- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- I-3703-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02213-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-31 sprendimą Nr. 1D-2607(11); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 3 599,04 Lt valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31; 3) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad jam buvo paskirta 951,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri, įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatoms, buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Mano, kad valstybinė pensija pareiškėjui nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. buvo perskaičiuojama nepagrįstai, pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus principus. Pareiškėjas su prašymu 2014-03-20 kreipėsi į VRM, kuriame prašė išmokėti susidariusios valstybinės pensijos skirtumą, tačiau VRM ginčijamame sprendime nurodė, kad susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka – 3 599,04 Lt jam nebus grąžinta. Taip pat nurodo, kad buvo diskriminuojamas, pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės. Dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidarė 3 599,04 Lt (1 042,35 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoka. Pareiškėjas skundą taip pat grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija (b. l. 70-76).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo valstybinė pensija 2012–2013 metais buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kadangi Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų nepripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, VRM sprendimas perskaičiuoti valstybinę pensiją buvo teisėtas, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas (b. l. 170). Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui M. M. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1998-11-26 išvada Nr. 14886 nuo 1998-11-17 neterminuotai buvo paskirta 868,81 Lt dydžio valstybinė pensija (b. l. 162).
VRM 2004-06-17 sprendimu Nr. 2/17-1351 pareiškėjui M. M. nuo 2004-05-01 nuspręsta mokėti 951,55 Lt dydžio valstybinę pensiją (b. l. 163), kuri, nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatoms, buvo perskaičiuojama ir mokama 801,59 Lt dydžio valstybinė pensija (b. l. 169).
Pareiškėjas su prašymu 2014-03-20 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, susidariusios laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 (b. l. 164-165).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2014-03-31 sprendime Nr. 1D-2607 (11) nurodė, kad prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01, nenagrinės, kadangi dėl šio laikotarpio teismas jau yra išnagrinėjęs administracinę bylą ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas, teismo 2013-06-18 sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-11 nutartimi paliktas galioti. Taip pat nurodė, kad valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių galiojimas pratęstas Laikinojo įstatymo 15 str., galiojo iki 2013-12-31, valstybinės pensijos buvo perskaičiuojamos iki 2013-12-31. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo, pateikė pažymą apie susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 (b. l. 166-167).
Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 bei VRM 2014-03-31 sprendimo Nr. 1D-2607(11), kuriuo atsisakyta išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kaip matyti iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-05-18 pažymos Nr. 11DP(P)-2492 apie pareiškėjo valstybinės pensijos dydį 2012–2013 metais, pareiškėjui valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo ribojama nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, dėl to susidarė 1 042,35 Eur dydžio valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 169).
Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20, 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014-03-31 sprendimą Nr. 1D-2607(11).
Bylos medžiaga nustatyta, kad VRM ginčijamame sprendime, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nurodė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas ir valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2013-12-31, todėl VRM privalėjo vykdyti Laikinąjį įstatymą. Nurodė, kad neturi pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01, nenagrinės, kadangi dėl šio laikotarpio teismas jau yra išnagrinėjęs administracinę bylą ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas, teismo 2013-06-18 sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-11 nutartimi paliktas galioti (b. l. 166-167).
Pažymėtina, kad VRM, apskaičiuodama pareiškėjo valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, VRM veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo būti perskaičiuojama. Nors VRM ginčijamame sprendime, teismo vertinimu, nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti VRM 2014-03-31 sprendimą Nr. 1D-2607 (11) nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.