta širdies operacija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovo Č. S. ieškinį atmetė.Teismas nustatė, jog tarp ieškovo Č. S. ir atsakovės AB banko „Snoras“ 2011 m. birželio 30 d. buvo sudaryta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis Nr. K9942030. Tą pačią dieną ieškovas su atsakove sudarė Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S0058046, pagal kurią ieškovas įsigijo 28 000,00 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,6 procentų fiksuota metine palūkanų norma iš Banko indėlių sertifikatų emisijos Nr. 96(LTL). Sutartyje nurodyta indėlio sertifikato įsigaliojimo data – 2011 m. liepos 4 d., o indėlio sertifikato išpirkimo data – 2012 m. liepos 5 d. Šia sutartimi bankas įsipareigojo suėjus terminui išpirkti indėlio sertifikatą ir sumokėti sukauptas palūkanas, pervesdamas mokėtiną sumą į sutartyje nurodytą indėlio sertifikato savininko banko sąskaitą. Ieškovui pateikus prašymą parduoti indėlio sertifikatą ar jo dalį anksčiau indėlio sertifikato išpirkimo datos, bankas įsipareigojo nupirkti prašyme nurodytą indėlio sertifikatą ar jo dalį už kainą, nustatytą pagal aprašo sąlygas. Sutartyje nurodyta, kad ši sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galiojo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Indėlio sertifikato savininkui neįnešus į sutartyje nurodytą jo sąskaitą banke įsigyjamo indėlio sertifikato vertę atitinkančios sumos šios sutarties sudarymo dieną, visos šalių prievolės pagal sutartį laikomos pasibaigusiomis.Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas išrašas iš ieškovo banko sąskaitos patvirtina, kad 2011 m. birželio 30 d. buvo atliktas tarpfilialinis pavedimas klientams Nr. 30226 ir įvykdytos tokios bankinės finansinės operacijos: ieškovui pagal Terminuoto indėlio sutartį Nr. DE20100630K990008 į jo sąskaitą buvo išmokėta 28 000,00 Lt indėlio suma ir pervestos 1 256,55 Lt palūkanos į einamąją sąskaitą pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. DE20100630K990103; 28 000,00 Lt indėlis buvo nurašytas į surenkamąją sąskaitą indėlio sertifikatų platinimui ir įvykdytas 28 000,00 Lt lėšų pervedimas pagal 2011 m. birželio 30 d. sutartį Nr. IS20110630K990001; atliktas ieškovo 1 256,55 Lt grynųjų pinigų nurašymas (ieškovas paėmė palūkanas, sukauptas pagal buvusią Terminuoto indėlio sutartį). Taigi, ieškovas tokiu būdu sumokėjo už indėlio sertifikatą.2011 m. spalio 3 d. ieškovas asmeniškai pasirašė prašymą – pavedimą bankui įvykdyti sandorį – parduoti AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatą Nr. 96 (LTL). Taigi, ieškovas neišlaukė indėlio sertifikato išpirkimo datos ir pateikė bankui prašymą parduoti indėlio sertifikatą anksčiau indėlio sertifikato išpirkimo datos. Pagal ieškovo prašymą bankas įvykdė sutartinę sąlygą ir išpirko ieškovo indėlio sertifikatą anksčiau termino, 2011 m. spalio 4 d. atliekant tarpfilialinį pavedimą – 28 000,00 Lt įskaitymą į ieškovo sąskaitą. Todėl teismas konstatavo, kad 2011 m. birželio 30 d. Indėlio įsigijimo sutartis buvo visiškai įvykdyta ir pasibaigusi.Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 4 d. ieškovas su BAB banku „Snoras“ sudarė individualią Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111104K990008, pagal kurią ieškovas įsigijo obligacijų už 27 995,72 Lt. Sutartyje buvo numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012 m. lapkričio 5 d. Sutarties 1.14 punktu ieškovas įsipareigojo pervesti arba įmokėti grynaisiais pinigais į sutartyje nurodytą investuotojo banko sąskaitą 27 995,72 Lt sumą už įsigyjamas obligacijas ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 4 d. (obligacijų apmokėjimo terminas, kuris sutampa su sutarties sudarymo data) ir sutartimi suteikė teisę emitentui (atsakovei) šią sumą nusirašyti be atskiro ieškovo sutikimo ir apmokėti įsigyjamas obligacijas.2011 m. liepos 4 d. ieškovo sąskaitoje buvusi 28 000,00 Lt suma (kreditas) buvo pervesta obligacijoms (VP pirkimas už 28 000,00 Lt), o 2011 m. spalio 4 d. buvo įvykdytas užbiržinis sandoris (VP pardavimas už 28 000,00 Lt) ir Obligacijų pasirašymo sutarties 1.7 punkte numatyta bendra suma už įsigyjamas obligacijas 27 995,72 Lt pervesta į surenkamąją sąskaitą banko „Snoras“ obligacijų platinimui, tai yra lėšos pervestos pagal ginčo obligacijų pasirašymo sutartį. Todėl teismas konstatavo, kad lėšas obligacijų apmokėjimui atsakovė nurašė teisėtai ir pagrįstai pagal ieškovo valią, kuri buvo įforminta Obligacijų pasirašymo sutarties 1.14 punkte. Tokiu būdu sutartinė ieškovo prievolė buvo įvykdyta – ieškovo įsigytos obligacijos apmokėtos sutarties sudarymo dieną.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. pareiškimais pateiktus ieškinio pagrindo pakeitimus (papildymus) ir nevertino juose nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.Ieškovas 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. pareiškimais pateiktuose ieškinio pagrindo pakeitimuose (papildymuose) buvo nurodęs, kad AB bankas „Snoras“ savavališkai nusirašė nuo ieškovo banko sąskaitos sumą apmokėti įsigyjamas obligacijas, taip pažeisdamas CK 6.36 straipsnio 2 dalyje nustatytus piniginių prievolių apmokėjimo būdus. Be to, Obligacijų pasirašymo sutarties 1.14 punkte įtvirtinta teisė emitentui (atsakovei) šią sumą nusirašyti be atskiro ieškovo sutikimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ši sutartis yra niekinis sandoris ir negalioja nuo jo sudarymo momento.Obligacijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta 2011 m. spalio 4 d. AB banko „Snoras“ veikla apribota 2011 m. lapkričio 16 d., nemokiu pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d., o banko bankroto byla iškelta 2011 m. gruodžio 7 d. Paskyrus bankui bankroto administratorių, ieškovas 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į BAB banko „Snoras“, pareikšdamas, kad jis atsisako nuo parašo Obligacijų pasirašymo sutartyje ir prašo ją laikyti niekine nuo jos sudarymo dienos, taip pat prašydamas įtraukti jį į antros eilės kreditorius.Teismas iškraipytai pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 išaiškinimus, kurioje buvo konstatuota, jog BAB banko „Snoras“ indėlių sertifikatams gali būti taikoma indėlininkų apsauga, o indėlio sertifikatas nėra skirtas apyvartai ir nebuvo perleidžiamoji priemonė.Atsakovė BAB bankas „Snoras“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino jo 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. pareiškimais pateiktų ieškinio pagrindo pakeitimų (papildymų). Pagal pateiktų pareiškimų turinį ieškinio faktinis pagrindas nepasikeitė, ieškovas savo reikalavimus grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ginčijamas sprendimas visiškai atitinka procesinės teisės normų reikalavimus, teismas įvertino visus esminius ieškovo argumentus ir dėl jų pasisakė.Ieškovas, remdamasis CK 6.36 straipsnio 2 dalimi, teigia, jog obligacijų apmokėjimas pagal Obligacijų pasirašymo sutarties 1.14 punktą buvo įvykdytas neteisėtai, tačiau pagal CK 6.922 straipsnio 1 dalį lėšos iš sąskaitos gali būti nurašomos kliento nurodymu.Ieškovas pasirašė Obligacijų pasirašymo sutartį, kurios 1.22 punktu patvirtino, kad visos Sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią. Ieškovas neginčija pagal Obligacijų pasirašymo sutartį savo prisiimtos piniginės prievolės apmokėti obligacijas. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovo piniginė prievolė buvo išreikšta ir apmokėta valiuta, kuri tuo metu Lietuvos Respublikoje buvo teisėta atsiskaitymo priemonė - litais.Ieškovas taip pat pasirašytinai laisva valia patvirtino atsiskaitymo pagal Obligacijų pasirašymo sutartį tvarką, pagal kurią jis įsipareigojo sutartimi nustatytu terminu turėti savo sąskaitoje obligacijoms apmokėti reikalingą sumą (27 995,72 Lt) ir suteikė teisę bankui nurodytą sumą nurašyti be atskiro ieškovo sutikimo. Obligacijų pasirašymo sutartimi nustatyta apmokėjimo už obligacijas tvarka reiškia, kad mokėjimo pavedimui nurašant lėšas iš ieškovo sąskaitos atlikti pakanka ieškovo sutikimo, išreikšto minėtoje sutartyje. Papildomas ieškovo sutikimas nėra reikalingas.Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad ieškovas 2011 m. spalio 4 d. pardavė bankui indėlio sertifikatą, bankas sumokėjo ieškovui indėlio sertifikato sumą, palūkanas, o banko prievolės ieškovui pagal 2011 m. birželio 30 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį pasibaigė. Ieškovo valią anksčiau išpirkimo termino pabaigos parduoti indėlio sertifikatą patvirtina ieškovo asmeniškai pasirašytas prašymas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad draudžiamojo įvykio dieną, t. y. 2011 m. lapkričio 24 d., būtų turėjęs kokį nors banko indėlio sertifikatą. Priešingai, šioje byloje esanti ginčo sutartis patvirtina, jog ieškovas įsigijo 280 vienetų obligacijų, kurių nominali vertė 100 Lt, su 4,5 procento dydžio metine palūkanų norma.Ginčo sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo 27 7995,72 Lt už įsigyjamas obligacijas. Apmokėjimas už obligacijas buvo atliktas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis Obligacijų pasirašymo sutarties 1.14 punktu, bankas be atskiro ieškovo sutikimo nusirašė ieškovui priklausančią pinigų sumą ir apmokėjo ieškovo įsigyjamas obligacijas. Ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių ginčo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia.Ieškovas turėjo teisinę galimybę, įvertinęs su banku sudarytos Obligacijų pasirašymo sutarties turinį, nutraukti ją dar iki Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priimto sprendimo iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB banko „Snoras“ veiklos apribojimą, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, o į teismą kreipėsi dėl ginčo sutarties praėjus beveik ketveriems metams nuo jos sudarymo. Taigi, ieškovas sutiko su ginčo sutarties sąlygomis įvykdytu apmokėjimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl ginčo esmės

Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia ir laikyti, jog šalis siejo santykiai iš ankstesnės Indėlio sertifikato sutarties, yra teisiškai nepagrįstas. Indėlio sertifikato sutartis pasibaigė, kuomet atsakovė išpirko Indėlio sertifikatą, o pinigų sumą iš ieškovo sąskaitos banke obligacijų apmokėjimui atsakovė nurašė teisėtai ir pagrįstai pagal ieškovo valią, kuri buvo įforminta Obligacijų pasirašymo sutarties 1.14 punkte.Apeliantas savo nesutikimą su tokiu teismo sprendimu grindžia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi visiškai neatsižvelgė į jo 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. pareiškimais pateiktus ieškinio pagrindo pakeitimus (papildymus) ir nevertino juose nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė apelianto 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. pareiškimuose išdėstytų argumentų esmę, nurodė bylos lapus, kuriuose yra apelianto 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. pareiškimai, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje įvertino apelianto argumentų pagrįstumą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. pareiškimais pateiktų ieškinio pagrindo pakeitimų (papildymų).Apeliantas taip pat teigia, kad AB bankas „Snoras“ savavališkai nusirašydamas nuo jo banko sąskaitos sumą apmokėti įsigyjamas obligacijas pažeidė CK 6.36 straipsnio 2 dalyje nustatytus piniginių prievolių apmokėjimo būdus, o Obligacijų pasirašymo sutarties 1.14 punkte įtvirtinta teisė emitentui (atsakovei) šią sumą nusirašyti be atskiro apelianto sutikimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ši sutartis yra niekinis sandoris ir negalioja nuo jo sudarymo momento.Kaip matyti iš 2011 m. spalio 4 d. Obligacijų pasirašymo sutarties 1.14 punkto, apeliantas su AB banku „Snoras“, be kita ko, buvo sutaręs, jog jis suteikia teisę emitentui (atsakovei) 27 995,72 Lt sumą už įsigyjamas obligacijas nusirašyti be atskiro apelianto sutikimo ir apmokėti įsigyjamas obligacijas (b. l. 13). Remiantis apelianto banko sąskaitos išrašu, 2011 m. spalio 4 d. apelianto sąskaitoje buvusi 27 995,72 Lt suma buvo pervesta į surenkamąją sąskaitą AB banko „Snoras“ obligacijų platinimui (b. l. 34). Taigi, pats apeliantas ginčo Obligacijų pasirašymo sutartimi buvo suteikęs teisę atsakovei minėtą sumą nurašyti nuo jo banko sąskaitos be papildomo jo sutikimo, ką atsakovė ir padarė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovės atliktas lėšų nusirašymas iš jo banko sąskaitos bei pati Obligacijų pasirašymo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes lėšų nurašymas nėra įtrauktas į CK 6.36 straipsnio 2 dalyje nustatytus piniginių prievolių apmokėjimo būdus. Tačiau toks būdas yra nustatytas CK 6.922 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią lėšos iš kliento banko sąskaitos gali būti nurašomos kliento nurodymu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apelianto argumentus.Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinio ar teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ginčą spręsti taip, kaip to siekia apeliantas, nenustatė.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.