Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 8 d. Pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, neteisingai nurodant pareiškėjo išdirbtą laiką, ko pasėkoje pareiškėjas negavo dalies darbo užmokesčio. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad kilusio konflikto metu valgyklos vedėjas keikė pareiškėją necenzūriniais žodžiais. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl jo nuomone netinkamo darbo laiko apskaičiavimo ir per mažo darbo užmokesčio išmokėjimo nuo pat to momento, kai buvo išmokėtas per mažas darbo užmokestis. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2016 m. gegužės 16 d. (b.l. 24). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 16 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 56 str.).

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 16 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. birželio 8 d. (ABTĮ 56 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau– ir BVK), darbas – tai viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.). Remiantis BVK 128 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis BVK 117 straipsnio nuostatomis.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2012 m. lapkričio mėnesio pareiškėjas nuteistųjų valgykloje dirbo virėjo pareigose (b.l. 45), o nuo 2016 m. sausio 14 d. – pagalbiniu valgyklos darbuotoju (b.l. 55). Pareiškėjas, teigdamas, jog jam dirbant Marijampolės PN nuteistųjų valgykloje, buvo neteisingai apskaitomas jo darbo laikas - t.y. į darbo laiko apskaitos žiniaraštį buvo įrašomos 8 darbo valandos, tačiau faktiškai pareiškėjas dirbo nuo 3 valandos nakties iki 19 valandos vakaro (16 valandų). Pareiškėjas savo pozicijai pagrįsti pateikė išvedimo į darbą paraiškas, kuriose nurodytas išvedimo laikas nuo 3 val. iki 19 val. (b.l. 12-13). Atsakovo teigimu nuteistųjų išvedimo į darbą paraiška nėra darbuotojo darbo grafikas, o tik tiesioginio vadovo leidimas praleisti nuteistąjį per praleidimo kontrolės punktą paraiškoje nurodytu laiku. Tuo tarpu faktiškai išdirbtas laikas atsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (b.l. 49, 54). Iš atsakovo į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 56-62) bei 2016 m. liepos 7 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 14/07-3241 (b.l. 52-53) duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo ne ilgiau kaip 8 valandas per dieną. Pažymėtina, kad su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais pareiškėjas yra supažindintas ir juose pasirašęs. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis (žiniaraščiais ir pažyma) apie pareiškėjo darbo laiko skaičiavimus, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad realiai jis dirbo daugiau nei nurodyta žiniaraščiuose, atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dirbdamas Marijampolės PN nuteistųjų valgykloje patyrė psichologinį bei dvasinį išgyvenimą, kadangi valgyklos vedėjas kitų nuteistųjų akivaizdoje išvadino pareiškėją necenzūriniais žodžiais, pareiškėjas buvo pažemintas kitų nuteistųjų akivaizdoje. Į bylą pateikta UAB „Niklita“ 2016-07-07 pažyma Nr.1035 (b.l. 55), iš kurios matyti, jog valgyklos vedėjas A. B. nurodė, kad nepaisant kilusio ginčo tarp jo ir pareiškėjo, valgyklos vedėjas nekeikė N. M. jokiais necenzūrinais žodžiais. Teismo vertinimu, nėra tikslinga apklausti byloje liudytojo A. B. , kadangi minėto liudytojo parodymai neturės lemiamos įtakos ginčo išsprendimui. Be to, byloje yra šio asmens paaiškinimas (b.l. 55), todėl kyla pagrįsta abejonė, kad teismo posėdžio metu jis duos parodymus, kurie akivaizdžiai prieštarautų jo paaiškinime išdėstytoms aplinkybėms. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, jų nepateikė ir pats pareiškėjas bei atsakovas, kad Marijampolės PN nuteistųjų valgyklos vedėjas A. B. būtų keikęs pareiškėją necenzūrinais žodžiais, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.